Kovoje su pandemijos sukeltu nerimu populiarėja naujos emocinės praktikos

Visuomenės nuomonės tyrimų duomenimis, 9 iš 10 lietuvių jaučia nerimą. Tendencija grėsminga, nes tai apie 60 proc. daugiau nei pirmojo karantino metu. Nerimas dėl savo ateities, neigiamos emocijos dėl nežinomybės ir socialinių kontaktų ribojimo – šių dienų kasdienybė. Nerimą kartu lydi ir vienišumas, kurį paskatina gyvenimas virtualioje erdvėje ar socialinė distancija. Nors visuomenės nerimo indeksas yra aukštas, specialistai sako, kad išeitis yra. Ir kai įprasti metodai ir technikos nebepadeda, populiarėja emocijų paleidimo praktika.

 I.Žigonė.
 I.Žigonė.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

May 31, 2021, 4:22 PM

Kai įprasti būdai neveikia

„Mažiausiai 120 valandų kiekvieną mėnesį praleidžiu konsultuodamas žmones. Matau, kad pandemija atnešė labai daug neapibrėžtumo, baimės, tad natūralu, kad žmonių nerimas sustiprėjo. Labai svarbu yra atpažinti, suprasti to nerimo priežastis ir tada su jomis įmanoma susitvarkyti. Kai negalima išspręsti objektyvių dalykų, tada reikia imtis savo emocijų. O čia turime bėdą. Daugeliu atveju savo nemokėjimą dirbti su emocijomis atsinešame dar iš šeimos ar mokyklos. O išmanant emocijų paleidimo techniką, kiekvienas galime peržengti savo ribas ir labai greitai džiaugtis norimais gyvenimo rezultatais“, – pasakoja Rytis Lukoševičius, emocijų paleidimo praktikų meistras.

Anot. R. Lukoševičius, nors JAV gimusi emocijų paleidimo technika gyvuoja jau maždaug 40 metų ir yra pasaulyje yra gerai žinoma, tačiau Lietuvoje ji išpopuliarėjo tik pastaraisiais metais. Harvardo ir Niujorko universitetai, atlikę eksperimentus su savanoriais, moksliškai yra patvirtino technikos efektyvumą, šią techniką savo kasdienybėje taiko daugiau kaip 100 000 žmonių. Tad ir lietuviams jau yra prieinamas būdas išsivaduoti iš nerimo gniaužtų.

Dar nesuvokiame, koks galingas yra žmogaus protas

Daugiau nei 5 metus įvairius internetinius kursus, sąmoningumo stovyklas ir renginius organizuojanti Ieva Žigonė sako pastebinti, kad vis daugiau žmonių ieško būdų kovoti su savo nerimu. Bet išryškėja ir dar viena karantino tendencija – žmones vis dažniau kamuoja egzistenciniai, savirealizacijos klausimai. „Ar gyvenu savo gyvenimą?“ – tokį klausimą užduoda kas antras jos kursuose dalyvaujantis žmogus.

„Karantinas privertė ieškoti prasmės tame, ką ir kodėl darome, ką valgome. Kai netekome savaime suprantamų dalykų, tokių kaip gyvas bendravimas, kelionės, kai pinigai ir prestižas neteko galios, pradėjome ieškoti savirealizacijos. Atėjo laikas inicijuoti pokyčius darbe, šeimoje. O kokie tie pokyčiai turi būti, atsakymų pradedame ieškoti savyje. Čia labai svarbų vaidmenį gali atlikti meditacija, emocijų paleidimo praktika“, – pasakoja Ieva Žigonė.

I.Žigonė, pasitelkdama mokslines žinias ir įvairių kultūrų dvasines praktikas, žmonėms organizuoja sąmoningos realybės kūrimo dirbtuves. Jose kalba ir apie minčių galią.

„Galima drąsiai sakyti, kad šiandien seni raktai naujų durų neberakina. Reikia ieškoti naujų būdų atsakymams rasti. Ir žmonės labai nustemba, kai po meditacijos, emocijų paleidimo technikos jie atranda giliai viduje slypėjusius dalykus, o tai juos įkvepia ryžtis pokyčiams. Nes mes patys galime pasirinkti, kaip jaustis, kaip gyventi, ir susikurti realybę tokią, kokios norisi“, – patirtimi dalijasi I.Žigonė.

Lektorė įsitikinusi, kad pozityvus mąstymas, pasitelkiant minčių galią, savo emocinės būsenos stebėjimą ir valdymą, padeda ne tik spręsti sunkumus, bet ir daro įtaką supančiai materijai. Apie tai, anot jos, kalba šiuo metu itin populiarėjanti neuromokslinė literatūra.

„Tokios praktikos kaip sąmoningumo žaidimas turi apčiuopiamos ir nenuginčijamos naudos. Štai neuromokslininkė ir buvusi psichiatrė, knygos „Ištakos. Atverk protą, pakeisk gyvenimą“ autorė Dr. Tara Swart savo knygoje pasakoja, kad remiantis smegenų plastiškumo teorija yra įrodyta, kad sąmoningas minčių nukreipimas gali turėti įtakos ne tik mūsų tikrovės supratimui, bet ir materialinei gerovei, tarpusavio santykiams. Kitaip tariant, mūsų gyvenimą nulemia mūsų mąstymas. Atrodytų toks paprastas dalykas, tačiau tai labai galinga jėga“, – sako sąmoningos tikrovės kūrimo dirbtuvių organizatorė I.Žigonė, raginanti karantino iššūkius įvertinti kaip galimybes ir pradėti sąmoningai keisti savo mintis pozityvia kryptimi.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.