Šio skaičiaus baimė siekia senovės laikus, o penktadienio ir skaičiaus 13 kombinacija buvo košmariškas derinys žmonėms ne vieną dešimtmetį, susijęs su pačiomis kraupiausiomis mistinėmis būtybėmis ir reiškiniais. Tačiau kyla klausimas – kodėl žmonės paniškai bijo skaičiaus 13? Pabandėme to paklausti ir psichologų.
Skaičiaus 13 reikšmės ištakos
Skaičius 13 numerologų ar astrologų laikomas gėrio ir blogio kovos simboliu, reiškiančiu pokytį, atgimimą arba mirtį. Moderniais laikais žmonės vis dar laikosi prietaro, jog skaičius 13 yra blogio, nelaimės ar mistinių būtybių egzistencijos ženklas.
Net yra atskirą savo pavadinimą turinti fobija – triskaidekafobija, kuria apibūdinama nepagrįsta šio skaičiaus baimė. Moderniame pasaulyje apstu šios fobijos apsireiškimų: viešbučiai vengia tryliktą aukštą vadinti tryliktu, o Winstonas Churchillis, būdamas viena iš labiausiai išsimokslinusių ir pragmatiškų savo laikotarpio istorinių asmenybių, atsisakydavo sėdėti 13-toje teatro salės eilėje. Net 20 mln. amerikiečių jaučia neapsimestinį nerimą atėjus penktadieniui 13-tai. Panašių pavyzdžių yra daugybė, bet kada paprastas matematinis vienetas gavo tokią nejaukią reikšmę?
Visų pirma, atsivertę kalendorių išvysime, jog metus sudaro 12 mėnesių, o žvilgtelėję į laikrodį pastebėsime, jog para yra padalinta į dvi dalis po dvylika valandų. Net tuomet, kada laikrodis rodo trylika valandų, mes dažnai sakome, jog yra tiesiog pirma po pietų. Šitoks laiko skirstymas buvo priimtas senovės šumerų civilizacijoje. Skaičius 12 buvo tobulas tiek laiko skaičiavime, tiek astrologijoje (dvylika Zodiako ženklų), todėl tikėta, jog skaičius 13 – ėjęs iškart po tobulo ir pusiausvyrą palaikančio skaičiaus 12 – buvo priimtas kaip disbalanso ir blogio ženklas.
Vėlesni skaičiaus 13 įprasminimai pasireiškė skirtingų civilizacijų mitologijose. Senovės skandinavų mitologijoje pasakojama apie 12 dievų puotą Valhaloje (skandinavų dievų pasaulis), kur buvo nužudytas didvyris Badleris. Įdomu tai, kad jį nužudė nekviestas 13-as svečias – dievas Loki. Skandinavai, kaip ir romėnai, penktadienius buvo paskyrę meilės deivių garbei, tačiau atėjus krikščionybei ir norint sunaikinti pagonių tikėjimą, šios dienos buvo apipintos įvairiomis legendomis: anot tuometinių krikščionių dvasininkų, skandinavų meilės deivė Frėja vaikščiodavo kartu su dvylika raganų, o pati deivė buvo trylikta. Taip buvo sukurtas dar vienas mitas, apipinantis skaičių trylika.
Tačiau primesta skaičius 13 abejotina reputacija nėra vien tik šumerų, vikingų ar egiptiečių senųjų civilizacijų atsakomybė: istorikų ir teologų teigimu, skaičius 13 Vakarų pasaulyje šiurpinančią reikšmę įgavo dar viduramžiais, kartu su krikščionybe. Biblijoje rašoma, jog paskutinėje vakarienėje dalyvavo Jėzus kartu su savo 12 mokinių. Vadinasi, bendras žmonių skaičius buvo lygus trylikai. Teoretikai sako, jog būtent 13-tąją kėdę užėmė išdavikas Judas, Biblijoje perteikiamas kaip žmogiškųjų silpnybių simbolis. Taip pat teologų tikima, jog Adomas ir Ieva iš rojaus buvo išvaryti 13-tą dieną penktadienį. Penktadienis krikščionybėje taip pat yra paženklintas įvairiais įvykiais: Jėzaus nukryžiavimu, didžiuoju tvanu, Abelio žmogžudyste.
Istorikai taip pat primena, jog 1307 metų spalio 13 dieną Prancūzijos karalius Pilypas IV įsakė suimti Tamplierių ordino vadovybę. Melagingai apkaltinti tamplieriai buvo kankinami, deginti ant laužų. Ordino magistras Žakas de Molė prakeikė penktadienį 13-tą. Nepaisant to, Romos imperijoje ir Britanijoje dauguma viešų egzekucijų buvo vykdoma penktadienį, iki kartuvių lipti reikdavo 13 laiptelių, o korikas rišdamas kilpą naudodavo 13 mazgų. Net ir moderniais laikais 13 dieną nutikdavo keistų ir net žmogaus gyvybei grasančių dalykų: „Apollo 13“ misija į Mėnulį nepavyko kosminiame laive sprogus deguonies atsargoms, keletas istoriškai pagarsėjusių serijinių žudikų turėjo 13 raidžių savo varduose. Visai tai ir dar daugelis panašių įvykių prisidėjo prie masinės triskaidekafobijos, egzistuojančios iki šiol.
G.Navaitis: tegul bijo tamplieriai
Galiausiai perskaičius istorinius pavyzdžius belieka nuspręsti, ar tai pakankamai svarūs argumentai, leisiantys tikėti skaičiaus 13 kombinacijos su savaitės diena (penktadienio tryliktos) grėsme.
Psichologas Gediminas Navaitis sako, jog tikėti tikrai nėra pagrindo: „Mes žinome, jog ne vienas lietuvis 13-tos dienos ir penktadienio laukia su baime, nerimu, ir ta data jam kelia nemažai streso.
Tačiau jeigu pasigilintume, suprastume, kad Lietuvoje yra labai daug nežinančių fakto, jog viduramžiais penktadienį, tryliktą Prancūzijos karalius įsakė užimti tamplierių pilis ir juos nubausti. Mes, ir, įtariu, dauguma skaitytojų nėra tamplieriai, todėl manau, kad šios datos bijoti nereikėtų.“
Psichologas pabrėžė, kad mitinių pasakojimų yra gausybė. „Norėdami rasime dar daugiau simbolių, kurie susietų šią dieną su diena, laikoma blogio ženklu. Logiška, čia tiesiog egzistuoja mitinis principas, kaip kad mąstė pirmykštis žmogus – jeigu po to, vadinasi, dėl to“, – teigė G.Navaitis.
Pasak psichologo, šiandieną dar daug kam trūksta mokslinio mąstymo ir požiūrio, tai visokie mitai, horoskopai, astrologinės pranašystės tampa pakankamai populiarios ir veikia dalį žmonių.
Įspėjimas prišaukė nesėkmę
„Buvo atliktas paprastas tyrimas – grupei mokinių liepta pereiti per į pusės metro aukštį pakeltą lieptą užrištomis akimis. Visi turėjo po du bandymus. Pirmą ėjimą įveikė kažkuris procentas mokinių, kiti susvyravo ir nukrito.
Prieš antrą bandymą mokytoja einant kiekvienam vaikui tyliai pasakydavo „atsargiai“. Šis įspėjimas, nors jame ir nieko blogo, pakėlė nukritimo šansą tarp mokinių net 15 proc. Lygiai tas pats laukia ir kasdieniame gyvenime horoskopais pasikliaujančių žmonių“, – aiškino G.Navaitis.
Paklausus, ar žmogui gali būti pavojinga aklai pasikliauti horoskopais ir pranašystėmis, specialistas nesudvejojo ironizuodamas pašmaikštauti: „Skaitytojams aš pateikčiau pačią moderniausią ir pačią geriausią mano paties astrologinę pranašystę.
Pirmiausia apibūdindamas skaitytojo asmenybę pastebėčiau, kad visi jo įpročiai yra geri, bet kartais jis tingi padaryti dalykus, kuriuos turėtų atlikti anksčiau.
Taip pat, jeigu kalbame apie konkrečiai šią dieną, kada pranašystė bus atspausdinta, tai pasakyčiau, kad antroje dienos pusėje skaitytojas bus labiau pavargęs negu pirmoje.
Jeigu visgi kuris nors horoskopų sekėjas pastebės, kad tai yra pernelyg bendri žodžiai, tuomet asmeniškai jam, niekam kitam, tik jam, kuris šitai pastebėjo, pranešu, kad ateinanti savaitė yra išskirtinai gera investicijoms, tik turėtų saugotis sukčių ir piktavalių.“
Baimė žmogui reikalinga
Bet G.Navaitis aiškina, jog ignoruoti ir visiškai atsisakyti iš pranašysčių kylančių iracionalių baimių nereikia. Jos, kaip ir kitos emocijos, yra būtinos gyvenime bei gali prisidėti prie sėkmingos kasdienybės. „Po viso to, ką pasakiau, gali pasirodyti, kad su iracionaliomis baimėmis privalome kovoti. Tačiau ta baimė, kaip ir bet kuri kita emocija, žmogui yra reikalinga.
Mūsų protėviai, kurie baidėsi šlamančio krūmo, nesugebėjo medžioti, vadinasi, nesugebėjo aprūpinti savo genties ir palikuonių nepaliko. Bet tie, kurie to krūmo nesibaidė, ėjo pro jį drąsiai nekreipdami dėmesio, galėjo pakliūti liūtui į nasrus. Jie palikuonių taip pat nepaliko.
Todėl griežtai atmetinėti, sakyti, jog kuri nors emocija yra žalinga, būtų neteisinga. Bet asmuo dažniausiai pats jaučia, ar kuri nors emocija jam trukdo gyventi. Jeigu trukdo, vadinasi, tik tuomet reikia su ja kovoti.
Tai žmogų padaro gudresniu, leidžia tikslingiau orientuotis aplinkoje. Jeigu, sakysime, penktadienį 13-tą dieną žmogus besirengdamas važiuoti į darbą sau primins, jog kelyje reikia būti atidžiam, tai toks priminimas turės teigiamą rezultatą. Tačiau jeigu pergyvens, užsidarys namuose ir atsiribos nuo bet kokio, net labai reikalingo kontakto, tai tokia baimė yra pernelyg iracionali, gadinanti gyvenimą. Tad tiesiog reikia atkreipti į daugelio mitų ištakas.
Žinant ištakas derėtų suprasti, kad juokinga tikėti, jog šiandieną kažkoks tamplierių prakeiksmas maždaug po 700 metų pasivys nepriklausomos Lietuvos Respublikos pilietį“, – sakė psichologas.
G.Petronienė: bandymas valdyti nežinomybę
Psichologė ir psichoterapeutė Genovaitė Petronienė sakė, jog tokios fobijos kyla iš baimės visam gyvenimui. Pasak specialistės, žmogus išsigąsta, kai jo aplinkoje vyksta netikėti dalykai, nepriklausomi nuo nustatytų taisyklių. Tai bandymo suprasti ir valdyti nežinomus dalykus produktas.
„Nerimo jautimas žmogui gali prišaukti nelaimę ar kokią nors nesėkmę vien dėl to, kad jie dažnai būna pernelyg įsitempę santykiuose, sukelia kitiems žmonėms daugiau blogesnių jausmų, tiek darbiniuose santykiuose, tiek romantiniuose. Esmė ta, jog jis neprišauks didelės nelaimės, kurios jis taip bijo, bet sudarys tinkamą terpę vystytis smulkesnėms“, – teigia specialistė.
G.Petronienė taip pat pabrėžė, jog skaityti pranašiškus horoskopus yra pavojinga. Taip žmogus ima išgyventi dėl dalykų, kurie tėra horoskopų rengėjo arba paties žmogaus vaizduotės vaisius, be to, nuodija savo laiką būdamas nerimo būsenoje.
Ir atvirkščiai: jei horoskopas numatys gerą dieną, pasikliausime visatos nuklotu keliu patys nesiimdami jokios atsakomybės ar iniciatyvos.
„Mes kiekvieną dieną vis tiek turime būti sąmoningi savojoje aplinkoje. Tą sąmoningumą sugadina kažkokie nulėmimai iš aukščiau. Net krikščionybėje sakoma, kad aiškiaregystės nėra, nes tikima, jog iki pat paskutinės minutės žmogus gali keisti savo likimą reaguodamas į tam tikras aplinkybes ir užsitikrindamas vietą Rojuje“, – pasakojo specialistė.
Aklas tikėjimas mistiniais dalykais, anot psichoterapeutės, į blogąją pusę palenkia ir visą žmogaus psichologinę raidą. G.Petronienė sako, jog žmogus, įtikėjęs į astrologinius dalykus, praranda intuiciją ir nebegeba priimti savarankiškų sprendimų, gyvena it su ramentu, patikėdamas likimą už jį atsakomybę prisiimančioms figūroms. Pačios dvasinės sistemos nėra vien tik blogas dalykas: tai žmogui emociškai būtinų dalykų kratinys, tačiau juo vadovautis yra sudėtinga.
„Tai nelabai susiję su prigimtimi, tačiau, deja, su intelektu turi šiokių tokių sąsajų. Jei pažiūrėsime į būrėjų kortomis kontingentą, ten intelektualų daug nerasim“, – teigė G.Petronienė.
Su baime specialistė pataria kovoti įsivaizduojant, lyg savyje turėtume mažą bijantį vaiką. Atsistoti prieš jį ir budriu protu ir pagalvoti, ką pasakytume, norėdami jį nuraminti. Įsivaizduoti, ką sakytume jam, norėdami nuraminti ir iš kokios pusės pažvelgtume, jei tas vaikas tikėtų nebūtais dalykais.
„Pati viena baimė yra tiesiog neapibrėžtas nerimas. Mažai kas bijo kažko aiškaus. Dažniausiai bijom to, ko nepažįstam. Mūsų protas ieško lengvesnio kelio: susikuria kažkokį mažą monstrą, kad išliktų apibrėžtame nerime ir su juo lengviau tvarkytųsi“ – sakė G.Petronienė.
Viskas priklauso nuo požiūrio
Jeigu vis tiek negalite be horoskopų ir tikite astrologijos galia, viskas gerai. Tačiau ar verta tikėti skaičiaus 13 ir penktadienio deriniu kaip blogį nešančiu simboliu – rinkitės patys.
Ne visose civilizacijose skaičius 13 buvo nesėkmės ženklas: senovės egiptiečiai skaičių 13 laikė sėkmę nešančiu, kinai iki šiol paniškai bijo skaičiaus 4 (o 13 laiko vaisingumo simboliu), japonai – skaičiaus 9, italai vengia skaičiaus 17, indai nepasitiki skaičiumi 26, o bulgarai bijo skaičių derinio 088 888 8888, kurį turėjo daugelis mirusių žymių žmonių. Ispaniškai kalbančiose šalyse penktadienis ir 13 neturi prasmės, tačiau prisibijoma antradienio ir 13 derinio. Sikhizmo (religinės atšakos Pakistane ir Indijoje) išpažinėjai tiki, jog skaičius 13 reiškia absoliučią sėkmę, o viduramžiais paplito terminas „kepėjo tuzinas“, simbolizuojantis 12 pyragėlių ir vieną pridėtą kepėjo dėl sėkmės.
Kultūrų gausybė, o pagal kiekvieną – vis skirtingas skaičiaus 13 interpretavimas. Tad jeigu pastebėsite, jog iracionaliai baiminatės artėjančios savaitės pabaigos, nesijaudinkite, o prisiminkite mito ištakas bei trylikto skaitmens skirtingą interpretavimą kultūrose.
