Psichologė Kristina Jievaitienė pastebi, kad pastaruoju metu, net nepaisant tam tikrų sušvelnėjusių apribojimų vasarą, žmonės yra pavargę, neretai praradę motyvaciją grįžti į įprastinį gyvenimo ritmą. Viso to pasekmės – dar prastesnė emocinė savijauta, kuri vargina, giliau demotyvuoja, galiausiai gali sąlygoti rimtas sveikatos pasekmes.
„Turime pripažinti, kad dėl pastarojo meto užsitęsusios neramios situacijos dažno mūsų kasdienybėje prailgėjo pasyviai praleistas laikas. Neretai žmonės, nebegalėdami pilnai kokybiškai užsiimti laisvalaikiu, savo turėtą režimą turėjo pakeisti ar jo visiškai atsisakyti. Dar intensyviau pasinėrėme į darbus, buitį, teko apsiriboti buvimu namuose, kas ilgainiui tapo įpročiu ir iš dalies netgi patogumu. Visa tai neigiamai atsiliepė motyvacijai dalyvauti, judėti, bendrauti. Pastaruoju metu dažnai girdžiu, kad žmonės tiesiog nebenori ar jiems sunku prisiversti vėl pradėti viską iš naujo, taip pat ir grįžti į aktyvesnį laiko praleidimą. Maža to, nerimas, baimės dėl ateities vis dar neslūgsta“, – komentuoja psichologė.
Aktyvumas sumažėjęs bene trečdaliu
Sveikatingumo klubų asociacijos vadovas Vidmantas Šiugždinis patvirtino, kad pastebėjo kritusį žmonių motyvacijos lygį.
Anot jo, asociacijai priklausančių sporto klubų duomenys rodo, kad šiuo metu, palyginti su laikotarpiu iki lapkričio pradžios, kuomet klubai buvo uždaryti dar vienam karantinui, klubų lankytojų skaičius sumažėjęs maždaug trečdaliu. Tai rodo, kad žmonės taip ir negrįžo į aktyvų gyvenimo ritmą, turėtą iki tol.
„Be to, tai, jog žmonėms trūksta motyvacijos, įrodo ir mūsų metų pradžioje atlikta reprezentatyvi apklausa, kuri parodė, kad per karantiną net 46 proc. Lietuvos gyventojų priaugo svorio“, – atkreipia dėmesį V. Šiugždinis.
Sveikatingumo klubo „Impuls“ sporto dalies vadovė Ieva Rackevičienė papildo, kad pastaruoju metu bendraudama su į aktyvų gyvenimo ritmą bandančiais grįžti žmonėmis vis labiau mato, jog karantino metu, kai judėjimas apribotas ir aktyvumas sumažėjęs bene perpus, kaip niekad išryškėjo nepasitikėjimas, savęs realizacijos stoka.
Tai, jog žmonės nenoriai grįžta į aktyvaus judėjimo ritmą, psichologė K. Jievaitienė paaiškina motyvacijos trūkumu grįžti į prieš tai buvusį ritmą, bet kartu ir savotišku savęs apgaudinėjimu – pasiteisinimų ieškojimu.
„Žinoma, tenka pripažinti, kad ir aplinka ne visada palanki. Pavyzdžiui, reikiamos įrangos stygius dažnai žmogui tampa palengvinančiu pasiteisinimu, kodėl nebenori ar nebegali būti fiziškai aktyvus toks, koks buvo anksčiau. Tačiau, tie, kieno vidinė motyvacija veikti aukšta, sunkumų pajuto kur kas mažiau ir prisitaikė prie situacijos“, – sako psichologė K. Jievaitienė.
Ieškome pasiteisinimų, bet reikia imti ir daryti
K. Jievaitienė sako, kad siekiant rudenį-žiemą išvengti įvairių su emocine savijauta susijusių neigiamų padarinių pavojaus, imtis veiksmų dar tikrai ne vėlu. Svarbiausia – prisiimti atsakomybę už save, ir, jei iš tiesų norime pagerinti savo savijautą, turime imti ir daryti.
„Savaime dalykai ne visada įvyksta ir laukimas, kol kažkas kitas mums padės, įtrauks į veiklą ir panašiai, nebus sėkminga taktika. Manau, svarbu kiekvienam asmeniškai pagalvoti, kas yra malonu, ramina bei džiugina, tą ir pabandyti pritaikyti. Susidėliokite aiškesnę dienotvarkę, kelkite sau realius reikalavimus, planuokite, nes nežinomybės jausmas nėra malonus ir kartais demotyvuoja, pablogina emocinę savijautą“, – sako psichologė.
Anot jos, pagalbos sau būdai turėtų būti pasirenkami įvertinus ir emocinės būsenos pablogėjimo stiprumą. „Jei vargina erzulys, nuobodulys, nepasitenkinimas dėl varginančios rutinos, pagelbėti sau galima ir mažais nesudėtingai pokyčiais – tikslingu dėmesio nukreipimu nuo streso šaltinių. Sportuokite, skaitykite, vaikščiokite, klausykitės muzikos, pieškite, žaiskite stalo žaidimus. Tiesa, itin svarbu tame procese matyti prasmę, įtraukti tai į savo dienos planus ir leisti sau tą daryti nejaučiant papildomo nerimo ir įtampos. Tuomet nekils varginančių minčių apie neatliktus darbus ir rūpesčius“, – komentuoja K. Jievaitienė.
Aktyvumo ir psichinės sveikatos ryšys – įrodytas
Judėjimo nauda psichinei sveikatai įrodyta ne viename moksliniame tyrime. Štai viena naujausių John W. Brick sveikatos fondo ataskaitų, kurioje pateikiama daugiau nei 1000 tyrimų, atliktų per pastaruosius trisdešimt metų, apimties apžvalga, atskleidžia fizinių pratimų naudą mūsų psichinei sveikatai. Iš 1158 ištirtų tyrimų 89% nustatė statistiškai reikšmingą teigiamą ryšį tarp fizinio aktyvumo ar mankštos ir psichinės sveikatos.
Daroma išvada, kad judėjimo veikla turėtų būti įtraukta į psichikos ligų gydymą, ankstyvą intervenciją ir prevenciją. Pasirodo, aerobiniai pratimai gali padėti sumažinti psichikos ligų simptomus ir pagerinti žmonių, sergančių šizofrenija, atmintį. Mankšta gali padėti sumažinti depresijos simptomus – tyrime teigiama, kad poveikis panašus kaip psichoterapijos ar antidepresantų. Mankšta taip pat efektyviai padeda gydyti nerimą.
„Tam, kad pasiektume geriausių rezultatų, mes turime derinti fizinį darbą su protiniu. Dirbant protinį darbą, sportuoti yra būtina. Aktyvus judėjimas yra puikus būdas pakelti nuotaikai, sustiprinti pasitikėjimą savimi ir, aišku, gerinti produktyvumą. Nepamirškime, kad sportuojant kūnas išskiria endorfinus, kurie tiesiogiai veikia mūsų savijautą, emocijas, elgseną, miegą bei atmintį“, – sako „Impuls“ sporto dalies vadovė I. Rackevičienė.
