Smurto aukoms padedančių specialistų kasdienybė: liguistas pavydas ir konfliktai po pašalpų mokėjimo dienos

Nors atrodo, kad XXI amžiuje žmonės turėtų nesutarimus spręsti civilizuotai, realybė kitokia: vis dar daug Lietuvos moterų susiduria su smurtu artimoje aplinkoje. Nukentėjusiosioms padedančių organizacijų atstovės pasidalijo, su kokiais sudėtingais atvejais tenka susidurti, ir papasakojo, ką patartų moterims, prieš kurias smurtaujama fiziškai, psichologiškai ar ekonomiškai.

Pasitaiko atvejų, kai moterys pačios abejoja, ar situacija šeimoje dar yra pakenčiama, ar jau reikia ieškotis pagalbos.<br>123rf.com asociatyvi nuotr.
Pasitaiko atvejų, kai moterys pačios abejoja, ar situacija šeimoje dar yra pakenčiama, ar jau reikia ieškotis pagalbos.<br>123rf.com asociatyvi nuotr.
Pasitaiko atvejų, kai moterys pačios abejoja, ar situacija šeimoje dar yra pakenčiama, ar jau reikia ieškotis pagalbos.<br>123rf.com asociatyvi nuotr.
Pasitaiko atvejų, kai moterys pačios abejoja, ar situacija šeimoje dar yra pakenčiama, ar jau reikia ieškotis pagalbos.<br>123rf.com asociatyvi nuotr.
Pasitaiko atvejų, kai moterys pačios abejoja, ar situacija šeimoje dar yra pakenčiama, ar jau reikia ieškotis pagalbos.<br>123rf.com asociatyvi nuotr.
Pasitaiko atvejų, kai moterys pačios abejoja, ar situacija šeimoje dar yra pakenčiama, ar jau reikia ieškotis pagalbos.<br>123rf.com asociatyvi nuotr.
 Moterų teisių asociacijos direktorė Vilija Žukauskaitė.<br> M.Patašiaus nuotr.
 Moterų teisių asociacijos direktorė Vilija Žukauskaitė.<br> M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

2021-11-26 13:12

Specialisčių prisiminimuose daug slegiančių istorijų, kurios liudija apie moterų patirtą smurtą šeimoje. Viena provincijos gyventoja, kartu su vyru turėjusi neblogą verslą, neapsikentusi jo smurto viską metė ir pabėgo į užsienį pas pažįstamus, nepasakiusi net artimiausiams žmonėms, kur išvyksta – vyras grasino, kad ją bet kur susiras. Kai po kelių metų ji visgi grįžo į Lietuvą ir ėmė tvarkytis skyrybų dokumentus, visą bendrai užgyventą turtą paliko vyrui – tenorėjo, kad jis ją paliktų ramybėje.

Dar viena moteris net ir ravėdama daržą jausdavo, kad sutuoktinis ją stebi – jam vis vaidendavosi, kad ji – neištikima. Kai jam pasirodydavo, kad ji buvo kažkur prapuolusi, paleisdavo į darbą kumščius. Bet moteris bijojo jį palikti, nes jis vis sakydavo, kad jei jos neteks – nusižudys.

Kitas vyras, atvirkščiai, gyvenimo draugei kartojo, kad ji nors ir šiandien gali eiti kur panorėjusi, bet juk ji, vargšelė, be jo prapuls – būstas priklauso tik jam, nuomos kainos didelės, o ji nesugeba uždirbti daugiau nei minimalios algos, taigi turės su vaikais gyventi pusbadžiu.

Su panašiais atvejais specializuotų pagalbos centrų darbuotojai, konsultuojantys smurto aukas, susiduria kiekvieną mielą dieną.

Alytaus krizių centro konsultantė Janina Zagurskienė pasakojo, kad kasryt atėjusi į darbą ji (kaip ir jos kolegės visoje Lietuvoje) randa policijos suvestinę su gautais pranešimais apie smurtą artimoje aplinkoje. Dažniausiai moterys nukenčia nuo savo sutuoktinių, nors būna ir atvejų, kai garbaus amžiaus moterys skundžiasi, kad jas puola kartu gyvenantys sūnūs, ar pan.

Sąraše nurodytiems galimai smurtą patyrusiems žmonėms centrų socialiniai darbuotojai paskambina ir pasiūlo psichologo, teisininko konsultacijas, paaiškina, kokie galimi problemų sprendimo būdai.

Kartais konsultantai išgirsta atsakymą: „Nieko mums nereikia, buvom išgėrę, susipykom, dabar viskas gerai.“ Bet ir tokiais atvejais specialistai pasiūlo išsaugoti centro numerį ir kreiptis, jei visgi pasirodys, kad šeimoje nėra viskas gerai. Na, o kai kurie atvejai pasirodo itin rimti.

Specializuotos pagalbos centrų, kurių iš viso 16 ir jų veikla apima visą Lietuvą, darbuotojų pagalbos gali ieškoti ir pačios moterys, kurios į policiją nesikreipia, bet galimai šeimoje kenčia smurtą ir nori pasitarti, ko imtis. Kreiptis dėl konsultacijos gali ir vyrai, tačiau, anot specialistų, tokie atvejai itin reti.

Moterų teisių asociacijos direktorė Vilija Žukauskaitė sakė, kad jos vadovaujamas pagalbos centras Kauno regione (šis apima Kauno, Prienų, Birštono ir Kaišiadorių rajonus) šių metų spalį gavo 57 pranešimus apie moterų patirtą smurtą iš policijos, dar 11 moterų kreipėsi konsultacijos pačios. Panaši statistika kiekvieną mėnesį, tiesa, nuo pandemijos pradžios ji maždaug 20 proc. išaugusi. Specialistė atkreipia dėmesį, jei šeimoje patiriamas smurtas, apie tai galima pranešti ne tik policijai. Ieškoti pagalbos galima ir specializuotos pagalbos centruose, kai pastebimos pirmosios smurto užuomazgos ir šią problemą norima išspręsti be policijos įsikišimo.

Smurtauja ir bėdžiai, ir vadovai

J.Zagurskienė teigė, kad Alytaus krizių centras kasdien sulaukia iš policijos gaunamų pranešimų apie smurtą artimoje šeimoje, o ypač jų padaugėja kiekvieno mėnesio viduryje, kai išmokamos socialinės pašalpos. Turint pinigų, neapsieinama be alkoholio.

Ir nors neretai smurtautoją paveikia jo vartojimas, socialiniams darbuotojams tenka susidurti ir su atvejais, kai vyras ir būdamas blaivas nuolat prieš moterį demonstruoja savo jėgą, smurtauja psichologiškai, dažnai ir fiziškai.

V. Žukauskaitė paantrino, kad Kauno regione taip pat galima įžvelgti nežymų smurto protrūkių pagausėjimą kiekvieno mėnesio 5–15 dienomis, tačiau pabrėžė, kad nereikia šios problemos sieti vien su alkoholio vartojimu ir su socialinės rizikos šeimomis: tenka konsultuoti ir moteris iš gerai besiverčiančių šeimų, kur abu sutuoktiniai dirba, užima solidžias pareigas, priklausomybių neturi.

Jei iš policijos dažniau gaunami pranešimai apie moterų patirtą fizinį smurtą, tai jos pačios dažnai kreipiasi ir dėl psichologinio, ekonominio smurto, dėl patiriamos socialinės izoliacijos.

„Vis dar didelis tabu – seksualinis smurtas, po kurio moterys bijo kur nors kreiptis. Pas mus dar sklando nuomonė, kad intymūs santykiai – tai kažkokia žmonos pareiga. O ekonominis smurtas kartais romantizuojamas – vyras teigia, kad jis rūpinasi šeima, leidžia moteriai nedirbti. Pradžioje ji gali net jaustis lepinama, kol supranta, kad vyras ją visiškai kontroliuoja. Išeiti iš tokių santykių labai sunku. Ir net pačios moterys tokio smurto neretai neatpažįsta. Tiesa, smurto rūšys dažnai tarpusavyje persipina, jei yra fizinis smurtas, tikrai būta ir psichologinio“, – pastebėjo V.Žukauskaitė.

Kartais pakanka vieno skambučio

Pasitaiko atvejų, kai moterys pačios abejoja, ar situacija šeimoje dar yra pakenčiama, ar jau reikia ieškotis pagalbos. J.Zagurskienė ragino jas nebijoti tą daryti: „Būna, kad vyras mums sako: „Ką čia ji sugalvojo, aš tik išgėręs užrėkiau, o ji puolė kviesti policiją, jai su nervais negerai.“ Bet juk moteris nežino, kada vyras nuo rėkimo pereis prie fizinės agresijos, tad ji tikrai turi teisę kviesti pareigūnus tada, kai, būdama šalia artimojo, pajunta grėsmę, jaučiasi nesaugi.“

Ši pašnekovė pasakojo susidūrusi su atvejais, kai policijos vizitas agresorių sutramdė. Ne viena moteris, kuri kelis ar net keliolika metų tylomis kentė smurtą, bet galiausiai ryžosi kreiptis pagalbos, džiaugėsi, kad vyras atsiprašė ir tikrai pradėjo gražiau elgtis. Matyt, jis susiprato, kad gyvenimo draugė daugiau nesileis ujama, ji imsis priemonių ir jo elgesys neliks nebaudžiamas. Tiesa, taip susipranta anaiptol ne visi smurtautojai, bet pagalbos ieškoti bet kokiu atveju verta.

„Kai Alytaus krizių centras 2001 m. pradėjo savo veiklą, visos moterys pas mus ateidavo ašarodamos, jos jausdavosi kaltos ir joms būdavo labai gėda čia kreiptis. Dabar moterys jau drąsesnės, daugelis supranta, kad pagalbos ieškoti nėra gėdinga, kartais ji tikrai reikalinga. O tas moteris, kurios kenčia, kamuojasi, bet išeities ieškoti bijo, paraginčiau išdrįsti ieškoti pagalbos. Sprendimą visuomet galima rasti, net ir tuomet, jei moteriai vyras grasina, kad ji išsiskyrusi liks be namų. Alytuje yra savarankiško gyvenimo namai, kuriuose prireikus galima apsigyventi. O jei moteriai vis blogai, bet ji kenčia ir galvoja, kad duos smurtautojui dar vieną šansą, na, ir dar vieną šansą – taip ir visas gyvenimas gali prabėgti“, – pastebėjo J.Zagurskienė.

V.Žukauskaitė taip pat ragino moteris nebijoti kreiptis pagalbos, kai situacija šeimoje sunkiai pakeliama. Tiesa, iš smurtinių atvejų išeiti labai nelengva. Jei moteris ir taip patiria fizinį sutuoktinio smurtą, pradėjus skyrybų procesą šis gali įsisiautėti dar labiau, kas ypač grėsminga, jei abu ir toliau lieka gyventi kartu.

Be to, dažnai ir tiems tėvams, kurie savo vaikais iki tol mažai tesidomėjo, prasidėjus skyrybų procesui atžalos pradeda labai „rūpėti“: jie gąsdina moterį, kad teisme reikalaus, jog vaikai liktų gyventi su jais, ir visaip jais manipuliuoja, o mamas tai labai gąsdina.

„Neretai moterys, galbūt neatlaikiusios spaudimo, su smurtautoju susitaiko. Bet vargu ar kelis metus netinkamai elgęsis vyras ims ar pasikeis – įsisuka vadinamasis smurto ratas. Po kurio laiko vėl norisi santykius nutraukti, bet vėl pasirodo, kad tai labai sunku. Visgi tą sunkų kelią nueiti verta – jį įveikusios moterys patiria visai kitą gyvenimo kokybę“, – drąsino V.Žukauskaitė.

Nuo smurtautojų kliūna ir darbuotojams

Dar viena iš Lrytas.lt kalbintų moterų krizių centro darbuotojų, kuri nenorėjo būti įvardyta, pripažino, kad kai kurių pagarsėjusių smurtautojų bijo ne tik jų aukos, bet ir specialistės – ir jos sulaukia skambučių, kuriuos galima laikyti užslėptais grasinimais, bei šmeižto socialiniuose tinkluose. Lydint nukentėjusią moterį į teismus juose kartais tenka atlaikyti labai aršų kaltinamojo ir jo advokato puolimą.

„Baisiausi net ne paprasti kaimo žmonės, kurie išgėrę nori paleisti į darbą kumščius, o išsilavinę, pasiturintys vyrai, turintys psichopato bruožų. Jie turi pinigų advokatams, moka manipuliuoti ir situaciją pakreipti savo naudai. Ateina į teismą atrodydami solidžiai ir moka padaryti gerą įspūdį, kai jų auka, kentusi smurtą daugelį metų, atrodo be laiko pasenusi ir visiškai sugniuždyta“, – sakė pašnekovė.

Visgi ir ši pašnekovė sakė, kad jei gyvenimas su smurtautoju visiškai netenkina, verta ieškoti išeities – tos moterys, kurios tikrai nori, sugeba alinančius santykius nutraukti ir pradėti naują gyvenimą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.