Smurtas artimoje aplinkoje: kaip ištrūkti iš galios ir kontrolės rato

Smurto temą tarp lyčių nagrinėjantys specialistai teigia, kad dažniausiai šeimoje patiriamas smurtas – tai ne vienkartinis agresijos protrūkio atvejis, bet pasikartojantis elgesys, vadinamas sisteminiu smurtu. Smurtautojas pasitelkia įvairias galios ir kontrolės taktikas, siekdamas įbauginti partnerę(-į) ir priversti paklusti jo(-s) valiai. Šių taktikų komplektas vadinamas galios ir kontrolės ratu. Jis paaiškina sisteminio smurto pasireiškimą artimoje aplinkoje.

Galios ir kontrolės rate išdėstytos aštuonios sisteminio smurto taktikos.
Galios ir kontrolės rate išdėstytos aštuonios sisteminio smurto taktikos.
Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centro vadovė Elvyra Laskaja.
Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centro vadovė Elvyra Laskaja.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tikslinės pagalbos skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Junevičienė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tikslinės pagalbos skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Junevičienė.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Dec 7, 2021, 10:41 AM, atnaujinta Dec 13, 2021, 9:48 AM

Galios ir kontrolės rate išdėstytos aštuonios sisteminio smurto taktikos. Naudodamas vieną ar kelias jų, smurtautojas sistemingai stengiasi kontroliuoti partnerio mintis, įsitikinimus ir elgesį, siekdamas įbauginti. Kai asmuo, patiriantis smurtą, bando priešintis kontrolei, smurtautojas griebiasi fizinės ar seksualinės prievartos, taip grąžindamas auką į galios ir kontrolės rato vidų.

Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centro vadovė Elvyra Laskaja gali papasakoti ne vieną istoriją apie smurto artimoje aplinkoje aukas, kurioms ištrūkti iš tokio galios ir kontrolės rato prireikia ne vienerių metų.

Sunku įveikti baimę

E.Laskaja pastebi, kad į policiją dėl smurto dažniau kreipiasi žemesnio socialinio statuso moterys, neužimančios aukštų pareigų, neretai turinčios ir žalingų įpročių. O dirbančios moterys: medikės, tarnautojos, mokytojos ar verslininkės ir pan. – vengia tą daryti, nenorėdamos, kad apie jų šeimoje vykstantį smurtą kas nors sužinotų.

„Jos bijo viešumo, bijo vyro keršto, todėl dažniau ir atsiduria galios ir kontrolės rate“, – sako centro vadovė.

Pašnekovė prisimena istoriją, kaip prieš kelerius metus sulaukė pranešimo iš policijos, kad vyras moterį su vaikais buvo uždaręs ir laikė rūsyje net keletą dienų. Smurtinio elgesio įkaitams šiaip ne taip pavyko ištrūkti iš rūsio, išsikviesti policiją, vyko ikiteisminis tyrimas, moteriai buvo teikiama teisinė, psichologinė pagalba.

Kai E.Laskaja paskambino po kurio laiko, smurto auka atsisakė bet kokios tolimesnės pagalbos – vyras jai nupirko butą ir moteris išsikraustė iš ankstesnės gyvenamosios vietos. Galima tik įtarti, kad tokia „kompensacija“ smurtautojas atsilygino už šeimos patirtus išgyvenimus.

Kitos istorijos heroję vyras smurtautojas ilgai persekiojo ir po skyrybų. Nors buvo priverstas išsikraustyti, vis bandydavo savavališkai įsibrauti į buvusius namus, netgi buvo pasidaręs raktus nuo durų, nors spynos ir buvo pakeistos. Jis tiesiog terorizuodavo buvusią žmoną, šaukdavo, plūsdavo, keldavo nesamas problemas ir vis grasindavo. Kai specializuotos pagalbos centro darbuotojos bandydavo patarti moteriai kreiptis į policiją dėl tokio buvusio sutuoktinio elgesio, ji nesiryždavo to padaryti bijodama jo keršto.

Pasak E.Laskajos, galios ir kontrolės rate atsidūrusios smurto aukos gana dažnai patiria ekonominį ir psichologinį smurtą, tai – paslėptas smurtas, kurį įrodyti gerokai sunkiau. Į policiją dažniausiai kreipiamasi patyrus fizinį smurtą.

Pagalba smurto aukoms suteikiama tik su jų sutikimu

Ne visos smurto aukos priima pagalbą. Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centro vadovei sunku nurodyti priežastis, kodėl, bet tikėtina, jog viešumo baimė, gėda pripažinti šeimoje egzistuojančias problemas, netgi nenoras pakenkti smurtautojo karjerai, verčia smurto aukas atsisakyti siūlomos pagalbos.

„Mažesniuose miestuose daugelis vieni kitus pažįsta, tad pamenu bandymą padėti vienai smurto aukai – gydytojai, kuri atsisakė psichologo pagalbos, nes nesiryžo eiti į konsultaciją pas koleges, kurios ją puikiai pažįsta, jai buvo gėda prisipažinti, kas realybėje vyksta jos namuose“, – pasakoja E.Laskaja.

Jeigu nukentėjusiems asmenims pagalbos reikia, pasak centro vadovės, ji teikiama tol, kol smurto aukoms jos reikia. Būna, kad moterys klausia patarimo, ar gali atleisti, susitaikyti su smurtautoju, tokiu atveju centro specialistai pataria pasirašyti rašytinę sutartį, pasižadėjimą, jog daugiau nebesmurtaus.

„Mes niekada nemoralizuojame, nekeliame balso, nenurodinėjame, kaip žmogus turėtų elgtis, mes tik patariame, pasiūlome, o žmogus pats priimama sprendimus, kokios pagalbos jam reikia“, – teigia E.Laskaja. Pasak jos, smurto aukoms visada lieka kontaktai ir galimybė iškilus pakartotinei smurto grėsmei kreiptis į specialistus.

Vyrai kreipiasi gerokai rečiau

Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centro vadovės teigimu, pagalbos prireikia ir vyrams. Dažniausiai tai būna buitiniai konfliktai tarp šeimos narių vyrų, kai vartodami alkoholį susipyksta ir pradeda smurtauti sūnus prieš tėvą ar brolis pakelia ranką prieš brolį, susimuša giminaičiai. Pagal policijos fiksuotus atvejus tai nutinka 3-4 kartus rečiau nei smurto prieš moteris atvejais.

Vyrų skundų prieš smurtaujančias moteris pasitaiko itin retai, nors pastaruoju metu, pasak E.Laskajos, pastebima nauja tendencija.

„Kai policija sulaukia moters skundo apie smurtaujantį sutuoktinį, prasideda ikiteisminis tyrimas, po kurio laiko smurtautojas irgi parašo analogišką skundą, kaltinantį smurtu sutuoktinę. Tokiu būdu mes gauname jau du skundus“, – pasakoja centro vadovė.

Centro vadovė pastebi, jog vyrams dažniausiai gėda pirmiems eiti ieškoti pagalbos, pripažinti, kad prieš jį smurtavo moteris. Gali būti ir taip, kad vyrai tiesiog nesupranta, kad prieš juos buvo smurtaujama.

Kur ieškoti specializuotos pagalbos?

Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tikslinės pagalbos skyriaus vyriausiosios specialistės Daivos Junevičienės, Lietuvoje veikia 16 Specializuotų kompleksinių pagalbos centrų, kurių specialistai teikia pagalbą nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims. Taip pat kompleksinei pagalbai gauti veikia ir vyrų krizių centrai bei pagalbos vyrams linijos – „Vyrų linija“ bei „Nelik vienas“.

Informuoti apie smurto atvejus gali ne tik nukentėjusieji, bet ir visi kiti žmonės, pastebėję smurto apraiškas.

„Policija, atvykusi į smurto artimoje aplinkoje atvejį, informuoja smurtą patyrusį asmenį, kad su juos susisieks specializuotos pagalbos centras. Pareigūnai perduoda aukos kontaktus, duomenis centrui, o jo darbuotojai nedelsdami susisiekia su smurtą patyrusiu asmeniu, pasiūlo jam pagalbą“, – aiškina D.Junevičienė.

Kartu su nukentėjusiu asmeniu centrų specialistai sudaro veiksmų planą, kuris ir būna įgyvendinamas.

Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai, gavę pranešimą apie smurto atvejus, susisiekia su nuo smurto nukentėjusiu asmeniu. Pasiūlo psichologo, teisininko pagalbą, prireikus siūloma ir mediko ar priklausomybių ligų konsultanto pagalba.

„Jeigu prireikia apnakvindinti ar apgyvendinti, specializuotų centrų specialistai tarpininkauja savivaldybėse, kad nukentėjusiems asmenims būtų suteiktos tokios paslaugos“, – sako ministerijos specialistė.

Nors įprastai įstatymas įpareigoja iš gyvenamosios aplinkos iškeldinti smurtautoją, paliekant saugią erdvę nukentėjusiems, bet gyvenime būna įvairių situacijų.

Interneto svetainėje www.negaliutyleti.lt galima rasti visų specializuotų pagalbos centrų kontaktus. Specializuotą pagalbą centrai teikia kiekvienoje savivaldybėje.

Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai  teikia nemokamą konfidencialią pagalbą visiems nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims. Centro darbuotojos (-ai) jus išklausys, palaikys ir įgalins priimti geriausią jums tinkantį sprendimą. Specialistės (-ai) suteiks jums informaciją apie psichologinę, teisinę ir kitą jums priklausančią pagalbą, padės bendrauti su policija, socialiniais darbuotojais ir kitomis valstybės institucijomis.

Visada galima paskambinti vienam iš jų, taip pat veikia pagalbos linija, kurios telefono numeris 8 700 55516, teikiama nemokama ir konfidenciali pagalba. Taip pat veikia Live chat'as, kuriame galima parašyti bei kreiptis pagalbos. Specialistai visada pasirengę padėti, ieškoti sprendimo būdų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.