Viskas, kas susiję su skyrybomis, užknisa. Skyrybos siurbia laiką, pinigus, o kartais net atima norą gyventi. Puikiai tave suprantame. Viską patyrėme savo kailiu. Abu išgyvenome skyrybas, o dabar esame ir vėl susituokę... vienas su kitu.
„Velniop skyrybas“ nėra knyga apie pačias skyrybas (kurios užknisa), veikiau apie gyvenimą po skyrybų (kuris visai nebūtinai turi užknisti). Pasitelkdami naujausių mokslinių tyrimų duomenis, šiek tiek rūsčios meilės ir abejotiną humoro jausmą, psichologai ir santykių tyrinėtojai dr. Erica Slotter ir dr. Patrickas Markey‘us išmokys jus, kaip poskyrybiniame pasaulyje tvarkytis su savimi, vaikais ir net menkystomis savo buvusiais sutuoktiniais. Jie laikys jus už rankos vėl žengiant jums į sudėtingą, įdomų, o kartais ir grėsmingą pasimatymų bei sekso pasaulį, bus greta, kai iš naujo atrasite meilę.
Svarbiausia, knygoje „Velniop skyrybas“ mokoma, kaip pasinaudoti jums suteikta antrąja gyvenimo galimybe (pažadame – bus įdomu!), kaip vėl pradėti vaikščioti į pasimatymus, apsinuoginti prieš naują žmogų, rasti meilę ir išsaugoti ją kuo ilgiau, kaip tvarkytis su socialiniais iššūkiais po skyrybų – tiek santykyje su savimi, tiek su kitais žmonėmis. Tai knyga apie tai, kaip išvengti bausmės už to išgamos jūsų eks nužudymą (na, gerai, iš tiesų tai knyga apie tai, kaip nenužudyti savo buvusio sutuoktinio, nes mes ne teisininkai ir vargiai galėtume padėti jums išvengti kalėjimo).
Taigi, sveiki atvykę į išsiskyrėlių pasaulį. Čia bus ir gerų, ir blogų, ir absurdiškų dalykų, o kartais pasitaikys ir taip, kad nuo tavo pasimatymo kompaniono trenks daržovių sriuba. Tad patogiai įsitaisyk, įsipilk taurę (arba tris) mėgstamo gėrimo ir imkis šio dvokiančio reikalo.
Pateikiame knygos ištrauką.
***
Gyvenimas – kaip šokoladinių saldainių dėžutė...
Na gerai, tavo profilis jau internetinių pažinčių svetainėje ir po truputį ima rinktis potencialūs kandidatai. Priklausomai nuo pasirinktos svetainės, kasdien tau siūloma susipažinti su nuo dešimties iki penkiasdešimties naujų žmonių. Skamba puikiai, tiesa?
Ponas Nuostabusis ar Ponia Nuostabioji tikrai kažkur netoliese. Vis dėlto cituojant visų mėgstamą Tomo Henkso herojų, „gyvenimas – kaip šokoladinių saldainių dėžutė. Niekada nežinai, su kokiu įdaru saldainį ištrauksi“. Kalbant apie internetinių pažinčių pasaulį, nėra geresnio posakio, kuris taip tiksliai atspindėtų čia vykstančias realijas.
Šokoladas – nuostabus dalykas. Tai, ką dabar pasakysime, gali nuskambėti gana kontroversiškai, tačiau šokoladas, o ypač tikrai geros kokybės šokoladas, galėtų konkuruoti net su orgazmu. Įsivaizduok: konsultantas tavo mėgstamoje saldumynų parduotuvėje pasiūlo paragauti Godiva šokolado (čia gali būti tik vienas teisingas atsakymas – „taip“). Ką pasirinksi – paimti vieną saldainį iš dėžutės, kurioje yra šešių skirtingų skonių saldainiai, ar iš dėžutės, kurioje yra trisdešimt skirtingų skonių saldainiai? Daugelis žmonių teigia, kad mieliau turėtų daugiau pasirinkimo galimybių ir rinktųsi iš dėžutės, kurioje yra trisdešimt rūšių saldainių. Vis dėlto kai identiška situacija buvo perkelta į tyrimų laboratoriją, turėdami galimybę rinktis iš mažesnės ir didesnės saldainių dėžutės žmonės jautėsi 38 procentais labiau pasimetę ir nežinojo, kurį saldainį pasirinkti, rinkdamiesi iš dėžutės, kur pasirinkimo galimybių buvo daugiau.
Esant pernelyg daug galimybių, iš kurių turime pasirinkti, mes pasimetame. Priėmę sprendimą imame abejoti – galbūt reikėjo rinktis kitą gardžiai atrodantį saldainį. Galbūt tas su aviečių įdaru būtų skanesnis. Arba tas su karamele, arba mėtomis, o gal tas su sūriais riešutais. Rrrr!
Internetinės pažintys daugeliu atvejų primena dėžutę su trisdešimt skirtingų saldainių... tačiau vietoj trisdešimties gardžių saldainių tau reikia išsirinkti iš šimtų, jei ne tūkstančių potencialiai gardžių partnerių. Ir visai kaip su saldainiais, kuo didesnis galimų kandidatų skaičius, tuo labiau imame vėl ir vėl permąstyti savo pasirinkimus ir galiausiai pradedame klysti.
Pamirštame, ar kandidatas Nr. 231 buvo poetiškas medkirtys, ar anglų kalbos mokytojas, mėgstantis važinėtis motociklu. Turėdami daug alternatyvų, mes linkę rinktis potencialius partnerius pagal lengvai matomas ypatybes (pavyzdžiui, išvaizdą), o ne pagal tas savybes, kurioms pastebėti reikia daugiau pastangų, bet kurios turi didesnę reikšmę prognozuojant santykių sėkmę (pavyzdžiui, asmenybė). Dėl šios priežasties vienu metu naršydami daugybę profilių mes linkę galiausiai pasirinkti tuos žmones, kurie visai neatitinka tų savybių, kurių iš tiesų ieškome savo partneryje. Dar prieš įsijungdama kompiuterį tikriausiai planavai ieškoti žmogaus, kuriam daugiau kaip trisdešimt, kuris turi gerą darbą ir yra linksmo būdo, bet peržiūrėjus šimtus profilių staiga susižavi ir jau rašai žinutę dvidešimt dvejų bedarbiui, cituojančiam Nyčę kaip nervingas paauglys ir laikančiam save didžiu filosofu, kurio niekas nesupranta.
Kai kurios pažinčių svetainės sprendžia šią nepalankią situaciją ribodamos rodomų pasirinkimų skaičių. Minėjome eHarmony, kur viešai deklaruojama, jog parenkant kandidatus taikomas slaptas algoritmas, todėl tau bus rodomi tik tie žmonės (tad ir pasirinkimo galimybės bus ribotos), kurių asmenybės, tikėtina, geriausiai dera su tavo asmenybe. Nors reali nauda, kurią tau žada tikslaus partnerių parinkimo algoritmas, švelniai tariant, abejotina, tai reiškia, kad vietoj penkiasdešimties ir daugiau kandidatų per dieną tau bus siūloma tik dešimt. Kitos pažinčių svetainės taip pat siūlo panašių paslaugų, kurios padeda sutrumpinti kandidatų sąrašą, ir vis dėlto... po dešimt kandidatų kasdien, septynias dienas per savaitę... Ta saldainių dėžutė vis tiek velnioniškai didelė.
Taigi, ką daryti vargšui pasimetusiam vaikinui ar merginai? Atsakymas trumpas ir aiškus – privalai išsigryninti, ko ieškai, kad iš visų, ant tavo nuotraukos pabraukusių į dešinę, savo brangų ir tikrai ribotą laiką skirtum tik tiems, kurie iš tiesų turi potencialo. Pamiršk tą Nyčės gerbėją. Ir visus, kurie bent kiek į jį panašūs. Tai pagal ką, galų gale, reikia rinktis? Ištarkime visi kartu – išvaizda, lokacija ir asmenybė.
Išvaizda. Esi paviršutiniška avis, kuriai išvaizda vis tiek lieka pirmoje vietoje. Bet čia nėra nieko blogo, mes visi daugiau ar mažiau esame avys. Daugelis žmonių fizinį patrauklumą nurodo kaip vieną pagrindinių savybių, kurių ieško partneryje. Kaip jau įspėjome anksčiau, vyrai šioje srityje dar paviršutiniškesni nei moterys, tačiau nuo to neapsaugotas nė vienas. Kadangi visi šiuo klausimu esame daugiau ar mažiau „kalti“, nėra nieko siaubingo, jei apie potencialų partnerį sprendžiame pagal išvaizdą.
Galų gale romantiniai santykiai nuo artimos draugystės iš esmės skiriasi tuo, kad su tuo žmogumi norisi daryti visokius nešvankius dalykėlius, kurie priverstų raudonuoti tavo mamą. Tik nepamiršk, kad tai, ką matai nuotraukoje, yra pati žavingiausia to žmogaus versija.
Įdomiausia, kad renkantis partnerį pagal išvaizdą stebimas panašumo efektas. Tarkime, vertinimo skalėje nuo 1 (Džiaba) iki 10 (Princesė Lėja, vilkinti auksiniu bikiniu) tu esi „septynetas“. Na gerai, išskirtinėmis progomis gali išspausti ir 8,5. Dažniausiai santykius žmonės sukuria su žmonėmis iš tos pačios „lygos“. Tam pavadinti yra mokslinis terminas – „asortatyvus poravimasis“. Tai reiškia, kad mes galvojame, jog superseksualūs žmonės yra... tiesiog superseksualūs. Tuo pat metu mes turime susidarę nuomonę apie savo patrauklumo lygį lygindami su aplinkiniais žmonėmis. Įsivaizduok – tu pasąmonėje supranti, ar esi „ketvertas“, ar „devynetas“, spręsdamas pagal atvaizdą veidrodyje ir savo praeities romantiškus nuotykius. Tai žinodami mes linkę užmegzti ryšius su į save panašiais partneriais, kurie, tikėtina, taip pat gali mumis susidomėti (o ne imti žiauriai kvatotis) ir jau per antrą pokalbį sutikti eiti į pasimatymą.
Lokacija. 1960-ųjų rudenį grupė tyrėjų ėmėsi apklausti studentus, gyvenančius visiškai naujame vaikinų bendrabutyje Čikagos universiteto miestelyje. Naujajame Pirs Holo pastate apsigyveno 320 naujai iškeptų studentų, todėl tai buvo puiki galimybė ištirti, kaip užsimezga draugystės. Rudens semestro pabaigoje tyrėjai nustatė, kad bendrabučio gyventojai labiausiai susidraugavo su tais studentais, kurie gyveno netoliese.
Pirmajame aukšte gyvenantys studentai didesnį prielankumą išreiškė kitiems pirmajame aukšte gyvenantiems studentams, palyginti su tais, kurie gyveno ketvirtajame aukšte. Panašios tendencijos buvo stebimos visuose aukštuose. Net kalbėdami apie savo universiteto draugus ar net geriausius draugus žmonės dažniausiai nurodo, kad jų gyvenamoji vieta buvo labai artimoje aplinkoje.
Dvokiantys bendrabučių koridoriai galėtų daug papasakoti apie pasimatymus. Pasirodo, fizinės lokacijos principas romantiškiems santykiams galioja lygiai taip pat, kaip ir tame universiteto bendrabutyje daugiau kaip prieš penkiasdešimt metų gimusioms draugystėms. Labiau tikėtina, kad užmegsi romantiškus santykius su žmogumi, kuris gyvena netoliese. Čia iš dalies veikia ir psichologiniai aspektai: daugiau bendrų dalykų atrandame su žmonėmis, kurie gyvena toje pačioje vietoje. Gali būti, kad užaugote panašioje aplinkoje ir vertinate tas pačias vietos tradicijas (oo, sūrio kepsnys!!) arba abu juokiatės iš tam regionui būdingų juokelių. Viena mūsų brangi draugė mėgdavo atostogų keliauti į Italiją ir ten yra praleidusi ne vieną mėnesį, tačiau niekada, kaip čia pasakius, neišmėgino vietinio cannelloni.
Kai paklausėme kodėl, ji atsakė, kad nesuprato nė vieno italų juokelio, o jie nesuprato jos. Ji svajojo apie vyrą, galintį ją prajuokinti. O su italais tiesiog nieko nebūtų išėję. Atstumas tarp jų tiesiog per didelis.
Vienas iš susitikinėjimo su kaimynystėje gyvenančiu kandidatu privalumų yra išimtinai praktinis. Daug paprasčiau susiorganizuoti pasimatymą su žmogumi, kuris gyvena už dešimties minučių kelio, nei su tuo, kuris gyvena už valandos kelio. Tik pagalvok, kiek galima sutaupyti degalams! Kai didžiai gerbiami šios knygos autoriai dar gulėjo ant prekystalio vienišų žmonių mėsos turguje, nė vienas iš mūsų nebuvome nusiteikę į pasimatymą važiuoti ilgiau nei pusvalandį ar juo labiau mokėti kelių mokesčių. Mums abiem tai buvo argumentas „prieš“.
Ironiška, tačiau pradėję susitikinėti supratome, kad gyvename daugiau kaip už valandos kelio vienas nuo kito. Ups. Vis dėlto mes juk kartu dirbome, todėl darbo dienomis turėjome daugybę laiko, kurį praleisdavome būdami netoli vienas kito. Priėjome prie dar vieno aplinkos veiksnio, turinčio įtakos traukos atsiradimui, – bendravimo dažnumas. Mes susitikdavome darbe, o tai reiškia, kad matydavome vienas kitą beveik kiekvieną dieną. Ši aplinkybė mums buvo palanki, nes žmonės linkę labiau mėgti dalykus, su kuriais dažnai susiduria. Tai galioja viskam – vaizdiniams, maistui, žmonėms. Šis reiškinys vadinamas „paprasčiausio demonstravimo efektu“ (angl. mereexposure effect).
Kai tenka įvertinti potencialius mylimuosius internete, abu šie veiksniai reiškia, kad užmegzti pokalbį ar svaipinti dešinėn reikėtų ant tų žmonių, kurie gyvena ganėtinai nedideliu geografiniu spinduliu nuo jūsų, o visų pirma koncentruotis į tuos, kurie yra arčiausiai. Taip daug paprasčiau susitikti – tai reiškia, kad dažniau matysitės, o tai, mieli draugai, gali būti labai naudinga tavo seksualiajai asmenybės pusei.
Asmenybė. Ar kada girdėjai posakį „Priešingybės traukia“? Šis liaudies išminties perliukas apie sėkmingas poras ypač dažnai kartojamas, tačiau daugeliu atvejų yra klaidingas. Taip, taip, visi pažįstame porą, kurioje partneriai skiriasi vienas nuo kito kaip diena ir naktis, bet laimė iš jų trykšta kaip iš pilno krepšio triušiukų. Vis dėlto dar septintąjį dešimtmetį siekiantys santykių tyrimai rodo, kad žmonių panašumas arba jų nevisiškas priešingumas yra antras veiksnys po fizinio patrauklumo, lemiantis, kieno glėbyje norėtum jaukiai susisukti. Tai reiškia, kad vertinant potencialius pasimatymų partnerius tau reikia ieškoti labiau į save panašaus žmogaus, o ne priešingybės. Kalbant apie internetines pažintis, apie savo svajonių jaunikio asmenybę daugiau sužinosi tokiose svetainėse kaip OKCupid ar eHarmony nei Tinder. Tinder (arba aklo pasimatymo, kurį suorganizavo tavo sesers vaikino teta) atveju teks palaukti, kol galėsi spręsti apie žmogaus asmenybę asmeniškai (daugiau patarimų apie tai, kaip elgtis šiame fronte, gausite kitame skyriuje).
Šioje vietoje tau gali kilti klausimas (ar bent jau turėtų kilti...), kokio tipo panašumai iš tiesų svarbūs. Juk viena, kai vienas iš partnerių dievina Pad Thai, o kitas negali pakęsti bet kokio azijietiško maisto, ir visai kas kita ginčytis, ar taupyti pensijai, o gal geriau nusipirkti kelis maseračius. Bet ar tikrai? Kaip paaiškėjo, bet kokie žmonių panašumai didina romantinį potraukį vienas kitam. Žmonės didesnę trauką jaučia tiems, su kuriais juos sieja panašios demografinės ar kilmės charakteristikos. Taip pat žmones traukia prie tų, kurie turi panašias politines ar religines pažiūras, vertybes, elgesio normas, asmenybės bruožus, ateities tikslus, pomėgius ir net kalbėjimo manierą. Taigi... iš esmės mums patinka viskas, kas primena mus pačius. Panašiai kaip graikų mite apie Narcizą – labiausiai norėtume sumesti skudurus su savimi.
Svarbi išimtis kalbant apie šiuos gana stipriai į save orientuotus dėsningumus yra vienas asmenybės bruožas – tai noras dominuoti. Socialinis dominavimas – taip, atspėjai – tai žmogaus noras dominuoti ir vadovauti bet kokiuose socialiniuose santykiuose. Kai esate draugų kompanijoje, kas kalba daugiausia? Kas išrenka restoraną, kai einate valgyti į miestą? Kas visada nori būti dėmesio centre? Kas mėgsta pertraukinėti kitus? Jei atsakymas į visus šiuos klausimus yra „aš“, didelė tikimybė, kad mėgsti dominuoti. Tai nėra nei gerai, nei blogai. Tai tiesiog rodo, koks žmogus esi. Kalbant apie romantinį potraukį, labiau dominuoti mėgstantys žmonės sėkmingesnius santykius sukuria su nuosaikesniais ir atvirkščiai. Ir čia mes kalbame ne apie kvailiojimus 50 pilkų atspalvių stiliumi (nors šią temą taip pat paliesime – 7 skyriuje), o tiesiog apie paprastą socialinių veiklų ir kasdienių užsiėmimų koordinavimą. Jei tu ir tavo partneris abu norėsite dominuoti, įsivaizduok eilinį rudens vakarą, kai reikės išsirinkti, kokį filmą žiūrėti. Įsisiūbuos tikra kova! Veikiausiai daugiau laiko praleisite ginčydamiesi, nei žiūrėdami filmą. Ir atitinkamai jei tu ir tavo partneris būsite pernelyg nuosaikūs ir įtikinėsite vienas kitą, kad sutinkate žiūrėti kito išrinktą filmą, didžiąją dalį vakaro praleisite vienas kitam kartodami suirzusiu balsu: „Man nesvarbu, o ką tu nori žiūrėti?“ Galiausiai niekas nieko taip ir nežiūrės. Tokia situacija taip pat nežada nieko gero.
Geriausias patarimas, kurį turėtum atsiminti: dairykis žmogaus, kuris būtų panašus į tave daugiau ar mažiau visais aspektais, bet kai kalba pasisuka apie atsakomybės prisiėmimą ir galutinį žodį, jūs turėtumėte būti kaip riešutų sviestas ir džemas ant skrebučio. Taip iš tik rusenančios kibirkšties galima įpūsti trapią, vos plevenančią liepsną. Tai reiškia, kad teoriškai tik tiek ir galima pasiekti su pirmosiomis užsiplieskusiomis kibirkštimis.
Kai jau atsirinksi saujelę daugiausia žadančių profilių, metas susipažinti su realiais už jų besislepiančiais žmonėmis. Net labiausiai viliojantis kandidatas kitoje pusėje ekrano gali virsti absoliučiai netikusiu realybėje. Lengva sudaryti žavingos asmenybės įvaizdį, kai turi laiko (ir nuodugnius mūsų patarimus) kruopščiai išdailinti savo paties versiją, tačiau daug sunkiau tokiu būti realybėje. Tai reiškia, kad turi pradėti bendrauti su šiais potencialiais susižavėjimo objektais. Tik nereikia panikuoti – mes saugosime tavo užnugarį. Išgyventi pirmąjį realų susitikimą ne tik įmanoma, bet ir labai tikėtina – mes esame tam, kad tau padėtume.
Konkursas: kaip išgyventi pirmuosius pasimatymus... vėl
Jei jau pasiekei šį tos fantastiškai nuostabios knygos skyrių, didelė tikimybė, kad tavo kelyje jau pasitaikė bent viena patraukli (ir, jei pasiseks, sveiko proto) būtybė, kurią tau būtų įdomu pažinti artimiau. Galbūt jau įvaldei svaipinimo dešinėn meną Tinder, sutikai ką nors bare, kas nors supažindino su visai mielu draugo pusbrolio broliu ar pastebėjai karštą gražuolę šaldytų maisto produktų skyriuje vietos parduotuvėje? Nesvarbu, kokiomis priemonėmis atsiradai savo potencialaus susižavėjimo objekto akiratyje, atėjo metas žengti kitą žingsnį. Norint susikurti ilgai ir laimingai pobūdžio santykius, chemija, atsirandanti tarp dviejų žmonių bendraujant realybėje, daug svarbesnė už pirmą įspūdį, kuris susidarė persimetus keliais žodžiais prie šaldytų morkų ar tyrinėjant profilį pažinčių svetainėje. Taigi, pats metas vėl pratintis prie seniai pamiršto užsiėmimo, kuriuo dabar teks užsiimti vis dažniau. Ne, visai ne tą užsiėmimą turėjome galvoje, nors, jei pasiseks, bus ir šito. Vis dėlto kol kas turėjome galvoje pasimatymus.
Ar teko kada nors sapnuoti tą baisų sapną, kuriame dalyvauji konkurse dėl vaidmens mokyklos spektaklyje ir stovėdamas priešais visą mokyklą staiga suvoki, kad esi visiškai nuogas? Tai va, pasimatymai yra kažkas panašaus, išskyrus tai, jog tavo kūnas jau nebėra toks žavingas kaip vidurinėje mokykloje.
Įsivaizduok, kad pirmieji bandymai artimiau susipažinti su savo naujuoju meilės objektu yra kažkas panašaus į konkursą (tik čia vis dėlto rekomenduojame vilkėti drabužius – bent iš pradžių). Laukia naujos patirtys, tarp kurių bus ir tokių, kurios gerokai supurtys tavo nervų sistemą. Bus ir jaudinančių ir, švelniai tariant, nepatogių momentų. Tu tarsi atsistoji priešais daugiau ar mažiau nepažįstamą žmogų ir leidi jam tave vertinti... savanoriškai. Tačiau yra vienas dalykas, kuo pasimatymai skiriasi nuo mokyklos konkurso, – tavo pasimatymo kompanionas jaučiasi taip pat. Pirmųjų pokalbių metu jūs vertinate vienas kitą ir abu mėginate nuspręsti, ar kitas žmogus yra pakankamai įdomus ir vertas, kad vėl rizikuotum savo jausmais ir sužeista širdimi.
Grįžimas prie pasimatymų gali atrodyti toks bauginantis, kad kiekvienam gali kilti noras pasiduoti ir likusiam gyvenimui užsidaryti savo bute su tuzinu kačių. Vis dėlto sprendimas likti vienišam likusį gyvenimą ilgainiui nėra pats geriausias. Iškeitus kačių kompaniją į naują meilę išauga pasitenkinimas gyvenimu, geriau funkcionuoja širdies ir kraujagyslių sistema, sustiprėja imuninė sistema ir padidėja tikimybė išsaugoti visus savo dantis. Taip pat sumažėja priklausomybių nuo narkotinių medžiagų, reumatoidinio artrito, neurologinių sutrikimų, demencijos, opų ir susirgimo depresija galimybė. Kalbant apie mirtingumo rodiklius, vienišių laukia prasti popieriai. Jei esi moteris, kuri likusį gyvenimą lieka vieniša, tikėtina, kad tavo gyvenimo trukmė bus apytikriai nuo septynerių iki penkiolikos metų trumpesnė, palyginti su gyvenančiomis poroje.
Vyrams tai reiškia nuo aštuonerių iki septyniolikos metų trumpesnį gyvenimą. Taigi, pasirinkimas aiškus: susirask meilę ir gyvenk maždaug dešimt metų ilgiau arba mirk vienatvėje, ligota, prislėgta ir apsupta kačių... kurios, nepabijokim teisybės, nesulaukusios savo kasdienės tuno pašteto porcijos galiausiai nuės tau veidą. Žiauru? Taip. Patvirtinta mokslo? Taip... gal išskyrus tą dalį apie kates – įtraukėme ją tik dėl linksmumo. Pasirodo, katės yra arba mažiausiai ištikimos, arba praktiškiausios iš visų naminių gyvūnų. Kuriuos dar naminius gyvūnus pareigingai maitiname, kol patys tampame pietumis? Na, bet čia jau nukrypome nuo temos.
Kalbant apie pasimatymus, yra daugybė klausimų, kurių atsakymai lems, ar su naujai atrasta meile leisiesi į kelionę saulėlydžio link skambant grupės Berlin dainai Take My Breath Away. Kaip sekasi palaikyti pokalbį, kuris nesisuka apie jūsų buvusiuosius ar vaikus? Kiek laiko praėjo iki pirmo „oficialaus“ kvietimo susitikti viešumoje po susirašinėjimų internete? Kokios geriausios (vakarienė restorane) ir blogiausios (striptizo klubas) idėjos pirmiesiems pasimatymams? Ir kada jau apsivilkti naujus seksualius apatinius (arba figūrą formuojančius apatinius, siekiant padidinti tikimybę priartėti prie to momento, kai jau rekomenduojami seksualūs apatiniai)? Gerai, kad mes esame čia ir pasirengę tau padėti! Mokslinių tyrimų išvados ne tik leis suprasti slaptus ženklus pirmųjų pasimatymų su naujuoju susižavėjimo objektu metu, bet ir padės sužinoti, kaip reikėtų elgtis, kad priverstum savo kompanioną beprotiškai tave įsimylėti (ar bent jau padidintum galimybes nueiti į antrą pasimatymą).
