Emocinių sunkumų patiria 8 iš 10. Kokie žingsniai padėtų didinti atsparumą?

Didelė dalis jaunų žmonių Lietuvoje patiria emocinių sunkumų, o pandemija šias problemas tik pagilino. Prie to prisidėjo ir laikas prie ekranų – mokantis nuotoliu moksleiviams buvo sudėtinga kokybiškai pailsėti, užsiimti fizine veikla, trūko gyvo bendravimo. „Jaunimo linijos“ savanoriai drąsina: pokalbis gali būti pirmas žingsnis geresnės emocinės savijautos link.

 Emociniai sunkumai – tema, apie kurią daugeliui kalbėti yra sunku.<br> 123rf nuotr.
 Emociniai sunkumai – tema, apie kurią daugeliui kalbėti yra sunku.<br> 123rf nuotr.
 Ž. Augonė.
 Ž. Augonė.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Feb 1, 2022, 10:41 AM

Emociniai sunkumai – tema, apie kurią daugeliui kalbėti yra sunku. „Jaunimo linijos“ savanorių mokytoja Martyna Jančiauskienė pasakoja, kad padėtis keičiasi. Vis daugiau jaunų žmonių identifikuoja prastą emocinę savijautą, šia tema garsiau kalbama ir viešai. Vis dėlto, požiūriui į psichikos sveikatą kintant, psichologinė jaunimo padėtis išlieka sudėtinga.

„Mūsų atlikta apklausa parodė, kad emocinius sunkumus patiria net 83 proc. jaunų žmonių Lietuvoje, o 68 proc. jaučia nerimą“, – sako M. Jančiauskienė. Nerimas, įkyrios negatyvios mintys apie ateitį – sudėtinga problema. Ilgesnį laiką užsitęsęs, stipresnis nerimas gali ne tik išvarginti emociškai, bet ir pasireikšti fiziniais simptomais, trukdyti kasdieniam gyvenimui.

Viena iš priežasčių, dalį žmonių pastūmėjusi nerimauti daugiau – gyvenimas karantino sąlygomis. „Didelę įtaką jaunų žmonių psichikos sveikatai padarė ribojimai pandemijai suvaldyti. Mokantis per nuotolį pasikeitė įprasta moksleivių rutina, laisvalaikis, sumažėjo gyvo bendravimo su bendraamžiais. Tikimybė susirgti pačiam ar užkrėsti kitus, padidėjusi trintis namuose, nežinomybė dėl ateities – visa tai kėlė sudėtingų jausmų ne tik suaugusiems, bet ir vaikams, paaugliams“, – pasakoja M. Jančiauskienė.

Padėti sunkiu metu gali skambutis

„Jaunimo linijos“ tikslas – patiriantiems emocinių iššūkių suteikti saugią erdvę jais pasidalinti su išklausyti pasiruošusiais savanoriais. „Kalbėti apie savijautą gali būti nelengva. Slegiančios emocijos dažnai kyla iš tų situacijų, kurios mums ypač asmeniškos, jautrios, svarbios. Apklausa parodė, kad maždaug pusė jaunų žmonių dvejoja išsipasakoti, nes nenori „užkrauti savo problemų kitiems“, 40 proc. netiki, kad jie kam nors nuoširdžiai rūpi“, – pasakoja M. Jančiauskienė.

Jaunimo linija“ pagalbą teikia telefonu bei internetu. Kiekvieną dieną organizacijos savanoriai atsiliepia į daugiau nei 100 skambučių, o per metus – virš 50 tūkstančių. Dažniausiai savanoriai ir paskambinusieji kalbasi apie santykius, priklausomybes, mokymosi sunkumus ar problemas mokykloje.

„Kaip jautiesi? Mes dažnai užduodame šį klausimą, tačiau vietoj tikro atsakymo sulaukiame „gerai“, „blogai“, „normaliai“. O žmonės kasdien patiria daug jausmų! Nepasisakydami mes kaupiame jausmus savyje ir todėl patiriami emociniai sunkumai tik gilėja. Taigi, svarbiausias dalykas yra pastebėti, įvardinti jausmus, kalbėtis apie juos, kad nesijaustume vieniši“, – teigia M. Jančiauskienė.

Nors savanoriai yra emocinė atrama jaunam žmogui ir jo problemų nesprendžia, dažnai išsikalbėjus situaciją keisti paprasčiau tampa patiems paskambinusiesiems. Savanoriai padrąsina ieškoti pagalbos ir artimoje aplinkoje, pasikalbėti su tėvais, seneliais, mokytojais, socialiniu darbuotoju ar psichologu.

Neigiamai veikia ir internetas

Dalis pandeminio nerimo išvargintų žmonių poilsio ieško naršydami internete. „Swedbank“ informacinės saugos vadovė Žygeda Augonė pastebi, kad čia suaugusiųjų ir vaikų laukia ne tik įdomi ir naudinga informacija, bendravimas ar žaidimai.

„Kartais problemos vaikus paveja ir internete, patyčios – viena tokių. Užgaulūs komentarai, gandai, paviešintos asmeniškos nuotraukos jauniems žmonėms sukelia daug neigiamų jausmų. Anksčiau apsiribojusios piktu žodžiu ar rašteliu, šiandien patyčios internetinėje erdvėje gali sklisti daug greičiau ir pasiekti daugiau akių – tai sukelia papildomą įtampą“, – sako Ž. Augonė.

Informacinės saugos specialistė pasakoja, kad be emocinei sveikatai žalingų patyčių, elektroninėje erdvėje vaikų tyko ir kiti pavojai: apgaulės, priešiški nepažįstamieji, netikra informacija. Vaikai neturėtų būti palikti su šiomis grėsmėmis tvarkytis savarankiškai – svarbu, kad tėvai įspėtų vaikus, kokios rizikos kyla naudojantis internetu, padrąsinti prireikus kreiptis pagalbos.

„Yra ir techninių priemonių, kurių pagalba galima geriau apsisaugoti. Atidžiai parinkti privatumo nustatymai, netinkamą turinį atsijojantys filtrai, saugūs slaptažodžiai sumažina tikimybę, kad vaikai atsidurs pavojingose situacijose. Joms nutikus, svarbu išlaikyti ramybę: išklausyti vaiką, jo nekritikuoti, padėti imtis priemonių situaciją išspręsti. Pavyzdžiui, užblokuoti netinkamai bendraujančius žmones, kreiptis į mokymo įstaigą ar policiją, jei problema kelia pavojų“, – sako Ž. Augonė.

Deja, net tinkamai užtikrinus saugumą, internetas gali tapti prastos savijautos šaltiniu. Praleisdami per daug laiko prie ekranų mažiau judame, tampame irzlesni, dalis žmonių gali tapti priklausomais. Svarbu apie šiuos iššūkius kalbėtis, stengtis išlaikyti balansą tarp veiklų prie ekrano ir hobių, kokybiško poilsio ir gyvo bendravimo.

„Kalbėtis galime ne tik tada, kai jaučiamės puikiai. Asmeniškas ryšys – puiki pagalba ir atrama sunkiu momentu. Nors kartais sunku prabilti, pastebėjome, kad pandemijos laikotarpiu skambučiai „Jaunimo linijoje“ pailgėjo – iš tiesų jauni žmonės nori kalbėtis apie tai, kaip jaučiasi ir užmegzti ryšį su kitu“, – priduria „Jaunimo linijos“ savanorių mokytoja Martyna.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.