Lietuvių nerimas: dėl karo Ukrainoje negali nei normaliai dirbti, nei švęsti gimtadienių

Turbūt daugelis Lietuvoje sutiks, kad šiuo metu gyvenimas atrodo itin neramus ir keistas. Kasdienybėje lyg ir niekas nepasikeitė, reikia toliau eiti į darbus, rūpintis vaikais, bet tuo pačiu atrodo, kad viskas yra visiškai kitaip, nei prieš savaitę. Kai daugeliui žmonių sunkiau dirbti, užsiimti kita įprasta veikla ir užmigti naktimis. Ką jiems reiktų žinoti, kad pasijustų geriau?

 Daugybei lietuvių šiuo metu sunkiau dirbti, nes mintys vis kažkur nuklysta.<br> 123rf nuotr.
 Daugybei lietuvių šiuo metu sunkiau dirbti, nes mintys vis kažkur nuklysta.<br> 123rf nuotr.
 Programuotojo Olego atlikta apklausa aiškiai parodė, kad kūrybinių darbuotojų darbingumas šiomis dienomis smarkiai kritęs.<br> Feisbuko nuotr.
 Programuotojo Olego atlikta apklausa aiškiai parodė, kad kūrybinių darbuotojų darbingumas šiomis dienomis smarkiai kritęs.<br> Feisbuko nuotr.
 Programuotojo Olego atlikta apklausa aiškiai parodė, kad kūrybinių darbuotojų darbingumas šiomis dienomis smarkiai kritęs.<br> Feisbuko nuotr.
 Programuotojo Olego atlikta apklausa aiškiai parodė, kad kūrybinių darbuotojų darbingumas šiomis dienomis smarkiai kritęs.<br> Feisbuko nuotr.
Psichoterapeutas Olegas Lapinas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Psichoterapeutas Olegas Lapinas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Psichiatras Mindaugas Šablevičius.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Psichiatras Mindaugas Šablevičius.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Mar 2, 2022, 3:20 PM

Vilnietė Giedrė pasakojo, kad dėl karo Ukrainoje stengėsi labai neišgyventi. „Žinoma, tai, kas vyksta, yra baisu, ir aš visa širdimi norėčiau, kad tai pasibaigtų. Bet suvokiu, kad nieko padaryti negaliu (na, galiu paaukoti daugiausia 50 Eur tai organizacijai, kuriai visi dabar aukoja, bet manau, kad tai nepadės), tad nusprendžiau dėl visų tų baisybių galvos nesukti ir gyventi toliau.

Tik nelabai pavyksta. Savaitgalį iš kažkokio vidinio nerimo negalėjau ramiai nusėdėti, ėjau su vaikais pasivaikščioti ir intensyviai, kaip reta, tvarkiausi namus. Galima sakyti, kad tai išėjo į naudą.

O nuo pirmadienio su darbu visai nesiseka: dirbu sėdimą darbą prie kompiuterio, ir niekaip nepavyksta sutelkti dėmesio į savo veiklą. Naujienų neskaitau, tik ryte antraštes pažiūriu – bet tik sėdžiu atsidarius dokumentus, kuriuos turiu sutvarkyti, o mintys kažkur klajoja. Ko gero, nors sakiau sau ir kitiems, kad Ukrainos įvykiai manęs neliečia, nerimas ėda mane iš vidaus“, – dalijosi išgyvenimais Giedrė.

Kita vilnietė Aistė jau dabar jaučia sąžinės graužatį ir kaltę dėl to, kad ateinantį savaitgalį yra susiruošusi gražiai atšvęsti dukros 10-ąjį gimtadienį. „Dukrelei ši šventė labai svarbi, seniai ruošėmės ją švęsti pabėgimo kambaryje su draugais ir namie su artimaisiais. Taip ir darysime, tačiau vos susilaikau vaikui neprasitarusi, koks dabar netinkamas laikas šventei. Nesinori užsakinėti torto nei rūpintis kitais šventiniais reikalais. Atrodo, kad neturime teisės tokiu metu linksmintis, o dar anyta leptelėjo, kad tai bus kaip puota maro metu“, – guodėsi Aistė.

Klaipėdietis Olegas yra laisvai samdomas skaitmeninės rinkodaros specialistas ir programuotojas, tinklaraščio „Gyvenimo laisvė“ autorius. Jis jau ketvirtus metus dirba, keliaudamas toli nuo Lietuvos, bet praėjusią savaitę vis tiek pajuto, kad darbingumas smarkiai sumažėjo.

„Nuolat tenka bendradarbiauti su kitais kūrybišką darbą dirbančiais žmonėmis (pvz. grafikos dizaineriais, rašytojais), ir pastebėjau, kad praėjusią savaitę daugumai staiga sumažėjo produktyvumas ir noras kurti. Tokį kurybinį bloką pajutau ir pats, ypač tai paaštrėjo vasario 24 d. Intuityviai jaučiu, jog šis blokas ateina iš išorės: jeigu galima taip pasakyti, dabar aplink tvyranti energija nepadeda sėkmingai kurti. Su tuo sutiko ir mano kolegos“, – pasakojo Olegas.

Visgi jis nusprendė savo teoriją pasitikrinti, surengdamas apklausas feisbuko grupėse „Tekstų rašytojai“ ir „Freelancerių darbo pasiūlymai“, kurios jungia daug kūrybinį darbą dirbančių žmonių.

Rezultatai akivaizdūs: pirmoje grupėje 202 iš 219 dalyvių teigė, kad dabar jų kūrybiškumas ir produktyvumas smarkiai sumažėjęs, antroje grupėje tą patį teigė 1143 iš 1224 apklausos dalyvių.

O ko Olegas imsis, matydamas, kad jam, kaip ir daugeliui kitų, dabar dirbti daug sunkiau? „Nusprendžiau daugiau laiko skirti įvairioms asmeninėms praktikoms: meditacijai, jogai, kvėpavimo pratimams ir dienoraščio rašymui. Dar nusprendžiau leisti daugiau laiko gamtoje, kurią labai myliu ir dažnai semiuosi joje jėgų ir įkvėpimo. Taip pat intuityviai jaučiu, jog dabar yra ypatingai svarbus laikotarpis daryti gerus darbus. Nuoširdžiai manau, kad tai vienas iš būdų dabar atrasti vidinę ramybę ir subalansuoti energiją mūsų pasaulyje. Tikime tokiais dalykais ar ne – bet jeigu dabar darysime gerus darbus, laimėsime visi“, – dėstė Olegas.

Vieni bijo, kiti neigia

Apie tai, ką dar žmonės Lietuvoje šiomis dienomis išgyvena ir ką jiems galima patarti, kad pasijustų geriau, pasiteiravome psichoterapeuto Olego Lapino.

– Kokių žmonių pastebėjimų apie tai, kaip karas Ukrainoje juos veikia, jums teko girdėti pastarosiomis dienomis?

– Suskirstyčiau žmones į dvi priešingas grupes. Viena žmonių grupė vis jaučia nerimą, baimę, taip pat užuojautą ir skausmą nuskriaustiesiems.

Kita grupė teigia, kad nieko girdėti nenori, kad jų tai neliečia ir jų gyvenimas tęsiasi. Tai tarsi apsauginė neigimo reakcija.

Yra ir žmonių, kurie tiesiog linkę saugotis, pirkti kruopas ir ieškoti slėptuvių.

Didesniai daliai lietuvių visgi būdingas nerimas ir baimė, o tuo pačiu yra ir vienybės su tautiečiais pojūtis, taip pat pagarba kovojantiems ukrainiečiams. Kai kurie net sako, kad jei tai vyktų Lietuvoje, jie nedvejodami eitų kovoti – įvykiai prabudino ir gerus žmonių bruožus. Mitinguose, pagalbos rinkime prabunda bendrystės, palaikymo jausmai. Nerimas ir pasididžiavimas aplinkiniais gali nuolat keisti vienas kitą.

Žinoma, ypatingai stipriai išgyvena tie, kurie turi artimųjų Ukrainoje.

– Yra žmonių, kuriems dabar per nerimą net sunku susikaupti darbui. Kaip manote, kaip jie galėtų sau padėti?

– Mūsų psichika labai nemėgsta neapibrėžtumo, nemėgsta ir pasyviai reaguoti į prastą padėtį. Geriau funkcionuojame tada, kai valdome situaciją. Taigi tie žmonės, kurie kažką daro – ruošia labdarą ukrainiečiams, pervedė jų rėmimui pinigų ar pan. – patys jaučiasi ramiau.

Be to, yra toks terminas „emocinis užgėrimas“. Kaip alkoholikas pradeda gerti ir negali sustoti, taip kai kurie žmonės tiesiog nesivaldo, sugerdami neigiamas emocijas: jie nuolat skaito ir stebi žinias, net ir naktį seka įvykius Ukrainoje.

Jiems reikia suprasti, kad tai – specifinė būsena, kurią reikia suvaldyti: nutraukti nesibaigiantį žinių srautą ir pažiūrėti, ką reikia nuveikti aplink save. Tu esi atsakingas už savo artimuosius, artimą aplinką, ir čia visada yra ką veikti – kartais psichikai tikrai naudinga imtis paprastos buitinės veiklos.

– Kai kuriems žmonėms dabar net sunku daryti linksmus dalykus, pavyziui, švęsti gimtadienį, eiti į kiną, nes lyg negražu taip elgtis karo akivaizdoje. Bet juk galima tą daryt be kaltės jausmo, ar ne?

– Tai yra egzistencinis kaltės jausmas, kamuojantis, kai jums gerai, o kitiems blogai. Toks jausmas neišvengiamas ir natūralus. Taip, teisę švęsti gimtadienius turite, bet nieko nuostabaus, jei tuo metu jausite šiokį tokį emocinį nepatogumą. Panašiai būtų, jei seniai suplanuotos vestuvės sutaptų su laidotuvėmis – šventinė nuotaika apkarstų.

– O priklausomiems žmonėms gal atsiranda priežastis piktnaudžiauti alkoholiu ar narkotikais, nes juk vyksta karas?

– Kol kas tokios grėsmės nematau, nes kai situacija reikalauja sutelktumo, paprastai priklausomi žmonės linkę prablaivėti, atbunda jų sveiki žmogiški bruožai. Priklausomybės (kaip ir kiti sutrikimai) labiau būdingi socialiai ramioms situacijoms, kuriose nėra ko baimintis.

– Gal iš to savo nerimo, kuris kamuoja šiomis dienomis, net būtų galima išspausti kažkokios naudos?

– Galime pervertinti savo vertybes, tarkim, kai kurie dabar sako, kad dabar net gėda pagalvoti, kaip pykstasi su sutuoktiniu ar sureikšmina nesutarimus darbe. Didelės išorinės problemos tarsi parodo, kokie menki mūsų asmeniniai išgyvenimai.

Nerimą apmalšins veikla

Psichiatras Mindaugas Šablevičius pastebėjo, kad žmonių psichologinė būsena dabar skiriasi nuo tos, kuri buvo pandemijos pradžioje, ir juolab skiriasi nerimo įveikimo būdai.

„Tai nėra karas tarp Ukrainos ir Rusijos, tai yra dviejų civilizacijų susidūrimas – vakarietiškos, kuri remiasi Romos teise, krikščioniška pasaulėžiūra, graikiška kultūra, ir Rusijoje dabar įsigalėjusio Aukso Ordos palikimo, kuriame dominuoja chano teisė – yra taip, kaip pasakys chanas, apie kultūrą net nekalbama, tiesiog norisi į savo jurtą prisinešti kuo daugiau grobio, kailių, kilimų ir blizgučių. Toks dviejų frontų susidūrimas kol kas lietuvių tiesiogiai neliečia, bet gali ir paliesti, dėl to ir kyla žmonių nerimo lygis“, – dėstė M.Šablevičius.

Tiems, kurie dabar jaučia padidėjusį nerimą, nepatartina užsidaryti tarp keturių sienų (priešingai negu pandemijos pradžioje, dabar ribojimų nėra), verta kalbėtis apie tai, kas vyksta, ir veikti pagal išgales – aktyvi veikla padeda „išveikti“ nerimą.

Psichiatras išskyrė veiklos būdus, kurie padės nusiraminti.

1. Remti karinę agresiją patiriančią Ukrainą. Pagal išgales galima prisidėti prie „Blue / Yellow“, „Caritas“ ir kitų organizacijų veiklos (tik būkite budrūs, kad nepatektumėte į sukčių, kurie prisidengia labdaros organizacijomis, rankas).

2. Neužmiršti dvasinės praktikos. Padės malda, pavyzdžiui, Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarija kiekvieną vakarą 19.30 kviečia jungtis prie maldos už Ukrainos laisvę ir Rusijos atsivertimą, prisijungti galima seminarijos feisbuko paskyroje.

3. Kai nerimas neslopsta, verta kalbėtis aktualiomis temomis, dalytis išgyvenimais su artimaisiais, draugais ar kolegomis. Jei jaučiate, kad praverstų ir psichologo pagalba, galite skambinti į Krizių įveikimo liniją tel. 1815.

4. Taip, kai žūsta tūkstančiai žmonių, galime jausti, kad gyvenimas neteisingas. Gal apramins žinojimas, kad karo kurstytojams, atsakingiems už žūtį tūkstančių žmonių – karių, civilių vyrų, moterų, vaikų – nėra vietos skaistykloje. Jų laukia pragaras.

„Ir pabaigoje norėčiau pridurti: šlovė Ukrainai, didvyriams šlovė!“, – sakė M.Šablevičius.–

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.