Psichologės patarimai pirmakursiams ir jų tėvams: ką daryti, kad naujas etapas keltų kuo mažiau nerimo

Dar neseniai mokyklos suole sėdėję jaunuoliai rudenį pasitinka kaip studentai ir jau netrukus pradės studijas pasirinktose aukštosiose mokyklose. Šis, savarankiško gyvenimo pradžią žymintis etapas, be malonaus jaudulio daliai būsimųjų studentų asocijuojasi ir su nerimu dėl laukiančių pasikeitimų: naujų draugų, dėstytojų, daliai – naujo miesto.

 Studentai.<br> 123rf nuotr.
 Studentai.<br> 123rf nuotr.
 Marina Guptor.
 Marina Guptor.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Aug 26, 2022, 2:37 PM

Tokie pokyčiai neretai tampa iššūkiu ne tik pirmakursiams, bet ir jų tėvams. Kaip lengviau su šiais iššūkiais susidoroti tiek būsimiems studentams, tiek jų tėvams pataria Lietuvos psichologų sąjungos, Lietuvos įsisąmoninimu grįstos psichologijos asociacijos narė, Kauno kolegijos studentus ir darbuotojus konsultuojanti psichologė Marina Guptor.

Nerimauti dėl laukiančių pokyčių – normalu

Jaunam žmogui žengiant pirmuosius žingsnius savarankiško gyvenimo link, juos neretai lydi nežinomybė. Pasak psichologės, būtent dėl jos gali kilti tokios emocijos kaip nerimas ar baimė ir tai reikėtų priimti kaip normalią reakciją. Sunerimti reikėtų tuomet, jei nerimas tampa nuolatiniu palydovu arba neadekvačiu tam tikrai situacijai.

„Studijų aukštojoje mokykloje pradžia yra malonus ir jaudinantis įvykis. Pirmakursiai gali jausti baimę ir nerimą, nes laukia kažkas nauja ir nepažįstama. Tai normalu.

Nerimas apibūdinamas kaip subjektyviai nemaloni emocinė būsena, pasireiškianti bloga nuojauta, įtampa, neramumu, kai laukiama vidinio ar išorinio pavojaus. Tai natūrali žmogaus emocinė reakcija, kuri susijusi su išgyvenimu. Kartas nuo karto pasireiškiantis nerimas yra normali žmogaus gyvenimo dalis, jis perspėja mus apie potencialiai pavojingas situacijas. Tačiau jeigu nerimas tampa nuolatiniu (trunka kelis mėnesius) arba neadekvačiu tam tikrai situacijai (labai stiprus, trukdo gyventi ir mokytis), galima kalbėti apie nerimo sutrikimą.

Nerimas, baimė, jaudinimasis yra natūralios reakcijos į neapibrėžtas ir sudėtingas gyvenimo situacijas. Mokslų aukštojoje mokykloje pradžia kaip tik ir yra „neapibrėžtas“, nežinomas įvykis, naujas gyvenimo etapas, todėl pirmakursiai jaučia nerimą, jaudulį, kai kurie – net baimę. Taip pat nepamirškime, kad mus veikia ir artimųjų – draugų, tėvų, pažįstamų – emocijos ir išgyvenimai“, – sako stresui ir nerimui mažinti, psichologiniam atsparumui didinti, perdegimo profilaktikai skirtus mokymus vedanti M. Guptor. Ji atkreipia dėmesį, kad jaučiant jaudulį dėl naujos mokslo metų pradžios, svarbu sutelkti dėmesį į teigiamas emocijas.

„Kodėl žmonės bijo naujų dalykų? Svarbu pabrėžti, kad net ir pozityvūs laukiami įvykiai taip pat yra stresas. Nors daugumai studijų pradžia yra teigiamas stresas, tačiau jeigu reaguojame nerimu į bet kokį naują įvykį mūsų gyvenime, tai ir naujų mokslo metų pradžia gali sukelti nerimą.

Kaip pasiruošti naujam gyvenimo etapui? Svarbu suprasti, kad su studijomis susijusios ne tik nemalonios emocijos, neapibrėžtumo būsena, bet ir teigiami momentai. Pavyzdžiui, naujos pažintys, draugų ir pažįstamų rato praplėtimas, naujos galimybės, studento gyvenimo linksmybės ir pan. Iš pradžių reikia tiesiog mėgautis maloniu įstojimo rezultatu, kuriam pasiekti buvo įdėta pastangų“, – mintimis dalijasi Kauno kolegijos studentams emocinius iššūkius įveikti padedanti ir psichologinę pagalbą teikianti M. Guptor.

Įveikti nerimą padeda veikla

M. Guptor pažymi, kad susiduriant su nerimu pirmiausia svarbu sau pripažinti, kad jį jaučiame. To nepadarius gali atsirasti noras viską kontroliuoti, o tai sukels tik dar didesnį nerimą.

„Nerimas yra natūrali žmogaus emocinė reakcija. Saikingas ribotos trukmės nerimas mums naudingas kaip motyvuojantis atlikti užduotis ar tinkamai sureaguoti į gyvenimo iššūkius. Naujas gyvenimo etapas – studijų pradžia – taip pat yra savotiškas iššūkis, todėl šiek tiek nerimauti yra normalu.

Kaip įveikti naujo gyvenimo etapo baimę? Pirmiausia reikia pripažinti, kad nerimaujame, o ne neigti tai. Nerimas paleidžia apsauginį elgesį (veiksmus, kuriuos atliekame, kad sumažintume nerimą), kurio vėliau sunku atsikratyti. O tai tik skatina didesnį nerimą. Pavyzdžiui, nerimas gali pakeisti mūsų elgesį: galime pradėti vengti su nerimu susijusių aplinkybių ir situacijų, taip pat galime pradėti perdėtai stengtis viską daryti kuo tobuliau, kiek galima labiau kontroliuoti aplinkybes, save ar kitus žmones. Staigus perėjimas į pozityvą, nenoras pripažinti nerimą, perdėta kontrolė – tai galimi apsauginio elgesio variantai. Deja, šie dalykai ne visada gali būti kontroliuojami – pastangos viską maksimaliai kontroliuoti sukuria ir augina dar didesnį nerimą. Svarbu pripažinti nerimą ir priminti sau, kad šie išgyvenimai – nerimas ir jaudinimasis – yra susiję ne su baime, o atvirkščiai – su maloniu įvykiu. Kad toks mąstymo būdas taptų įpročiu, reikalinga nuolatinė sąmoninga praktika“, – sako sertifikuota įsisąmoninimu grįstos psichologijos intervencijų mokytoja M. Guptor.

Su nerimu susiduriantiems jaunuoliams psichologė pataria susirasti mėgstamą veiklą, domėtis studijomis, nauja tvarka – tai padės įveikti nerimą, sumažinti nežinomybės jausmą.

„Adaptuotis prie studijų svarbu sėkmingam mokymosi procesui, todėl pirmaisiais mėnesiais tam reikia skirti ypatingą dėmesį. Yra trys reakcijos į stresą: mušti, bėgti, sustingti. Trečioji reakcija yra dažniausia ir būtent jos reikia vengti. Ši reakcija gali pasireikšti, kai studentai nerodo socialinio, komunikacinio aktyvumo, kartais jiems pritrūksta savarankiškumo ir atsakomybės, sprendžiant su studijomis susijusius klausimus.

Pagrindinis patarimas – veikite. Nerimas, sumišimas, nepasitikėjimas sumažėja, kai pradedame veikti. Neleiskite sau sustingti. Domėkitės mokymosi procesu, taisyklėmis, galimybėmis, dalyvaukite įvairiuose užsiėmimuose, projektuose, savanoriaukite. Atraskite veiklą, kuri jums teikia malonumą, bendraukite“, – skatina psichologė.

Kaip su nerimu susidoroti pirmakursių tėvams?

Tėvams, kurių vaikai šiemet pradės studijas, įveikti nerimą taip pat gali tapti nelengva užduotimi. Su nežinomybe dėl to, kaip jų atžalai seksis naujame gyvenimo etape susiduriantiems tėvams M. Guptor primena, kad svarbiausia jų užduotis – palaikymas. Tai palengvins ką tik studentu tapusio jaunuolio adaptaciją.

„Taigi, jūsų vaikas – jau studentas! Mokyklos baigiamųjų egzaminų baimė jau praeityje, o priešaky – naujas ir įdomus studento gyvenimas. Vis dėlto atsipalaiduoti dar per anksti, nes būtent pirmas kursas yra sudėtingiausias, kai studentui reikia šeimos palaikymo. Tai susiję su tuo, kad studentas turi įveikti naują adaptavimosi periodą. Viena vertus, jis jau suaugęs, tačiau ką tik buvo mokinys. Neretai studentų mokymosi sėkmę lemia tai, ar mokymosi įstaigoje adaptavimosi periodas buvo efektyvus. Svarbiausia tėvų užduotis – palaikymas. Norint efektyviai palaikyti studentą, reikia suprasti, su kokiais sunkumais jis gali susidurti. Pirmiausia jis turi įsisąmoninti savo naują vaidmenį („Aš – studentas“), įsilieti į naują kolektyvą, surasti bendrą kalbą su naujais dėstytojais, prisitaikyti prie naujos mokymosi aplinkos.

Kaip gali padėti tėvai? Tėvai gali neįkyriai domėtis jo nauju gyvenimu, teiraudamiesi, kaip sekasi studijuoti, su kokiais sunkumais susiduriama. Jokiais būdais nenuvertinti jo baimių ir nerimo. Nemažai studentų bando derinti darbą ir mokslus, o tai gana sunku, todėl būtų gerai aptarti ir nuspręsti, kuo tėvai galėtų padėti pagal šeimos galimybes bent studijų pradžioje. Galiausiai, jeigu matote, kad jūsų vaikui sunku, galite patarti kreiptis į psichologą, – juk tai nereiškia, kad jūsų vaikui kažkas negerai. Tiesiog tai dar viena sėkmingos adaptacijos pagalbos priemonė.

Svarbiausia – tikėti savo vaiku ir nuoširdžiai jį palaikyti. Galite pasidalinti savo patirtimi, su kokiais sunkumais jūs susidurdavote ir kaip spręsdavote keblias situacijas. Jeigu nerimas dėl vaiko studijų yra gana didelis, patartina nevengti kreiptis į psichologą. Tai visiškai normalu“, – nebijoti kreiptis pagalbos ragina M. Guptor.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.