Žmogaus teisių srityje dirbančios organizacijos siūlo pripažinti, jog bet koks lytinis aktas be sutikimo yra seksualinė prievarta, atsisakyti seksualinių nusikaltimų skirstymo į išžaginimą ir seksualinį prievartavimą, skirti dėmesio kokybiškiems viktimologiniams tyrimams, kurie atskleistų esamą situaciją, smurto mastą ir padėtų kurti į pagalbą orientuotą sistemą.
„Aktyvus fizinis priešinimasis nėra seksualinių išprievartavimų realybė. O vienintelis pagrindinis skirtumas tarp prievartos ir savanoriškos seksualinės veiklos ir yra sutikimas. Tad jo įvedimas į teisinę bazę reiškia ne tik įstatymų, atitinkančių mokslus grįstomis žiniomis, turėjimą, tačiau kartu siunčia aiškiai žinutę visuomenei, apie tai, kas yra smurtas, o kas – žmogaus pasirinkimas“, – sako Reda Jureliavičiūtė, VšĮ „Ribologija“ bendraįkūrėja ir asociacijos „Lygiai“ vadovė.
Nevyriausybininkai taip pat kviečia jungti ir Baudžiamojo kodekso straipsnius, kurie išskiria išžaginimą ir seksualinį prievartavimą.
„Skirtumas tarp išžaginimo ir seksualinio prievartavimo yra prievartos būdas – išžaginimo metu santykiaujama vaginaliniu būdu, o seksualinio prievartavimo metu lytinė aistra tenkinama analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu. Kitas skirtumas yra tas, jog seksualinis prievartavimas yra baudžiamas lengviau. Kitaip tariant, seksualinė prievartą prieš mažametį berniuką analiniu būdu laikoma mažiau pavojingu prievartos būdu nei mažametės mergaitės išžaginimas vaginaliniu būdu“, – sako teisininkė, Lietuvos žmogaus teisių centro advokacijos vadovė Monika Guliakaitė-Danisevičienė.
Europos Sąjungoje vykdyto tyrimo duomenims 1 iš 10 moterų nuo 15 m. amžiaus yra patyrusios kokią nors seksualinio smurto formą, 1 iš 20 moterų yra patyrusios išprievartavimą. Nevyriausybininkai atkreipia dėmesį, kad moterys ir merginos su negalia patiria diskriminaciją ir padidintą pažeidžiamumą dėl savo lyties, amžiaus ir negalios, o moterys ir merginos su intelekto negalia yra ypač pažeidžiamos. Apskaičiuota, kad seksualinę prievartą iki 18 metų patiria nuo 40 iki 70 procentų mergaičių ir merginų su intelekto negalia.
„Seksualinio smurto atveju moterys su negalia, ypač intelekto ar kompleksinę negalią turinčios, neretai net neįsisąmonina, nesuvokia prieš jas vykdomų smurtinių veiksmų, nes neturi žinių ir informacijos joms prieinama forma, apie smurtą, jo apraiškas, netinkamo seksualinio elgesio, bei neturi informacijos ir galimybių dėl to skųstis“– sako teisininkė, Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė Dovilė Juodkaitė.
Kreipimąsi inicijavo Žmogaus teisių organizacijų koalicija, palaikymą jam išreiškė Lietuvos negalios organizacijų forumas, vienijantis 15 organziaciją, Moterų teisių įtvirtinimo asociacija, jungianti 17 specializuotų kompleksinės pagalbos centrų, Moterų lobistinė organizacija, kuri jungia42 organizacijas, Asociacija Moters teisės – visuotinės žmogaus teisės, vienijanti 5 organizacijas, VšĮ „Ribologija“ ir asociacija „Lygiai“.
