3 klausimai, padedantys sustiprinti poros santykius

Ar kada nors pastebėjote, kad didžioji dalis santykių metu patiriamų nuoskaudų yra visai netyčinės? Nenorėdami savo partnerio priversti jaustis blogai, vis vien darome dalykus, kurie gali įskaudinti.

 Psichologė pabrėžia, kad norint suprasti, kas mus verčia jaustis įskaudintais, dera kalbėtis.<br> 123rf nuotr.
 Psichologė pabrėžia, kad norint suprasti, kas mus verčia jaustis įskaudintais, dera kalbėtis.<br> 123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jun 10, 2023, 11:48 AM

Žurnale „Psychology Today“ psichologė Betsy Holmberg aiškina, kad norint suvokti to priežastis, reikia atsižvelgti į sąveikaujančių smegenų sričių tinklą (angl. DMN – Default mode network). Evoliuciškai jis padėjo mums gyventi klanuose.

Kai yra pajuntama, kad priklausymui klanui ar vertei iškilo grėsmė – suaktyvėja streso reakcija. Kadangi DMN veikia automatiškai, emocijos kyla tarsi iš niekur. Skaudinantis žmogus nesupranta, ką padarė ne taip.

Psichologė pabrėžia, kad norint suprasti, kas mus verčia jaustis įskaudintais, dera kalbėtis.

Klauskite:

1. Kada jaučiuosi paliktas nuošalyje?

Santykiuose esantys žmonės gali jaustis palikti nuošalyje įvairiais būdais. B.Holmberg pastebi, kad dažnai vienas iš partnerių dirba daugiau, norėdamas šeimą išlaikyti finansiškai. Kitas mano, kad sutuoktinis renkasi darbą, o ne jį. Būtent dėl to pasireiškia neįvertinimas. Pokalbis apie tokius jausmus ir pripažinimas, kad abu žmonės teikia pirmenybę šeimai atlikdami skirtingus vaidmenis, padeda sušvelninti nuoskaudas ir grąžinti bendrumą šeimoje.

Psichologė žurnale rašo, kad verta aptarti, kada labiausiai jaučiatės kaip komanda. Kokia veikla leidžia pasijusti tikrais partneriais? Pavyzdžiui, pasimatymai dažnai padeda poroms, nes tai leidžia vėl pasijusti vieningais.

2. Kur mes konkuruojame?

Straipsnio autorė atskleidžia porų konkurencingumą. Dažnai nutinka, kai vienas iš partnerių kaip meilės išraišką gamina maistą, kitas sako: „O, tu tai padarei? Aš galėjau tai padaryti“. Dėl to yra jaučiamas nuvertinimas. Nors tai buvo tam tikra meilės išraiška, už kurią norėta padėkos, tai virto partnerio įskaudinimu.

Lyginimas mūsų smegenyse vyksta automatiškai. Autorė pataria pripažinti šį įgimtą siekį ir pakeisti mąstyseną – šis asmuo yra jūsų partneris, o ne konkurentas. Kai jis laimi, laimite ir jūs. Ji sako, kad atpažindami ir įvardydami palyginimus, nustojame konkuruoti. Tuomet galima jausti vienas kitam pripažinimą ir paramą, kurios visiems reikia ir kurios nusipelnėme.

3. Kada mes prašome?

Žurnale „Psychology Today“ empatija aiškinama kaip dar vienas instinktyvus smegenų procesas. Pagalbos suteikimas vieni kitiems, kai yra sunku, nuo seno palaikė rūšių ir įvairių grupių sėkmę.

Autorė siūlo susimąstyti apie tokią situaciją: pirmos stadijos vėžiu sergantis pacientas, kuris ilgas valandas rūpinasi ketvirtos stadijos vėžiu sergančia drauge, aiškina, kad draugė serga labiau, todėl jos poreikiai turėtų būti svarbesni. Tai atspindi kitų asmenų poreikių tenkinimo pirmenybę, dėl kurios yra kenčiama.

Taip pat yra siūloma pagalvoti apie santykius, kai vienas asmuo nuolat skundžiasi. Tuomet jis gali viską palenkti į blogąją pusę: „Mano bendradarbiai prisiima nuopelnus už mano darbą, esu pavargęs, nes sutriko mano miegas, niekada neturiu laiko daryti to, kas man patinka...“ Šio žmogaus partneris automatiškai įjungs empatijos režimą, stengdamasis pagerinti kito asmens gyvenimą, nualindamas save.

B.Holmberg rekomenduoja nustatyti ir apsvarstyti, kada santykiuose yra jaučiama empatija. Taip pat skatina nepamiršti, kad jūsų partneris taip pat yra suaugęs žmogus, atsakingas už savo laimę. Autorė pabrėžia, kad tą problemą spręsti turite ne jūs. Taip elgdamiesi galėsite geriau pasirūpinti savimi ir pagerinsite savo santykius.

Psichologė akcentuoja, kad santykiai tampa dar sunkesni, kai nesąmoningai reaguojame į tam tikras situacijas, kurios saugojo mus, kai gyvenome urvuose. Supratimas apie jų kilmę padeda greičiau išspręsti problemas ir laiku suprasti klaidas.

Pagal „Psychology Today“ parengė Laura Petrulytė

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.