Senjorai vis rečiau ryžtasi išeiti iš namų: neuropsichologė įvardijo, kuo tai pavojinga ir ką daryti

Vyresnio amžiaus žmonės dažnai yra linkę užsidaryti namuose ir tokiu būdu atsiriboti nuo visuomeninio gyvenimo. Anot neuropsichologės dr. Aistės Pranckevičienės, ilgainiui senjorams tampa vis sudėtingiau išeiti iš namų ar išbandyti naujas veiklas. Ji atskleidžia, dėl ko ši tendencija paliečia daugelį senjorų bei kokią naudą naujos veiklos turi vyresnių žmonių fizinei bei emocinei sveikatai.

 Senjorė.<br> 123rf nuotr.
 Senjorė.<br> 123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Nov 8, 2023, 10:37 AM, atnaujinta Nov 13, 2023, 9:35 AM

Kodėl tampa sunkiau išeiti iš namų?

Su amžiumi senjorams vis sunkiau pasiryžti išeiti iš namų ar išmėginti ką nors naujo. Neuropsichologė pasakoja, kad naujovių vengimas gali būti susijęs su smegenyse vykstančiais pokyčiais. Anot jos, su amžiumi lėtėja informacijos apdorojimo tempas, darosi sunkiau išmokti naujų dalykų.

„Vyresnio amžiaus žmonės dažnai tampa labiau konservatyvūs, uždaresni, nes žinomos ir nuspėjamos situacijos jiems leidžia jaustis saugiai. Tuo tarpu naujos veiklos priverčia aiškiau pajusti amžiaus nešamą pokytį – kad žymiai sunkiau susiorientuoti, išmokti, suprasti, spėti. Tam tikra prasme, smegenys tampa tingios ir mieliau renkasi saugius, pažįstamus sprendimus, saugančius mus nuo diskomforto“, – pasakoja neuropsichologė dr. A. Pranckevičienė.

Vienišumas vyresniame amžiuje – pavojingas

Naujos patirtys gali atnešti ir naujas draugystes. Kurti ir puoselėti santykius vyresniame amžiuje itin svarbu, nes anot neuropsichologės, naujos patirtys ir bendravimas yra neatsiejama geros fizinės ir psichologinės senjorų sveikatos dalis.

„Vienišumas vyresniame amžiuje yra pavojingas. Manoma, kad savo biologiniu poveikiu jis prilygsta nuolatiniam lėtiniam stresui, o stresas savo ruožtu yra susijęs su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika, lėtiniais uždegiminiais procesais, bendrai blogesne fizine sveikata, skausmu bei prasta emocine savijauta“, – pasakoja dr. A. Pranckevičienė.

Neuropsichologė dalinasi, susidurianti su gaju senjorų požiūriu, jog vyresniame amžiuje kurti naujas draugystes sudėtinga. Visgi, ji drąsina juos – sukurti draugystę nėra neįmanoma, o bendra veikla gali padėti santykiams sužydėti:

„Nepriklausomai nuo amžiaus pagrindinis veiksnys, lemiantis, kad žmonės susidraugauja – kartu leidžiamas laikas ir bendros veiklos, per kurias mes pažįstame vienas kitą ir prisirišame. Išėjus į pensiją daugelio vyresnio amžiaus žmonių socialinių kontaktų ratas stipriai sumažėja, taigi mažėja ir progų bendroms veikloms. Įvairūs bendruomeniniai projektai, klubai, mokymai, treniruotės atveria galimybę ir vyresniame amžiuje per bendras patirtis megztis naujiems kontaktams.“

Naujos patirtys žadina pasitikėjimą savimi

Naujos patirtys gali sužadinti senjorų pasitikėjimą savimi ir atvirumą naujoms galimybėms. Tai atsiskleidė spalį vykusios socialinės iniciatyvos „Senjorų patirčių mėnuo“ metu. Vos per mėnesį 240 senjorų turėjo progą išbandyti naujas veiklas, kurias jiems padovanojo pozityvios senatvės idėjai neabejinga visuomenė.

„Ši iniciatyva įrodė, kad pozityvią senatvę senjorams galime sukurti mes patys – visa visuomenė. Prie akcijos iš viso prisijungė 50 neabejingų partnerių, kurie senjorams dovanojo pačias įvairiausias pramogas – apsilankymus žirgynuose, meno parodose, koncertuose, senjorai išbandė įvairias meno dirbtuves, boulingą, pasivažinėjimus kartingais, šaudymą, dalyvavo fotosesijose, kilo į orą lėktuvu bei džiaugėsi kitomis veiklomis „, – pasakoja akciją rengusios „Senjoro“ organizacijos vadovė Rugilė Bitautaitė.

„Visą šį mėnesį džiaugėmės matydami nuoširdžias senjorų šypsenas, ir svarbiausia – užsidegimą išbandyti dar daugiau naujų veiklų. Daugumai senjorų iš pradžių buvo nedrąsu imtis naujų užsiėmimų, tačiau su švelniu padrąsinimu visos šios patirtys sugrąžino jiems pasitikėjimą savimi ir norą patirti naujus dalykus. Už tai esame labai dėkingi kiekvienam, prisijungusiems prie akcijos „Senjorų patirčių mėnuo“. Esame įsitikinę, kad tai buvo puiki paskata senjorams atviriau priimti naujas patirtis ir nustebinti save.“, – šypsosi R. Bitautaitė.

Kaip galite paskatinti senjorą imtis naujų veiklų?

Įsiklausykite ir pabandykite suprasti senjorą. Didesnis atsargumas naujų veiklų atžvilgiu vyresniame amžiuje yra natūralus. Senjorai turi daug patirties ir žvelgiant iš jų pusės daug dalykų gali atrodyti kaip nelabai verti dėmesio, dėl to pasistenkite jiems paaiškinti, kuo veikla bus įdomi ir naudinga.

Suteikite aiškumą ir konkretumą. Pateikus senjorui ilgą galimų renginių sąrašą, jis turbūt nenueis nei į vieną. Geriau senjorą kviesti į konkrečią veiklą, aiškiai nurodant, kur tiksliai, kada ji vyks, kaip ten nuvykti, o dar geriau, pasiūlyti kompaniją nueiti kartu.

Papasakokite apie naujos veiklos naudą. Joks mechaniškai kartojamas pratimas, eilėraščių mokymasis ar kryžiažodžių sprendimas nėra tokie efektyvūs kaip naujos patirtys, skatinančios išeiti iš komforto zonos. Tad papasakokite senjorui apie tai, jog nauji užsiėmimai suaktyviną smegenų veiklą ir padeda demencijos prevencijai.

Nuoširdžiai palaikykite artimą senjorą. Šeimos ryšiai vyresniame amžiuje yra itin svarbūs. Neapdairi artimųjų replika ar kritika gali būti tas veiksnys, kuris sulaiko vyresnio amžiaus žmogų nuo leidimo sau džiaugtis ir bandyti. Švelniai padrąsindami ir įsitraukdami į naujos patirties išmėginimą, galime padėti senjorams atrasti naujus, džiuginančius potyrius.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.