Atėjusi į vieną butą sovietinės statybos daugiaaukštyje J.Mikštė negalėjo patikėti, kiek daiktų žmonės prikaupę savo spintose ir stalčiuose. Iš pažiūros namai švarūs, bet chaosas už durelių parodė daugybės lietuvių įpročius.
„Lietuvoje kelios kartos užaugo nieko neišmesdamos, todėl turime daugybę smulkių kaupikų. Namuose pilna „o gal prireiks“ daiktų. Mūsų žmonės spintelėse turi daiktų dar nuo savo vestuvių ar jų metinių. Jie net nežino, ką ten laiko. Jei mama rinko stiklainius ir dangtelius, tai ir jie renka, nors agurkų neraugia“, – sakė J.Mikštė, kartu su dviem vaikais ir vyru Svajūnu po šešiolikos metų Anglijoje grįžusi gyventi į Lietuvą.
2006 metais J.Mikštė persikraustė į nedidelį miestą Lemsterį, nes ten jau gyveno jos mokyklos laikų draugas. Abu jie mokėsi vienoje gimnazijoje Švenčionėliuose, vėliau J.Mikštė pradėjo verslo vadybos studijas Vilniuje, bet be Svajūno gyventi nebegalėjo.

