HI Psichikos sveikatos centro vadovė Vita Šulskytė dalinasi: „Savižudybė paliečia daugelį žmonių – šeimas, draugus ir bendruomenes.
Proaktyvi pagalba ir parama yra svarbi tiems, kurie turi sunkumų ir mąsto apie savižudybę, parodant, kad jie nėra vieni ir kad pagalba yra pasiekiama. Paprastas pokalbis – ne tik su profesionalais – gali išgelbėti gyvybę“.
Kaip padėti sau?
Asmuo, esantis savižudybės krizėje, neretai nežino, kaip padėti sau, kur kreiptis pagalbos. Psichologė Valija Šap akcentuoja: „Svarbu stebėti pokytį savyje per pastarąsias tris savaites ir lyginti tą pokytį ne su kitais žmonėmis, o su savimi. Atkreipkite dėmesį į tai, ar pastebimai keičiasi emocinė savijauta ir laikas, skiriamas mėgiamoms veikloms, kaip reaguojate į kasdienius sunkumus, ar nesutriko miego ritmas. Jeigu pokytis ryškus, svarbu jo neignoruoti ir kreiptis pagalbos“.
HI Psichikos sveikatos centro specialistai rekomenduoja:
- Susisiekite su artimaisiais ar draugais, kuriais pasitikite: pokalbis su artimu asmeniu ar šeimos nariu gali būti pirmasis žingsnis pagalbos link. Bendravimas su kitais gali padėti pajusti paramą ir supratimą.
- Ieškokite profesionalios pagalbos. „Tu esi“ internetinėje svetainėje rasite specialistų kontaktus.
- Pasirūpinkite savo fizine ir psichikos sveikata. Tai gali būti reguliari mankšta, meditacija, mitybos ir miego įpročių keitimas, padedantis suvaldyti stresą ir įtampą.
- Ieškokite naujų įtraukiančių veiklų. Dėmesio sutelkimas į kūrybą ar į mėgstamus užsiėmimus (hobį, meno terapiją, pasivaikščiojimą gamtoje ir kt.) gali padėti palengvinti požiūrį į sunkumus.
Šie pagalbos sau būdai gali sustiprinti savikontrolės ir pasitikėjimo savimi jausmą, pagerinti psichoemocinę savijautą.
Kodėl kyla mintys apie savižudybę?
Žmonės, galvojantys apie savižudybę, išgyvena labai stiprų emocinį skausmą, o savižudybę mato kaip vienintelį būdą šiam skausmui nutraukti. Apie savižudybę svarstantieji dažniausiai nori ne mirti, bet pasitraukti iš skausmingos gyvenimo situacijos. Sunkių išgyvenimų priežastys gali būti labai įvairios.
V. Šap atkreipia dėmesį į tai, jog gali būti pastebimas pokytis kito asmens elgesyje. „Jeigu pokytį matome, svarbu įvardinti jo ženklus ir paklausti, kas vyksta to žmogaus gyvenime, o tada susieti jį su pagalba. Būtent – susieti, o ne nukreipti. Nes jeigu tu pasakysi žmogui „tu nueik“, dažniausiai jis nenueis. Labai svarbu pasitarti su žmogum ir išgirsti, kokia pagalba tuo momentu jam būtų priimtina, o jau vėliau pasidomėti, ar žmogus išties tos pagalbos kreipėsi,“ – pasakoja psichologė Vilija Šap.
Pagalbos galimybės
„Dažnai žmonės nesikreipia pagalbos ne todėl, kad nežino, nuo ko pradėti, o todėl, kad neišdrįsta. Lėtinio streso būsenoje žmogus įpranta taip jaustis ir pagalbos nesikreipia, nes jam atrodo, kad niekas nepasikeis. Todėl šioje situacijoje labai svarbus artimųjų, kolegų pastabumas,“ – sako V. Šap.
HI Psichikos sveikatos centro specialistai atkreipia dėmesį, jog pagalba Psichikos sveikatos centruose yra nemokama, o savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose teikiamos nemokamos psichologinės konsultacijos.
Psichologinės pagalbos krizių centro komandos nemokamu trumpuoju numeriu 1815 su profesonaliais psichologais galima konsultuotis: dėl savižudybės grėsmės ženklų atpažinimo, ryšio užmezgimo su kitu asmeniu, kuris galimai turi minčių apie savižudybę, ištikus krizei dėl artimojo ar bendradarbio bandymo nusižudyti ar savižudybės, dėl motyvavimo kreiptis pagalbos klausimais. Taip pat psichologai, prireikus, teikia skubią pirmąją psichologinę pagalbą.