Naršydami jaučiamės laimingi
Kas antras žmogus Lietuvoje abejoja savo gebėjimu susitvarkyti su iškilusiais sunkumais, o kas penktas – jaučia nepasitikėjimą savimi. Tokias tendencijas atskleidė 2024 metais mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ užsakymu atliktas tyrimas.
„Lietuvių emociniam atsparumui didelę įtaką daro perteklinis socialinių tinklų naudojimas. Daugybė kitų tyrimų taip pat patvirtina – naršymas socialiniuose tinkluose prisideda prie dopamino – laimės hormono, kurį smegenys išskiria kaip apdovanojimą organizmui, išskyrimo, nors iš tiesų mes nieko prasmingo nenuveikėme – tik stebėjome kitų žmonių gyvenimą ar kūrybą. Daugelis patyrė jausmą, kuomet uždarius programėlę ar socialinio tinklo langą kompiuteryje, kyla nepasitenkinimo, beprasmybės jausmas – juk kelios valandos, naršant socialiniuose tinkluose, buvo iššvaistytos veltui. Kai kurie ima jausti pavydą: atrodo, kiti žmonės tiek visko nuveikia, atostogauja užsienyje, įveikė šimtą kilometrų dviračiu, yra sėkmingi, o aš nieko panašaus nenuveikiau. Galiausiai, gali aplankyti menkavertiškumo jausmas, nusivylimas. Atrodo, jog naršydamas socialiniuose tinkluose skiri laiką sau, nors iš tikrųjų save baudi, o naršydamas miego sąskaita – dar ir kenki savo sveikatai“, – apie socialinių tinklų pavojus kalbėjo „Tele2“ viešųjų ryšių vadovė Asta Buitkutė.
Pašnekovės žodžiais, socialiniai tinklai sukurti taip, kad skatintų sugrįžti, pritrauktų ir kuo ilgiau išlaikytų mūsų dėmesį. Nuolat gaunami pranešimai apie tai, kad kažkas įvyko, skatina skubiai pasižiūrėti, nieko nepraleisti, patikrinti, galbūt, iš tiesų nutiko kažkas svarbaus? „Mūsų smalsumas, noras nieko nepraleisti, domėtis, skatina mus nuolat grįžti į socialinius tinklus. Be to, algoritmai veikia taip, jog kuo aktyviau stebimas tam tikras turinys, tuo daugiau jo rodoma, taip skatinant domėtis toliau. Galų gale, patiktukai irgi veikia kaip dopaminas. Ne veltui psichologai vis dažniau įspėja, jog socialiniai tinklai, galėdami pasiūlyti lengvai prieinamą ir greitą malonumo patyrimą, gali sukelti priklausomybę“, – atkreipė dėmesį A.Buitkutė.
Įsitraukti į socialinius tinklus žmones dažniausiai ir skatina malonumų paieškos plačiąja prasme. Pasyvus laikas prie ekranų yra tarsi cukrus smegenims – jo norisi čia ir dabar, o pasisotinti yra sunku. Svarbiausia socialinius tinklus naudoti ne kaip atpildą už sunkią dieną, o jei nusprendėte save „apdovanoti“ po itin sudėtingos dienos – tą darykite sąmoningai.
Kaip padėti sau sustoti?
Socialiniai tinklai buvo sukurti tam, kad padėtų kokybiškai bendrauti, naikinti ribas, ištrinti atstumus, susisiekti su kitame pasaulio gale gyvenančiais giminaičiais, sužinoti, kas vyksta jų gyvenime, dalytis geriausiomis akimirkomis, su bendraminčiais iš viso pasaulio diskutuoti svarbiomis temomis. Kodėl viskas pasikeitė?
„Tiek dėl savo psichologinių savybių, kartais – inertiškumo, paimame į rankas telefoną, turėdami konkretų tikslą, pavyzdžiui, pasižiūrėti, ką rašo mėgstamas apžvalgininkas, kurio nuomonė svarbi, gauti įkvepiančių minčių, naudingos informacijos ar patarimų. Tačiau užtenka pamatyti gražų paveikslėlį, linksmą vaizdo įrašą, ir laikas tarsi pranyksta. Pažįstamas jausmas? Vienintelis būdas sąmoningai naudoti socialinius tinklus – laiku stabdyti save, o, prireikus, pasitelkti net ir technologines priemones“, – komentavo pašnekovė.
Trys ir daugiau valandų, praleistų socialiniuose tinkluose, psichologų jau įvardijama kaip per ilgas laikas. Svarbus ir laikas, kada naršoma: vos pabudus ryte, prieš miegą vakare, o, galbūt, darbo metu, kuomet blaškomas dėmesys ir sunku susikaupti.
Kaip sau padėti? Ekspertai, visų pirma, pataria sumažinti gaunamų pranešimų kiekį. Galbūt, dienos metu nustatyti konkretų laiką, kuris bus skirtas socialiniams tinklams. Dėmesį blaškančias programėles verta paslėpti giliau telefono ekrane. Galiausiai – atsirinkti turinį, kurį stebėsite, grupes, kuriose dalyvausite, diskutuosite.
Pašnekovė priminė daugybės dėmesio visame pasaulyje sulaukusį britų serialą „Paauglystė“ (angl. Adolescence). „Socialiniai tinklai neabejotinai veikia suaugusiuosius: blaško, neleidžia susikaupti darbe, naršydami iššvaistome daug laiko. Tačiau, kalbant apie paauglius, socialiniai tinklai daro dar didesnę žalą. Jauni žmonės neturi tiek daug gyvenimiškos patirties, tad socialiniuose tinkluose matomas tobulas gyvenimas jiems gali atrodyti itin patrauklus. Ne gyvenimas, matomas socialiniuose tinkluose, bet realus santykis su bendraamžiais turėtų būti jų prioritetas“, – komentavo A.Buitkutė.
Padėti – patiems sau
Kodėl „Tele2“ rūpi sąmoningas socialinių tinklų naudojimas ir tinkamų įpročių formavimas? „Būdami ryšio tiekėju, suprantame, kokius privalumus ryšys gali suteikti. Mūsų tikslas, kad ryšys klientams reikštų džiaugsmą ir gerą emociją. Kiekvieną dieną dirbdami su technologijomis, apie jas galvodami, tobulindami paslaugas, stengiamės suprasti, ko reikia klientui. Esame tie, kurie pirmieji išbandome naujoves, atrandame privalumus ir trūkumus. Dėl to ir skatiname kuo daugiau žmonių technologijas naudoti sąmoningai ir atsakingai. Manome, kad draudimais, pamokymais nieko nepakeisime. Visi mes žmonės, mėgstame tai, kas mus teikia geras emocijas. Vis dėlto, verta bent kartais sustoti, peržiūrėti savo dienos ritmą, ir susimąstyti, kam skiriame savo laiką. Mes turime valdyti technologijas, jos sukurtos mums tarnauti, o ne atvirkščiai“, – kalbėjo A.Buitkutė.
Pašnekovė rekomendavo rasti laiko pasitikrinti, kiek laiko praleidžiate socialiniuose tinkluose, o tuomet – susidaryti planą, kaip mažinti socialinių tinklų naudojimą.
„Mūsų kartu su Vilniaus universiteto mokslininkais atliktas tyrimas parodė, kad lyginant su Europos Sąjungos šalių gyventojais, lietuviai socialinius tinklus naudoja dvigubai ilgiau. Labai svarbu nepamiršti save kontroliuoti, kad be reikalo neiššvaistytumėte kelių valandų per dieną ir, kas blogiausia, dėl to nesigraužtumėte. Taigi, svarbu save stebėti, pažinti, suprasti ir, prireikus, imtis pokyčių“, – apibendrino pašnekovė.