Prieš pradėdami skaityti toliau, gerai įsižiūrėkite į paveikslėlį. Kas jums krinta į akis?
Kai kurie žmonės iš karto pastebi antį. Kiti mato triušį. Šiek tiek pasistengę galite pastebėti abu.
Pasak psichologų, šis paprastas vizualinis triukas atskleidžia daugiau, nei manote. Jis parodo, kaip lengvai jūsų smegenys gali persijungti ir pamatyti daiktus iš skirtingų kampų.
Kodėl svarbu, kokį gyvūną pamatysite pirmiausia?
Kaip rodo žurnale „British Journal of Psychology“ paskelbti tyrimo rezultatai, žmonės, kurie gali greitai perjungti vaizdą, matydami antį ir triušį, yra linkę geriau atlikti užduotis, reikalaujančias kognityvinio lankstumo – gebėjimo pritaikyti savo mąstymą ar perspektyvą. Šis proto lankstumas dažnai siejamas su divergentiniu mąstymu, kuris yra pagrindinė kūrybiško problemų sprendimo sudedamoji dalis.
Taigi, jei sugebėjote lengvai pakeisti du gyvūnus, tai gali reikšti, kad jūsų smegenys greitai prisitaiko ir moka matyti dalykus įvairiais rakursais.
Pirmiausia antis: logiškas, orientuotas į detales ir pagrindžiantis
Jei antis buvo pirmas dalykas, kurį pastebėjote, turbūt esate žmogus, kuris:
- mąstote logiškai, struktūriškai
- kreipiate dėmesį į detales ir pirmenybę teikiate laipsniškiems procesams
- jums patogiau, kai viskas aišku ir įprasta
- skaitote arba apdorojate vaizdinius iš kairės į dešinę, todėl tam tikrose kultūrose antį „natūraliau“ pastebėti pirmą
- pirmenybę teikiate konkretiems faktams, o ne abstrakčioms interpretacijoms.
Pirmiausia triušis: kūrybiškas, intuityvus ir abstraktus
Jei triušis patraukė jūsų dėmesį pirmas, jūsų protas gali natūraliai krypti į vaizduotę ir holistinį mąstymą. Gali būti, kad esate žmogus, kuris:
- sutelkia dėmesį į bendrą vaizdą ir mėgsta tyrinėti naujas idėjas
- lengvai jaučiasi dviprasmiškose ir atvirose situacijose
- linkęs mąstyti dešiniuoju smegenų pusrutuliu, kuris dažnai siejamas su kūrybiškumu ir intuicija
- linkęs pastebėti mažiau akivaizdžias ar netikėtas interpretacijas
- mėgsta dirbti su abstrakčiomis sąvokomis ir simbolinėmis reikšmėmis.
Tačiau nepamirškite, kad nė vienas iš gyvūnų yra geresnis. Svarbiausia, ar sugebate matyti abu gyvūnus ir kaip lengvai juos perjungiate.
Kaip tai veikia?
Mūsų smegenys nuolat stengiasi suprasti pasaulį. Jos priima signalus iš mus supančios aplinkos ir stengiasi susidaryti kuo aiškesnį ir stabilesnį tikrovės vaizdą.
Esant tokiems sudėtingiems vaizdams kaip anties ir triušio iliuzija, smegenys nori nustatyti tik vieną interpretaciją, kad būtų mažiau painiavos. Todėl vieną akimirką galite matyti antį, o kitą – triušį. Vaizdas persijungia į tą, kuris tuo metu, smegenų nuomone, yra stabilesnis.
Tokios optinės iliuzijos atskleidžia kai ką svarbaus: dažnai visiškai pasitikime savo suvokimu, manydami, kad ir kiti mato taip pat. Tačiau tai ne visada tiesa.
Iš tikrųjų mūsų smegenys visada daro greitus, automatinius spėjimus apie tai, kas ten yra, ir taip formuoja tai, ką matome, kaip mąstome ir kaip suprantame pasaulį, mums to net nesuvokiant.
Ar tai tikras asmenybės testas?
Ne visai. Nors ir smagi bei daug atskleidžianti, ančių ir triušių iliuzija nėra klinikinė diagnostikos priemonė. Vis dėlto ji naudojama filosofijos ir psichologijos pamokose, kad paskatintų pokalbius apie tai, kaip mes interpretuojame pasaulį.
Garsus filosofas Ludwigas Wittgensteinas naudojo būtent šį paveikslėlį, norėdamas parodyti, kad mūsų suvokimas susijęs ne tik su tuo, ką matome, bet ir su tuo, kaip tai matome. Kitaip tariant, mūsų smegenys nėra fotoaparatai. Jos yra pasakotojai.
Jūs ne visada matote pasaulį taip, kaip jį mato kiti, ir tai yra gerai. Jūsų smegenys nuolat spėlioja, filtruoja ir užpildo tuščias vietas.
Parengta pagal nowiveseeneverything.club