Ši informacijos gausa suteikia galimybę viską žinoti čia ir dabar, bet kartu kelia nuovargį ir norą atsiriboti. Tačiau kraštutinumai – arba būti visada prisijungus, arba visiškai atsijungti nuo realybės ir naujienų – nėra išeitis. Sprendimas slypi emociniame atsparume, kuris šiandien svarbus ne tik asmeninei gerovei, bet ir mūsų visuomenės bei valstybės atsparumui, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Kyla klausimai – kaip ugdyti emocinį atsparumą neramiais laikais? Kaip padėti jauniems žmonėms atsirinkti informacijos srautą taip, kad jie liktų informuoti, bet neperkrauti? Kaip stiprinti kritinį mąstymą, gebėjimą įžvelgti manipuliacijas, o kartu išlikti jautriems? Kas šiandien atsakingas už tai, kokią informaciją ir kaip ją pateikia?
Apie tai kalbėsimės diskusijoje „Kaip neišprotėti nuolatinio nerimo laikais?“, kurią inicijuoja „Jaunimo linija“. Ji vyks rugpjūčio 30 d. 17 val. diskusijų festivalyje „Būtent!“ Vilniuje. Diskusijoje dalyvaus žurnalistė Aleksandra Ketlerienė, psichologas, psichoterapeutas Paulius Skruibis ir turinio kūrėjas Paul de Miko, diskusijos moderatorė – „Jaunimo linijos“ vadovė Diana Bukantaitė. Kartu ieškosime atsakymų, kaip išlikti emociškai tvirtiems ir sąmoningiems šiandienos nerimo kupiname pasaulyje.
Nerimą jaučia vis daugiau jaunimo
Informacijos perteklius ir geopolitinės grėsmės ypač stipriai veikia jaunąją kartą. Jauniems žmonėms vis sunkiau atsiriboti nuo socialinių tinklų ir skaitmeninių įrenginių – šie tampa tarsi jų tapatybės dalimi. Susidūrę su globaliais įvykiais, jie dažnai pasirenka kraštutinumus: visiškai atsiriboti nuo informacijos arba ją vartoti be saiko. Tačiau abu šie pasirinkimai gali būti žalingi – jie kelia nerimą, pasimetimą ir emocinį išsekimą.
„Jaunimo linijos“ kas kelis metus atliekamų apklausų duomenys rodo, kad vis daugiau jaunų žmonių patiria emocinių sunkumų. 2023 m. net 93 proc. jų susidūrė su emocinėmis problemomis – šis skaičius smarkiai išaugo, palyginti su ankstesniais metais. Šiandien 76 proc. jaunimo jaučia nerimą, nors prieš kelerius metus tokių buvo apie 50 proc.
Pastebime, kad kylantis nerimas vis dažniau daro įtaką jaunų žmonių sprendimams dėl ateities – jie ima abejoti, ar verta studijuoti, kai vyksta karas netoli Lietuvos, ar pirkti būstą, jei artėja „Zapad“ pratybos. Tokie sprendimai, priimami iš baimės ir nerimo, žmogui nėra natūralūs. Todėl
jaunam žmogui itin svarbu ugdyti emocinį atsparumą ir informacinę higieną – tai padeda sąmoningai vartoti informaciją apie pasaulio įvykius taip, kad ji ne trikdytų, o leistų išlikti informuotam ir priimti apgalvotus, emocijomis nepagrįstus sprendimus.
Emocinė sveikata – ir valstybės saugumo klausimas
Kalbėdami apie pasirengimą krizėms, dažnai sutelkiame dėmesį į praktinius dalykus, pavyzdžiui, kaip susikrauti išvykimo krepšį. Tačiau vien fizinis pasiruošimas nepadės, jei tokioje situacijoje mus užvaldys panika. Todėl kartu su praktiniu pasirengimu būtinas ir emocinis atsparumas – tik tuomet galime veikti efektyviai. Kitaip tariant – norėdami atlaikyti išorės iššūkius, pirmiausia turime būti stiprūs viduje.
Taigi, emocinis atsparumas šiandien nebėra vien asmeninis reikalas – tai tampa vienu iš valstybės saugumo pamatų. Emociškai stiprus žmogus geba ne tik tvarkytis su savo jausmais, bet ir kritiškai vertinti informaciją, atsirinkti patikimus šaltinius bei priimti racionalius sprendimus net ir esant spaudimui. Tuo tarpu emocinio atsparumo stoka daro visuomenę labiau pažeidžiamą dezinformacijai, baimei ir susiskaldymui.
Nuolatinis emocinis nuovargis, kurį patiriame vis girdėdami apie pasaulio krizes, silpnina ne tik atskirus žmones, bet ir visą Lietuvos visuomenę. Todėl, jei norime būti pasirengę krizėmis ne tik kaip pavieniai žmonės, bet ir kaip valstybė – pirmiausia turime stiprinti piliečių emocinį atsparumą. Pervargusi ir įbauginta visuomenė tampa lengvu taikiniu išorės grėsmėms. Tad svarbu, jog emocinio atsparumo ugdymo temomis būtų diskutuojama valstybės lygmeniu.
Pokalbiai didina visuomenės emocinį raštingumą
Atviras pokalbis apie emocijas – viena iš veiksmingų priemonių stiprinant emocinį atsparumą. Būtent per tokius pokalbius „Jaunimo linija“ prisideda prie emocinio atsparumo ugdymo Lietuvoje. Linijos savanoriai dirba 24 valandas per parą ir laukia jaunų žmonių skambučių apie tai, kas juos neramina. Pastebime, kad po skaudžių ar nerimą keliančių įvykių, kaip pandemija ar karas, išauga skambučių skaičius – tai rodo, jog jaunimui erdvė išsikalbėti yra tikrai reikalinga.
Nuoširdūs pokalbiai daro stebuklus – galimybė pasipasakoti, būti išgirstam yra vienas iš emocinės sveikatos pagrindų. Tai itin svarbu šiandien, kai žmogiškieji ryšiai silpnėja, o bendravimas dažnai apsiriboja „like’ais“ ar „reels’ų“ siuntimu vienas kitam.
„Jaunimo linija“ aktyviai prisideda ir prie emocinio raštingumo stiprinimo – reaguodami į įvairius įvykius edukuojame visuomenę, kaip atpažinti sunkumus, kur kreiptis pagalbos. Taip pat lankomės mokyklose, universitetuose, rengiame paskaitas verslo įmonėse, dalyvaujame renginiuose. Viena tokių inciatyvų – mūsų dalyvavimas diskusijų festivalyje „Būtent!“, kur kalbėsime apie emocinį atsparumą nuolatinio nerimo ir informacijos pertekliaus laikais.
Kviečia diskutuoti įvairių sričių ekspertai
„Jaunimo linijos“ inicijuojamos diskusijos festivalyje „Būtent!“ tikslas – ne pateikti vieną teisingą atsakymą, o pasiūlyti įvairias perspektyvas apie informacijos vartojimą ir paskatinti dalyvius kelti
klausimus sau: kaip aš vartoju informaciją? Kokią įtaką ji daro mano savijautai? Siekiame padėti žmonėms sąmoningiau vertinti savo įpročius, atsirinkti, kas jiems svarbu, ir stiprinti emocinį atsparumą nuolatinio informacijos pertekliaus akivaizdoje.
Į šią temą padės pažvelgti trys skirtingų sričių ekspertai. Žurnalistės Aleksandros Ketlerienės teirausimės apie informacijos vaidmenį visuomenėje: kaip žurnalistai atsirenka, ką viešinti, kaip atpažinti patikimus šaltinius ir laikytis informacinės higienos, koks žurnalisto vaidmuo krizėje?
Psichologo, psichoterapeuto Pauliaus Skruibio klausime, kaip informacijos perteklius veikia mūsų emocinę sveikatą, kaip reaguojame į nuolatinį triukšmą ir kaip galime pasirūpinti savimi įtampos kupinoje kasdienybėje.
Diskusijoje taip pat dalyvaus turinio kūrėjas Paul de Miko – žmogus, kasdien gyvenantis informacijos sraute ir puikiai jaučiantis jaunų žmonių ritmą. Jis pasidalins savo požiūriu, kaip šiandienos informacinis laukas atrodo tiek iš kūrėjo, tiek iš sekėjo perspektyvos.
Nors negalime sustabdyti karo ar klimato krizės, galime pasirūpinti savimi. Emocinis atsparumas – tarsi raumuo: jį treniruojant, tampame stipresni ir gebame išlikti ramūs net sudėtingiausiose situacijose.
Apie emocinio atsparumo ir informacijos poveikio temas festivalyje „Būtent!“ diskutuos ne tik „Jaunimo linija“. Šias temas skirtingais nagrinės ir kiti festivalio dalyviai – organizacijos „Renkuosi mokyti!“, Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje, Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje. Jaunimo diskusijoms skirtoje erdvėje aktualiomis temomis diskutuos ir jauni žmonės, o savo požiūrį pristatys ir patys jauni žmonės, o festivalis kvies kartu ieškoti būdų, kaip išlikti tvirtiems ir sąmoningiems šiuolaikinių iššūkių akivaizdoje.