„Net ir geriausi pasaulio kalbėtojai kažkada dėjo pastangas, kad tokiais taptų“, – viešėdama režisieriaus ir renginių organizatoriaus Aurimo Kamantausko laidoje „Kamantinėjimai“ sako komunikacijos ekspertė N. Bliūdžiūtė.
Svarbiausia – išsikelti aiškų tikslą
„Aš nemačiau savęs kaip geros viešos kalbėtojos. Man reikėjo tai prisijaukinti“, – pripažįsta N. Bliūdžiūtė. Ji sako, kad kalba yra įrankis, kurį naudoti galima išmokti. N. Bliūdžiūtė moko žmones viešai kalbėti pasitelkdama savo sukurtą metodologiją.
„Tikslas, žinutė, argumentai, struktūra, pradžia, pabaiga. Tai yra tie momentai, kuriems turiu skirti laiko. Analogija – kai mokinatės plaukti, treneris duoda techniką, kuri padidina tikimybę, kad nenuskęsite. Taip pat ir su viešuoju kalbėjimu – yra tam tikri žingsniai“, – aiškina ekspertė.
Ji ragina visų pirma apgalvoti kalbos tikslą – kodėl rengiuosi kalbėti ir ko šia kalba siekiu. Ekspertė sako, jog žmonės paprastai tam skiria per mažai laiko ir net nustemba, kaip šis žingsnis pakeičia kalbos kokybę.
„Jei tai gimtadienio kalba, trumpas atsakymas paprastai būna „einu pasveikinti“. Aš sakau, nei velnio, jūs neinate pasveikinti. Jeigu jums gimtadienio, vestuvių ar jubiliejaus kalba kelia daug streso, tai pasveikinti galima tiesiog nusiunčiant atviruką. Arba atsistokite ir sakykite „sveikinu“ – ir funkciją atlikote.
Bet juk jūs ne to einate. Einate sukurti ypatingą atmosferą, žinutę perduoti, sukurti tam žmogui ar visai grupei žmonių ypatingą jausmą. Kai pradedame galvoti, ko aš iš tikrųjų ten einu, ką noriu pasiekti – štai čia yra pasiruošimas“, – kalbėdama su režisieriumi, renginių paslaugų grupės „ReKūrai“ vadovu A. Kamantausku pabrėžia N. Bliūdžiūtė.
Spontanišką viešąjį kalbėjimą be pasiruošimo ji vadina „prabanga, balansuojančia ant neatsakomybės ribos“. O pagrindine sėkmės formule įvardina kruopštų ir atsakingą ruošimąsi kalbai.
Kitas svarbus momentas – suvokti, kam skiriama kalba. Juk net vestuvininkų sveikinimas gali būti labiau koncentruotas į jaunąją, jaunąjį, jų tėvus ar bendrus draugus.
„Kai nuspręsite, kam ir kokią emociją norite sukurti, argumentai ir detalės pačios ateis. Čia nėra kažkokios didelės kalbos kūrimo paslapties. Intencija ir emocija yra svarbesni momentai“, – aiškina ekspertė.
Suprasti padės struktūra, o įsiminti – emocijos
Kalba perduoda ne tik informaciją, bet ir emociją. Norint sukurti sėkmingą, paveikią kalbą N. Bliūdžiūtė rekomenduoja koncentruotis į tai, kokią emociją norime perduoti. Būtent emocija yra tas dirgiklis, kuris sujaudins, įtikins ir pavers kalbą įsimintina. Tai galioja ruošiantis bet kokiai kalbai – tiek sveikinimui su jubiliejumi, tiek įmonės susirinkimui.
„Didžiąja dalimi sprendimus mes priimame remdamiesi emocijomis. Yra tik ketvirtadalis žmonių, kurie labiau remiasi logika. Bet kokia tikimybė, kad jūsų kolektyve visi surinkti tik logikai? Nėra tokios galimybės.
Ir čia tenka daug diskutuoti ar net ginčytis su vadovais, kuriems atrodo, kad užtenka statistikos, faktų, lentelių ir tuo visus sužavėsim. Na, nesužavėsite jūs. Parodysite, bet nesužavėsite“, – tikina N. Bliūdžiūtė.
Anot ekspertės, rengiant darbines ir oficialias kalbas galima vadovautis paprasčiausia struktūra: situacija, problema, sprendimas. Paeiliui aptariant kiekvieną iš šių momentų sukuriamas sklandus ir nuoseklus kalbėjimas.
„Kas vyksta, kodėl tai yra blogai, kaip galime tai pakeisti – pati paprasčiausia struktūra. Kai sudėliojame savo mintis į šitą struktūrą, auditorijai savo minčių srautą pateikiame tuo būdu, kaip jų smegenys yra įpratę informaciją priimti. Jos nesipriešina, nesiblaško, nes tai yra natūrali seka“, – „Kamantinėjimuose“ kalbėjo komunikacijos ekspertė.
Geru kalbėtoju tampama, o ne gimstama
„Noriu išsklaidyti mitą, kad yra žmonių, kuriems ruoštis nereikia. Nėra tokių žmonių“, – sako N. Bliūdžiūtė. Kalbėti mokosi ir ruošiasi visi geri kalbėtojai – tarp jų ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, kurios komandoje teko dirbti Neringai, ir JAV vadovas Donaldas Trumpas, stebinantis auditoriją rėksmingais pranešimais.
Pastarojo politiko asmenybę ekspertė vadina specialiai „sukurta“ taip, kad pritrauktų dideles auditorijas.
„Jis turi susikūręs patogaus spontaniškumo ir autentiškumo mitą. Jis pasirinko tokiu būti – tai nėra autentiška D. Trumpo asmenybė. Jei pažiūrėtumėte jo klipus, kai jis tik pradėjo kurti savo šou „Mokinys“ – ten buvo kuriama asmenybė. Kai ta asmenybė buvo sukurta, visi pamatė, kokia ji patraukli ir gerai „važiuojanti“. Mano nuomone, tai yra kryptingai konstruojamas įvaizdis“, – kalbėdamasi su tinklalaidės autoriumi A. Kamantausku sako ekspertė.
Vienas iš JAV prezidento kalbos bruožų – paprastas kalbėjimas, naudojant visiems suprantamus žodžius, vengiant sudėtingų išsireiškimų. N. Bliūdžiūtės teigimu, paprastumas yra išmintingas pasirinkimas, nes jis priartina prie plačiosios auditorijos.
„Niekada nereikia nekalbėti įmantriais žodžiais. Nesukuria įmantrūs žodžiai jokios pridėtinės vertės auditorijai. Jie sukuria iliuziją kalbėtojui, kad čia kažkaip protingiau ir dėl to mane lengviau priims. Bet tai yra iliuzija“, – sako komunikacijos ekspertė.
O kas, jei kalba nepavyko? Jei liko įžeistų, nesupratusių, pasipiktinusių? N. Bliūdžiūtė ragina tiesiog atsiprašyti pačiu paprasčiausiu būdu.
„Atsiprašyti atsiprašymo būdu. Krizių komunikacija ir kalbos – mes jas labai mistifikuojame. Tikimės, kad ten yra kažkas paslaptingo, nepažinaus, kitaip nei veikia gyvenime. Ne, ten veikia tie patys dėsniai. Jei jūs pasakėte nesąmonę – atsiprašote ir žmogus jums atleidžia, jei mato, kad nuoširdžiai tai darote“, – tikina laidos „Kamantinėjimai“ pašnekovė.