Šiuometinei konferencijai pasirinkta tema – „Šokio-judesio terapijos matomumas, gyvybingumas ir vizija. Įkūnytas žinojimas nenuspėjamame pasaulyje“ („Visibility, Vitality and Vision of Dance Movement therapy. Embodied Knowing in an Unpredictable World“), rašoma pranešime žiniasklaidai.
Po turiningai ir sėkmingai prabėgusio savaitgalio ši penkioliktus gyvavimo metus mininti asociacija žengė dar vieną tvirtą ir brandų žingsnį pasaulinėje psichikos sveikatos priežiūros srityje.
Konferencijoje dalyvavo šokio-judesio terapijos profesionalai, tyrėjai bei kitų sveikatos priežiūros sričių atstovai iš viso pasaulio. Susitikimų metu aptarti profesijos plėtros klausimai, susiję su vyriausybių, parlamentų ir institucijų bendradarbiavimu, įskaitant viešąją ir socialinę žiniasklaidą.
Seminarų, paskaitų, filmų ir performatyvių pasirodymų gausoje jautriai atskleista bei įkūnytai patirta gyvybingumo ir jo trūkumo svarba profesinei praktikai.
Taip pat pateikta unikali perspektyva į kritiškai svarbius tolimesnės šio lauko vizijos klausimus – kaip skatinti kolegišką sveikatos sričių profesionalų bendradarbiavimą ir partnerystę bei siekti sveikatos priežiūros laimėjimų su įžvalgumu, kūrybingumu ir išmintingumu.
Lietuvos šokio-judesio terapijos asociacijai šį kartą teko garbė ir privilegija vykdyti pagrindinius organizavimo, planavimo ir išpildymo uždavinius.
Pasak konferencijos organizacinio komiteto koordinatorės, VU ir LMTA jungtinės menų terapijos magistrantūros programos, šokio-judesio terapijos specializacijos koordinatorės ir lektorės Raimondos Duff, Lietuvoje šokio-judesio terapeuto profesija, deja, vis dar yra labiau nežinoma nei atvirkščiai.
„Tad būti drauge su didžiule, kalbančia kone 30 skirtingų kalbų, bet vis tik „savųjų“ bendruomene – didžiulis pastiprinimas Lietuvos šokio-judesio terapeutams, specialistams, studentams ir visiems prijaučiantiems. Galiausiai tai, kad mūsų mylimas Vilnius šiemet tapo Europos (ir pasaulio!) šokio-judesio terapijos bendruomenės namais, yra didžiulė dovana ir ypatinga privilegija.
Gera buvo dalintis lietuvišku svetingumu ir jaustis viena didele šeima, kurią vienija pati svarbiausia – šokio ir judesio kalba. Gal šis trijų dienų atveriančio ir gydančio judesio pliūpsnis išjudins dar daugiau energijos ir įkvėps dar platesnei profesinei sklaidai bei pozityviems pokyčiams“, – svarstė šokio-judesio terapeutė, atstovaujanti Lietuvą Europos šokio-judesio terapijos asociacijoje.
Dėl pasirinkto esminio šios konferencijos akcento – „įkūnyto žinojimo nenuspėjamo rytojaus pasaulyje“, kurį su kaupu išpildė kruopščiai atrinkta ir išsami pranešėjų programa, buvo galima dar kartą įsitikinti, jog šokio-judesio terapeutų darbas gali padėti atkurti socialinio ryšio ir psichinės gerovės pusiausvyrą, pastaruoju metu susiduriant su sparčiai didėjančia socialine izoliacija ir prastėjančia fizinės bei psichinės sveikatos situacija.
Gausų kiekį smalsiai nusiteikusių konferencijos svečių pasveikino akademikė, visuomenės sveikatos ekspertė, sveikatos apsaugos ministrė dr. Marija Jakubauskienė bei nepriklausoma tyrėja, supervizorė ir daugiau nei keturiasdešimties metų klinikinę patirtį turinti Dr. Rosemarie Samaritter. Nors tyrėjos savo pranešimams pasirinko skirtingus požiūrio kampus, abi
sutardamos teigė, kad šokio-judesio terapija yra svarbi meno terapijų sritis, turinti teigiamą poveikį žmonių psichikos ir fizinei sveikatai, ypač sergant lėtinėmis ligomis, patiriant psichikos sveikatos sunkumų, socialinės atskirties sąlygomis ir senstančios visuomenės priešakyje.
Abi kalbėtojos pabrėžė šokio-judesio terapijos integracijos į sveikatos priežiūros sistemą svarbą dėl jos unikalaus pritaikomumo tiek klinikiniuose, tiek bendruomeniniuose kontekstuose.
Šokio-judesio terapijos efektyvumą patvirtino interaktyvių prezentacijų ir seminarų įvairovė bei gausa konferencijoje: nuo dalykiškos atvejo studijų įvairiomis sveikatos sunkumų temomis aptarties iki praktinio šokio-judesio terapijos metodikų pristatymo patogiai pritaikytose judesio auditorijose.
Programa išties atspindėjo ir pačios šokio-judesio terapijos kaip sveikatos srities siekiamybę – integruotumą. Konferencijos svečiai pagal savo poreikius galėjo rinktis tiek terapinio ryšio patyrimui skirtas erdves, tiek išsamiai išdėstytų akademinių tyrimų rezultatų pateiktis.
Lietuvos šokio-judesio terapeutai džiaugėsi galimybe pabendrauti su tokiomis šokio-judesio terapijos garsenybėmis kaip Bonnie Meekums, Jeannette MacDonald ir kt., kurių moksliniai darbai plačiai cituojami visame pasaulyje.
Kita vertus, dalyvaudami užsienio svečių praktinėse dirbtuvėse dar kartą sau pasitvirtinome, kad mes, Lietuvos šokio-judesio terapeutai, esame visiškai lygiaverčiai ir puikiai paruošti ar pasiruošę profesionalai tarptautiniame kontekste.
Kaip dalinosi vienas iš konferencijos savanorių, konferencijoje tvyrojusi bendrystės, bendradarbiavimo ir dalinimosi kompetencijomis atmosfera leido iš jos išsinešti iš išorės į vidų persismelkusį skatinimą žengti tvirtai ir sakyti: „Aš čia, mes čia. Juk yra kuo tikėti. Širdimi palytėti. Ir pakilti aukštai“.
Išties, šis Lietuvos šokio-judesio terapijos bendruomenei svarbus renginys – dar vienas žingsnis šios terapinės krypties didesnio žinomumo ir matomumo link.
„Šiandien, kai mąstau apie matomumą, vieną iš šios konferencijos raktinių žodžių, mąstau būtent apie tai, kad mes galime „nunešti“ šią profesiją į erdves, kuriose finansinės galimybės ar socialinė padėtis net neleidžia apie emocinę pagalbą pagalvoti, juolab ja pasinaudoti“, – įsitikinusi Lietuvos šokio-judesio terapijos asociacijos pirmininkė Ugnė Sasnauskaitė.
Pasak jos, šokio-judesio terapija turėtų tapti prieinama visiems, nepaisant jų finansinės padėties, socialinio statuso, išsilavinimo ar negalios. Jos prieinamumas ypač svarbus dabartiniame, nenuspėjamame pasaulyje, kuriame augantys nerimo ir depresijos sutrikimų mastai kelia rūpestį psichikos sveikatos specialistams.
