Ištrūkti iš vienatvės gniaužtų padeda net ir paprasčiausias pokalbis telefonu

Paštuvos kaimo Kauno rajone gyventoja 69 metų Valerija Chockevičienė yra tokia užsiėmusi pensininkė, kad paprasčiausiai neturi laiko savigailai.

Tačiau aktyvi ir veikli moteris ne iš nuogirdų žino, kad jos bendraamžiai dažnai jaučiasi prislėgti, vieniši, niekam nereikalingi.

Tai buvo viena priežasčių, dėl kurių V.Chockevičienė ėmėsi dar vienos, nors jai pačiai ir naujos veiklos – tapo katalikiškos labdaros organizacijos „Caritas“ savanore, vyresnio amžiaus žmonėms telefonu teikiančia emocinę pagalbą.

„Iš pradžių labai bijojau, nes nieko panašaus nesu dariusi, bet jau po pirmojo skambučio jaučiausi pakylėta.

Su man paskambinusiu žmogumi kalbėjomės gal valandą ir atsisveikindamas jis padėkojo, pasakė, kad jau nesijaučia vienišas. Buvo nepaprastai gera tai girdėti“, – teigė V.Chockevičienė.

Valerijos profesija – gydytoja odontologė, tačiau ji nėra kvalifikuota psichologė. Vis dėlto pokalbiai su ja, kaip ir su kitais „Caritas klauso“ linijos savanoriais, vyresnio amžiaus žmonėms yra tarsi emocinė terapija.

Atsigręžti į save, o kartais galbūt tiesiog atkreipti dėmesį į emocinėje atskirtyje gyvenančius žmones padeda ne tik psichologinei pagalbai skirtos linijos, bet ir visuomeninės bei bendruomeninės iniciatyvos.

Kone du dešimtmečius V.Chockevičienė buvo aktyvi Londono lietuvių bendruomenės narė. Į Jungtinę Karalystę veikli odontologė emigravo paskui vyrą, kuris ten išvyko norėdamas greičiau grąžinti skolą, į kurią šeima įklimpo atidarydama Valerijos odontologijos kabinetą Kaune.

Visi planavo, kad statybose darbą radusi šeimos galva Londone užtruks vos pusmetį, tačiau šis virto metais, antrais, paskui – ir dar vienais, kol po šešerių metų keliauti į Jungtinę Karalystę ryžosi ir kiti šeimynykščiai.

„Vyras išvyko keleriais metais anksčiau, o aš su vaikais – iš karto po to, kai 2004 metų gegužę Lietuva įstojo į Europos Sąjungą, kuriai britai tuomet irgi dar priklausė.

Iki tol tik nuolat lankydavome vyrą, o paskui jau ir persikraustėme. Savo kabinetą Kaune palikau samdomoms darbuotojoms, o pati gavau darbą Anglijoje.

Ten nuo pirmų dienų įsitraukėme į visuomeninį darbą. Mūsų šeimos buvo pilna ir šalies ambasadoje, ir lietuvių bažnyčioje, dalyvavome meno kolektyvų veikloje, būrėme chorus.

Labai mylėjome Lietuvą, vaikus auginome lietuviška dvasia, jie lankė lietuvišką mokyklą, o jauniausias sūnus net nacionalinį diktantą nuolat rašydavo, tad po kurio laiko supratome, kad atėjo laikas grįžti.

Namo mus, galima sakyti, grąžino vaikai, nes jie grįžo pirmieji. Lietuvoje jau augo ir anūkai, tad nutarėme, kad laikas parvykti ir mums“, – pasakojo V.Chockevičienė.

– Jūsų vyras grįžo pora metų anksčiau, o jūs į Paštuvą parsikraustėte 2020-aisiais – kaip tik tada, kai prasidėjo pasaulį ilgam sukausčiusi COVID-19 pandemija. Ar nepristigote veiklos Paštuvoje ir jos apylinkėse? – „Lietuvos rytas“ paklausė V.Chockevičienės.

– Grįžau jau pensininkė, bet Lietuvoje irgi ėmiausi visuomeninės veiklos. Tarkime, pasaulio kauniečių bendruomenėje. Su ja prieš kiekvienas Kalėdas rengiame akcijas, renkame pinigus ir perkame dovanas sunkiai besiverčiantiems žmonėms – tai lovą, tai kokį kitą būtiną daiktą.

Gyvename Kauno rajone netoli Paštuvos bažnyčios, kurią ir lankome – mano vyras net gieda bažnyčios chore.

Per bažnyčią palengva įsitraukėme į vietos „Carito“ veiklą, tapau jo koordinatore, pradėjau nuolat bendrauti su Kauno „Caritu“ ir jo merginos man pasiūlė pabandyti tapti linijos „Caritas klauso“ konsultante. Turiu pakankamai laiko, tad sutikau nedvejodama.

– Tai yra emocinės pagalbos linija vienišiems seneliams, nors paskambina ne tik seneliai – ir jauni žmonės, kuriems reikia kokios nors pagalbos ar tiesiog informacijos apie „Carito“ veiklą.

Vis dėlto dažniausiai kalbuosi su vyresnio amžiaus žmonėmis, kurie neturi su kuo daugiau pasikalbėti. Lietuvoje yra labai daug vienišų senelių: vaikai gyvena atskirai, dažnai – užsienyje, o senoliai vieni liko kaime ir nori tiesiog pabendrauti.

Kai jie paskambina „Caritas klauso“ telefonu, kalbamės įvairiausiomis temomis. Kartą net poterių mokėmės. Vienas senolis paskambinęs klausė patarimo, ar jam važiuoti į atlaidus Šiluvoje, nes kelionę rengianti globos namų, kuriems jis nepriklauso, bendruomenė siūlo vykti drauge.

Žmogus guodėsi, kad yra senas ir ligotas, tad nežino, kaip pasielgti – važiuoti ar ne. Patariau važiuoti, nes vien iš namų išeiti senam žmogui yra laimė.

– Sakyčiau, kad taip, nes žmonės mūsų linija skambina pirmiausia norėdami tiesiog pasikalbėti. Kartą paskambino labai pikta moteris. Ji kalbėjo garsiai ir tik barėsi. Jai viskas buvo blogai, pyko ant dukros, žento, kaimynų. Net žodžio įterpti negalėjau – tik klausiausi.

Taip ji viena kalbėjo gal pusvalandį, aš tik numykdavau parodydama, kad dar klausausi, ir jos pyktis pamažu lėgo, kol visai atslūgo.

Pokalbį baigėme labai nuoširdžiai, ji man padėkojo, maloniai atsisveikino. Tai vienišai moteriai pagerėjo vien nuo to, kad turėjo kam išlieti savo nuoskaudas, nes, matyt, neturi kam pasiguosti. Juk nerėks viena kambaryje.

Atsisveikindama ji paklausė, ar gali dar kartą paskambinti? Sakiau, kad skambintų nors ir kasdien!

O vyro dar nė vieno pikto nepasitaikė. Su kai kuriais jų galėdavau kalbėtis visomis temomis, nes žmonės šviesūs, išsilavinę, malonūs. Su vienu kauniečiu kalbėjomės ir apie architektūrą, ir apie naujas statybas Kaune, apie tai, kiek naujų tiltų pastatoma.

Tiems pokalbiams būtinai reikia pasirengti. Nuolat vyksta „Caritas klauso“ linijos savanorių susiėjimai, bendraujame internetu, pasipasakojame, apie ką kalbėjomės, dalijamės patarimais. Nesu nieko panašaus dariusi, o dabar po šių pokalbių jaučiuosi nepaprastai gerai.

– Tokių bėdų niekada neturėjau, nes nuolat užsiimu kokia nors veikla. Ir vaikai mane labai įtraukia į savo gyvenimą, tad nesijaučiu vieniša.

Vienišiausi jaučiasi mažuose miesteliuose ar kaimuose gyvenantys senjorai. Vienas žmogus guodėsi, kad dukterys gyvena toli, atvyksta retai, turi savų bėdų, o jis net neturi su kuo pasikalbėti, nes nemažai bendraamžių jau mirė.

Emocinės pagalbos linija vyresnio amžiaus žmonėms „Caritas klauso“ pradėjo veikti šių metų vasarą.

Nemokamą pagalbą telefonu darbo dienomis senjorams teikia per 70 specialiai apmokytų savanorių. „Caritas klauso“ skambučių centrai įrengti Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje, Telšiuose, Marijampolėje ir Birštone.

Vyresnio amžiaus žmonės, ypač kaimo vietovėse, susiduria su transporto trūkumu, kitais fiziniais ribojimais, dėl kurių negali aktyviai įsitraukti į vietos bendruomenes. Didėjanti skaitmeninė atskirtis irgi labiausiai paliečia vyresnius žmones.

Vienišumas ne tik kelia emocinį nepasitenkinimą, bet ir didina depresijos, nerimo, kitų psichikos sveikatos sunkumų riziką.

Siekdamas spręsti vyresnio amžiaus žmonių vienišumo bėdą „Lietuvos Caritas“ ne tik lanko ligonius namuose, rengia savitarpio pagalbos grupes ir informacinių technologijų mokymus senjorams, siūlo išklausymo tarnystę parapijose, bet ir kviečia vyresnius žmones skambinti pasikalbėti specialia linija.

Anot „Lietuvos Carito“ projektų koordinatorės Erikos Panovos-Polikevičienės, nuo iniciatyvos pradžios jau sulaukta daugiau kaip tūkstančio skambučių. Vidutiniškai – po 12–14 skambučių per dieną.

„Didžioji dalis skambinančiųjų – moterys, tačiau turime ir vyrų skambučių. Tokios linijos poreikis akivaizdus, o nauda labai jaučiama: kai kurie žmonės skambina nuolat, nes kalbėdamiesi su linijos savanoriais randa paguodą, pastiprinimą ir žmogišką ryšį.

Šiuo metu linija nedirba savaitgaliais, tačiau pirmadienio rytą savanoriai visada randa praleistų skambučių ir būtinai žmonėms perskambina.

Panašaus tipo pagalbos linijų galima rasti ir kitose „Carito“ struktūrose, pavyzdžiui, Austrijoje ar Vokietijoje, tačiau jos nėra skirtos būtent vyresnio amžiaus žmonėms“, – teigė E.Panova-Polikevičienė.

Emocinę pagalbą telefonu jau daugiau kaip tris dešimtmečius teikia „Jaunimo linijos“ savanoriai.

„Jaunimo linija“ yra viena seniausių nevyriausybinių, pelno nesiekiančių organizacijų, kuri kasdien visą parą teikia nemokamą emocinę paramą emocinių sunkumų ir savižudybės riziką turintiems jauniems (16–35 metų) žmonėms.

Nuo 1991 metų vasario veikianti organizacija tapo stipria bendruomene, kuri dabar jau ne tik telefonu – ir pokalbiais internetu (angl. – „chat“) ne tik teikia emocinę paramą, bet ir prevenciškai šviečia jaunimą bei su juo susijusias bendruomenes apie psichikos sveikatą.

Jauni žmonės Lietuvoje patiria nemažai emocinių sunkumų, su kuriais be pagalbos neįstengia susidoroti.

Jaunimas, kaip ir vyresnio amžiaus žmonės, skundžiasi vienišumu, bet turi ir kitokių bėdų: guodžiasi dėl prastų santykių su tėvais ar nelaimingos meilės. Daug jaunų žmonių patiria savižudybės riziką, nori žalotis, turi psichikos problemų.

Kad ir toliau galėtų teikti nenutrūkstamą emocinę pagalbą jaunimui, „Jaunimo linija“ nuolat ieško savanorių.

Dabar linijoje dirba per 400 telefonu ir internetu emocinę pagalbą teikiančių savanorių.

Dar viena svarbi „Jaunimo linijos“ iniciatyva – jau penktus metus vykusi nacionalinė emocinės sveikatos akcija „Žalia šviesa gyvenimui“.

Šią akciją „Jaunimo linija“ rengia kiekvienų metų spalio 10-ąją, minint Pasaulinę psichikos sveikatos dieną.

Iš pradžių simbolinis kvietimas tą dieną atkreipti dėmesį į emocinę sveikatą per penkerius metus tapo tradicine visos Lietuvos socialine emocinės sveikatos akcija, telkiančia tūkstančius žmonių, bendruomenių, įmonių ir institucijų.

Pasak „Jaunimo linijos“ komunikacijos vadovės Sandros Bernotaitės, akcijos tikslas – skatinti atvirą kalbėjimą apie emocijas, mažinti stigmas ir priminti, kad emocinė sveikata yra tokia pat svarbi kaip ir fizinė.

Kasmet spalio 10-ąją žalia spalva tampa vilties ir palaikymo simboliu: pastatai visoje šalyje nusidažo žaliai, vyksta edukaciniai pokalbiai, kūrybinės iniciatyvos, konferencijos ir renginiai mokyklose, organizacijose, bendruomenėse.

Šiais metais akcijos rengėjai kvietė sureikšminti jausmus siekdami priminti, kad jausmų slėpimas ar neigimas gali turėti skaudžių pasekmių, o drąsa atvirai kalbėti apie tai, kaip jaučiamės, – pirmas žingsnis į emocinę stiprybę.

2025 m. prie akcijos prisidėjo per 400 organizacijų, o žinutė pasiekė daugiau kaip pusantro milijono žmonių.

Kasmet spalio 10-ąją „Jaunimo linija“ su partneriais simboliškai įžiebia žalią šviesą: apšviečia pastatus, vitrinų erdves, savivaldybių pastatus, institucijų langus, logotipus ir kitus objektus žaliai.

Dalis partnerių rengia edukacines popietes, pokalbius komandose, diskusijas apie emocinę gerovę, kviečia darbuotojus rengtis žaliai, gerti žaliąją arbatą kaip solidarumo ženklą. Spalio 10-ąją žaliuoja visa Lietuva – nuo socialinių tinklų kanalų iki TV bokšto Vilniuje.

Akcijos metu visi jungiasi bendram tikslui: bent vieną dieną per metus sureikšminti jausmus, pasikalbėti apie emocinę sveikatą ir parodyti, kad rūpinimasis jausmais yra mūsų visų reikalas.

Vienas tokių „Jaunimo linijos“ partnerių – Vilniaus universitetas (VU), ne tik prisidedantis prie tradicinės akcijos „Žalia šviesa gyvenimui“, bet ir pats jau kone dešimtmetį itin atsakingai vertinantis ir daug investuojantis į bendruomenės emocinę sveikatą.

Anot VU organizacijos vystymo ir bendruomenės reikalų prorektorės, profesorės 49 metų Vilmantės Pakalniškienės, iniciatyvos psichologinei sveikatai universitete stiprinti prasidėjo nuo nemokamos psichologinės pagalbos. Daugiausia – emocines krizes patiriantiems studentams, prireikus – ir darbuotojams.

Tokių konsultacijų poreikis, kaip paaiškėjo, yra didžiulis, todėl siekiant, kad būtų išvengta didelių emocinių nuopuolių, VU ėmė siūlyti vis daugiau prevencinių veiklų.

„Siekiame, kad bendruomenė, kurios didžiąją dalį sudaro studentai, suprastų, kaip pati gali sau padėti, nes mes nesame medicinos įstaiga ir dėl ribotų išteklių negalime visiems žaibiškai suteikti pagalbos.

Tačiau yra nemažai galimybių padėti sau gerokai anksčiau, nei ištinka krizė, todėl ir siūlome daugybę su psichikos sveikata susijusių veiklų.

Pradedant integracine savaite, per kurią susipažįstama su pirmakursiais, emocinės ir psichinės sveikatos dirbtuvėmis, baigiant pokalbiais su psichologais, lygių galimybių specialistais, negalios koordinatoriumi ar sielovados komanda.

Vienas veiklas rengiame patys, prie kitų prisidedame kaip partneriai. Pavyzdžiui, prie „Jaunimo linijos“ iniciatyvos, nes savižudybės, deja, neaplenkia ir VU“, – teigė V.Pakalniškienė.

Universiteto bendruomenė mokoma atpažinti savižudybės riziką, palaikyti draugus, kai jiems to reikia, sustiprinti pasitikėjimą savimi. Ne mažiau svarbu ir žinoti, kur kreiptis ištikus krizei.

VU rengia aibę paskaitų, kurios padeda lavinti įgūdžius, moko, kaip išvengti streso, kalba apie miego ir sveikos mitybos svarbą, net apie šventinių laikotarpių pavojus ar tai, kaip išgyventi vasarą, kai draugai išsivažinėja. Aptarti sunkesnes temas padeda filmai, po kurių vyksta diskusijos.

„Turime išties daug veiklų, kurios nukreiptos į skirtingų poreikių turinčius universiteto bendruomenės narius. Tarkime, vienos veiklos skirtos iš užsienio atvykusiems studentams, kitos – moterims, trečios dar kam nors.

Norime, kad universitetas būtų gera vieta studijoms. Tad, kiek tik įmanoma, stengiamės padėti, nors suprantama, kad emocinė gerovė labai priklauso ir nuo pačių dėstytojų, nuo akademinio konsultavimo – daug dalykų apsipina aplinkui“, – pažymėjo V.Pakalniškienė.

VU skaičiuoja, kad universiteto bendruomenę sudaro beveik 25 tūkst. studentų ir apie 6 tūkst. dėstytojų. Visiems jiems nuolat ir įvairiais pavidalais – paskaitų, mokymų ar net situacijų modeliavimo – siūloma giliau pažvelgti į savo emocinę ir psichologinę sveikatą.

„Tarkime, su „Jaunimo linijos“ savanoriais turėjome pirmosios psichologinės pagalbos mokymus studentams.

Tai buvo kalbėjimasis, situacijų analizavimas ir net kartais vaidyba, kai vienos gyvenimiškos situacijos paimamos iš filmų, kitos – pačių suvaidinamos.

Matant realią situaciją lengviau ieškoti išeičių iš jos, pabandyti suprasti kitą žmogų, rasti būdų jam padėti, nukreipti pagalbos pas specialistus“, – pasakojo V.Pakalniškienė.

Grįžtamasis ryšys itin juntamas. Ir prevencinių užsiėmimų, ir realių psichologo konsultacijų paklausa universitete didžiulė, konsultacijų skaičius nuolat didėja, o studentai vis prašo naujų renginių psichikos sveikatai stiprinti ar mokymų rizikoms atpažinti.

„Pavyzdžiui, turėjome pagalbos mokymus bendrabučių administracijoms apie tai, kaip atpažinti savižudybės riziką, daug kalbamės apie diskriminaciją, nes turime nemažai studentų iš užsienio ir kartais išryškėja kultūrų skirtumai, atsiranda ir naujų temų.

Tarkime, jauni žmonės vis daugiau nori kalbėtis apie sveiką gyvenseną, o tai irgi susiję su emocine sveikata“, – teigė V.Pakalniškienė.

„Visi Lietuvos gyventojai, apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, yra prirašyti prie pirmines ambulatorines psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių psichikos sveikatos centrų (PSC), kurių Lietuvoje yra daugiau kaip 100.

PSC teikiamos pirminio lygio psichikos sveikatos paslaugos yra nemokamos ir siuntimo gauti šias paslaugas nereikia. Šiuose centruose paslaugas teikia specialistų komanda, kurią sudaro gydytojas psichiatras, vaikų ir paauglių psichiatras, psichikos sveikatos slaugytojas, socialinis darbuotojas ir medicinos psichologas.

2021 metais sudaryta galimybė PSC įdarbinti dar iki 60 proc. daugiau medicinos psichologų ir gauti už tai papildomą apmokėjimą. PSC gali įdarbinti tokį medicinos psichologų skaičių, kuris reikalingas aptarnauti 10 tūkst. prisirašiusių gyventojų, todėl asmuo, susiduriantis su bet kokiu psichikos ir elgesio sutrikimu, gali kreiptis pagalbos į PSC.

Esant sudėtingesniems atvejams gydytojas psichiatras arba gydytojas psichoterapeutas konsultacijos metu gali paskirti pacientams psichoterapijos seansus, kuriems reikalingas gydytojo siuntimas.

Nuo 2020 metų PSDF lėšomis vietoj 24 psichoterapijos seansų per metus apmokama 30 seansų. Taip pat nuo 2022-ųjų specialistų konsultacijos bazinė kaina PSDF lėšomis padidinta apie 40 proc. ir priartinta prie privačiam sektoriui būdingų psichoterapijos seanso įkainių.

Siekiant stiprinti visuomenės psichologinę gerovę nuo 2020 m. visuomenės sveikatos biuruose (VSB) gyventojams nemokamai pradėtos teikti psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugos.

Šios paslaugos – tai streso valdymo, emocijų atpažinimo, konfliktų valdymo praktiniai užsiėmimai, savitarpio pagalbos grupių užsiėmimai bei individualios psichologo konsultacijos. VSB gali būti suteikta iki 6 individualių konsultacijų, kurios, jei pageidaujama, gali būti teikiamos ir anonimiškai.

Visoje Lietuvoje, išsikvietus trumpuoju numeriu 1815, teikiamos nemokamos mobiliųjų psichologinių krizių įveikimo paslaugos.

Į skambučių centrą numeriu 1815 gali kreiptis įstaigos ar įmonės administracija, bendruomenių vadovai, krizę patyrusių asmenų grupės, artimieji, bendradarbiai, kiti bendruomenės nariai.

Mobiliosios psichologinių krizių įveikimo komandos, kuriose dirba specialiai parengti psichologai, teikia krizinę pagalbą įstaigai, bendruomenei, šeimai ar asmenų grupei, kai paveikti 2 ir daugiau asmenys, įvykus savižudybei, staigiai mirčiai, žmogaus dingimui, nelaimingam atsitikimui, kai buvo sužeistas ar žuvo žmogus, įvykus smurtiniam nusikaltimui, kitokiam sukrečiančiam įvykiui.

Pagalba teikiama ūmios krizės atvejais. Pirmąją psichologinę pagalbą ūmių krizių atvejais teikia skambučių centro specialistai. Jei reikia, atvyksta mobilioji komanda, kuri suteikia pagalbą vietoje. Suteikus pagalbą vietoje, prireikus teikiamos 5 papildomos krizinės konsultacijos (nuotolinės).

Gyventojai taip pat gali kreiptis į emocinės paramos linijas, veikia nacionalinis psichikos sveikatos tinklalapis Pagalbasau.lt, kuriame galima rasti informacijos apie psichikos sveikatos sutrikimus, pagalbos sau bei savo artimajam galimybes, kaip ir kur gauti profesionalią emocinę pagalbą.

Pagalbasau.lt svetainėje atlikus psichologinius testus galima įsivertinti savo emocinę būseną, o interaktyviame žemėlapyje rasti išsamią informaciją apie pagalbos sistemą Lietuvoje: pagalbą teikiančių įstaigų adresus, kontaktinius duomenis ir teikiamas paslaugas.

Siekiant mažinti psichikos sveikatos sunkumų ir kreipimosi pagalbos stigmą ir didinti gyventojų psichikos sveikatos raštingumą 2023 m. sukurtas naujas prekės ženklas „Žvelk giliau“, kuris siekia edukuoti ir ugdyti tolerantišką Lietuvos visuomenę, turinčią pakankamai žinių apie psichikos sveikatos svarbą ir problemas. Tai projektas, keičiantis nuostatas ir kuriantis teigiamą pokytį psichikos sveikatos srityje pasitelkiant komunikacijos priemones.

Savižudybių prevencijos ženklas „TuEsi“ pristato nacionalinę savižudybių prevencijos interneto svetainę www.tuesi.lt, skirtą savižudybės krizę išgyvenantiesiems, jų artimiesiems bei pagalbą teikiantiems specialistams.

Pagrindiniai svetainės tikslai – supaprastinti pagalbos prieinamumą savižudybės krizėje, mažinti su šia krize susijusias stigmas visuomenėje ir edukuoti pagalbos teikėjus apie profesionalią savižudybių prevenciją.

2024 m. dalyje savivaldybių pradėjo veikti savižudybių prevencijos koordinatoriai, kurie užtikrina labiau koordinuotą ir veiksmingą savižudybių prevenciją, reagavimą jai įvykus, pagalbą artimiesiems, taip pat visuomenės švietimo, situacijos stebėseną ir metodinį konsultavimą specialistams.

2023 m. Sveikatos apsaugos ministerija su Higienos instituto Psichikos sveikatos centru pradėjo „Žvelk giliau“ Psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyvos bandomąjį projektą siekiant įgalinti asmenis, patyrusius arba patiriančius psichikos sveikatos sunkumų ar susidūrusius su artimųjų psichikos sveikatos sunkumais, tapti psichikos sveikatos ambasadoriais savo bendruomenėse ir dalytis savo patirtimi šioje srityje.

Psichologo pagalbą taip pat gali gauti moksleiviai mokyklose, ten dirba švietimo psichologai.“