„Siekiant palengvinti šventinį laikotarpį, svarbu leisti sau jaustis taip, kaip iš tiesų jaučiatės – visos emocijos ir jausmai yra priimtini ir suprantami. Svarbu pripažinti savo būseną, nelyginti savęs su kitais ir ieškoti to, kas šiuo metu jums teikia bent šiek tiek ramybės ar saugumo.
Esant galimybei, verta pasidalyti savo išgyvenimais su artimu žmogumi. Gali būti, kad ir jis jaučiasi panašiai, tik nedrįsta apie tai prabilti“, – sako psichologė, Higienos instituto Psichikos sveikatos centro vyriausioji specialistė Justyna Kolesnik.
Susitikus su giminėmis, ypač tais, su kuriais paprastai nebendraujame, gali kilti įtampos ar konfliktų: atsinaujinti seni nesutarimai, išryškėti vertybių skirtumai, kurie praleidžiant daugiau laiko kartu dar labiau paaštrėja.
Bendraujant su šeima ar giminėmis svarbu pagalvoti ir nustatyti asmenines ribas – gal šiemet norisi likti namie su šeima ir nevykti pas gimines, o gal būnant su giminėmis nesinori girdėti kalbų apie jus skaudinančią temą? Visa tai galime stengtis išsakyti kitam, o jei nustatytos ribos peržengiamos – akcentuoti, kas ir kodėl jums atrodo netinkama.
Žmonėms, netekusiems artimųjų ar dėl įvairių priežasčių negalintiems per šventes būti kartu su kitais, šis laikotarpis gali kelti vienišumo, tuštumos, liūdesio ir kitus nemalonius jausmus, dėl kurių šventės virsta emociškai sudėtingu laikotarpiu.
„Visos šios emocijos ir jausmai bei jų priežastys yra natūralios ir tinkamos, todėl svarbu stengtis nekaltinti savęs dėl to, ką jaučiame. Verta stabtelti ir paklausti savęs – ką šiuo metu jaučiu? Dėl ko man kyla tokia emocija? Ko norėčiau iš tikrųjų? Kas man galėtų padėti pasijausti geriau?“, – sako. J. Kolesnik.
Ne mažiau svarbu skirti laiko sau ir mėgstamai veiklai, kuri padėtų atsipalaiduoti, pabūti su savimi ir atstatyti vidinius resursus. Taip pat ne ką mažiau reikšminga yra pasirūpinti fizine sveikata – pakankamai miegoti, būti gryname ore, šventiniu laikotarpiu riboti maisto kiekį ir alkoholio vartojimą.
Šventinis laikotarpis kartais gali tapti iššūkiu dėl nemalonių emocijų, skubos ar nuovargio, o užsitęsę sunkumai gali trikdyti ir kasdienį gyvenimą po švenčių. Svarbu atkreipti dėmesį, jeigu bent kelias savaites:
· sunkiai užmiegate, dažnai prabundate arba miegate pernelyg daug;
· praradote susidomėjimą jus kažkada dominusiais dalykais;
· jaučiatės bejėgis, kritiškas sau;
· atsiribojate nuo žmonių, atšaukiate susitikimus, vengiate bendravimo su kitais žmonėmis;
· sukasi mintys apie gyvenimo beprasmybę, savęs žalojimą arba savižudybę;
· sunku kontroliuoti emocijas, greitai susierzinate arba priešingai, esate apatiškas ir atrodo „lyg nieko nejaustumėte“;
· patiriate kitas emocijos, jausmus ar būsenas, kurie jums trukdo, kurių nebuvo prieš tai.
Įvardintos emocijos ir būsenos gali būti svarbus ženklas, kad verta sulėtinti tempą, sustoti ir skirti daugiau dėmesio sau bei savo emocinei sveikatai. Svarbu prisiminti, kad su tuo nebūtina tvarkytis vieniems – visuomet galima kreiptis pagalbos.
Kur kreiptis pagalbos?
Pagalbos ieškojimas ir rūpestis savimi yra drąsos, o ne silpnumo išraiška – tai žingsnis, rodantis, kad pripažįstate savo poreikius ir siekiate pasirūpinti savo gerove.
Svetainė www.pagalbasau.lt – šaltinis, kuriame rasite profesionalų parengtą medžiagą įvairiomis psichikos sveikatos temomis, pagalbos būdus pagal regionus: emocinės paramos linijas, psichologo konsultacijas, grupinius užsiėmimus, gydytojo konsultacijas ir kt.
Svetainėje rekomendacijos pateikiamos atskiroms visuomenės grupėms – vaikams, paaugliams, suaugusiesiems, vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat tėvams, mokytojams, vadovams, medicinos darbuotojams, psichologams, socialiniams darbuotojams ir kitiems.
Prisiminkite ir priminkite kitiems: esant grėsmingai situacijai ar realiai savižudybės rizikai, svarbu skambinti telefonu 112. Jeigu kyla minčių apie savižudybę – specializuota svetainė www.tuesi.lt skirta savižudybės riziką patiriantiems žmonėms ir jų artimiesiems.
Lietuvoje pagalbą krizių atveju galima gauti paskambinus į Psichologinių krizių pagalbos centrą telefonu 1815. Psichologinių krizių valdymo paslaugos teikiamos asmenų grupėms po krizinių įvykių, kai ūmiai pasireiškia psichologinė krizė.
Pagal situaciją į įvykio vietą gali atvykti ir mobilioji specialistų komanda, kuri teikia pagalbą organizacijoms, bendruomenėms, asmenų grupėms bei šeimoms, kai paveiktas daugiau nei vienas asmuo.