„Ši kelionė mane pakeitė“ – turbūt kiekvienas yra girdėjęs ar ištaręs panašius žodžius. Psichologė S. Košinskaitė sako, kad transformuojanti kelionių galia yra kur kas didesnė, nei daugelis mano. Patirtys, atsiveriančios kelyje, turi didelę vertę.
Kelionė – tai ne poilsis, o pokytis
„Svarbu atskirti poilsį, atostogas ir kelionę. Keliaudamas žmogus susiduria su iššūkiais, mokosi prisitaikyti prie naujos aplinkos, plečia pasaulėžiūrą, permąsto savo vertybes. Tokios patirtys ne visada yra vien malonios ir lengvos. Tačiau jos skatina asmenybės augimą, didina pasitikėjimą savimi ir padeda formuoti tapatybę“, – aiškina psichologė.
Tad keliones – ypač tolimąsias – ji rekomenduoja rinktis siekiant ne poilsio, o pokyčių. Pasak psichologės, keliaudamas žmogus susiduria su neįprastomis situacijomis ir taip ugdo gebėjimą prisitaikyti, lankstumą, problemų sprendimą, bendravimo įgūdžius. Taip kelionė tampa investicija į savo paties augimą.
Kelionių įkvėpti pokyčiai yra giluminiai – jie siekia net smegenų veiklą. „Kelionėje patiriame daug naujų ir neįprastų stimulų: nauja kalba, kultūra, kvapai, garsai, aplinka, socialinės situacijos. Visa tai verčia smegenis veikti aktyviau nei įprastoje rutinoje ir ieškoti naujų sprendimų. Kelionė – tai yra mokymasis: orientavimasis nepažįstamoje aplinkoje, bendravimas su kitokiais žmonėmis, greitas sprendimų priėmimas. Visa tai stiprina kognityvinius gebėjimus“, – aiškina psichologė S. Košinskaitė.
Išeitis, kai nesimato kitų išeičių
Gausu knygų ir filmų apie žmones, kurie susidūrę su krize patraukė į kelionę ir iš jos grįžo patyrę trokštamas transformacijas. Vienas populiariausių tokio žanro kūrinių – „Eat Pray Love“, paremtas rašytojos Elizabeth Gilbert memuarais. Tai tikra istorija apie kelionę, kuri sunkią krizę išgyvenančią moterį pastatė ant kojų. Ar iš tiesų kelionė gali tapti tramplinu iš gyvenimo duobės?
„Taip, kelionė gali tapti svarbiu lūžio tašku. Kelionė suteikia galimybę trumpam atsitraukti nuo įprasto gyvenimo konteksto, kuriame ir susiformavo problema, todėl pakeista aplinka gali padėti pažvelgti į save ir situaciją iš naujos perspektyvos. Krizės metu žmogui gali būti svarbu ištrūkti iš įprastų minčių rato. Kelionė sukuria psichologinį atstumą nuo sunkumų. Naujos patirtys, sutikti žmonės ir kitokia kasdienybė gali padėti atrasti naują kryptį, sustiprinti savivertę ir atkurti vidinę motyvaciją“, – sako S. Košinskaitė.
Pasak psichologės, kelionė gali veikti terapiškai esant emociniam nuovargiui ir rutininiam išsekimui, lengvai depresinei nuotaikai, savęs paieškų ir pažinimo etapui, gyvenimo pokyčių laikotarpiui (skyrybos, darbo keitimas ir pan.), socialinei izoliacijai ar vienatvei.
Kaip atrodo transformuojanti kelionė?
Pasak S. Košinskaitės, psichologiškai naudinga kelionė turi būti autentiška ir neapsiriboti turistinių vietų lankymu. Svarbu kontaktas su vietos kultūra ir žmonėmis bei tam tikras iššūkio lygis, skatinantis augimą.
Būtent tokias keliones organizuoja „Kabukio kelionės“ įkūrėja Kamilė Aleliūnienė. Jos lydimi keliautojai neria į tikrą įspūdžių, kultūrinio šoko ir kasdienių iššūkių sūkurį, tad progų asmeniniam augimui netrūksta.
„Mes labai daug išmokstame apie tos šalies istoriją, kultūrą, religiją, ritualus, bendravimą. Kuo tolimesnės šalys, tuo didesni kontrastai, tuo didesnis „wow“ efektas ir kultūrinis šokas. Tačiau aš dar prieš kelionę labai gerai paruošiu žmones, kad jie atvykę be vargo įsilietų į gyvenimą. Taip galima patirti teigiamą kultūrinį šoką išvengiant streso, o kelionė prasideda dar gerokai prieš kelionę – kai žmogus domisi ir mokosi apie naują kultūrą“, – aiškina kelionių organizatorė.
Pasak jos, keliautojai dažnai išgyvena transformuojančias patirtis lankydamiesi senuose budistų vienuolynuose ir porą dienų gyvendami kaip tikri vienuoliai. Pokyčiams įkvepia ir pati Azijos kultūra, kurioje svarbią vietą užima bendruomeniškumas, mandagumas, pagarba.
„Kaip įprasta Japonijoje ir Pietų Korėjoje, mes sprendimus priimame kartu, rūpinamės vieni kitais, nepaisant to, kad iki kelionės vieni kitų nepažinojome. Kai kurie etiketo dalykai keliautojams atrodo neįprasti. Pavyzdžiui, toks paprastas dalykas kaip mokėjimas už maistą. Japonų restoranuose priimta, kad kažkas vienas sumoka. Nėra dalinimosi – „aš tau skolingas“, „tu man skolingas“. Vieną kartą moka vienas asmuo, kitą – kitas. Dažniausiai grupė japonų stengsis užsisakyti tą patį patiekalą, kad pernelyg neparodytų individualizmo. Lietuviams šie kultūriniai ypatumai palieka didelį įspūdį“, – pasakoja K. Aleliūnienė.
Pokyčiai paliečia ir bendravimo kultūrą, ir buitį
Kitas dalykas, kuris pasak kelionių organizatorės Azijoje šokiruoja lietuvius – tai taisyklių laikymasis. Milijonus gyventojų talpinančiose Azijos šalyse tai padeda užtikrinti stebinančią švarą ir tvarką bei palengvina gyvenimą.
„Lietuviai nėra pratę laikytis tokio didelio kiekio taisyklių. Pradžioje priešinasi, bet galiausiai susitapatina ir pajunta, kad taip patogiau judėti milijoninėje visuomenėje. Pavyzdžiui, laukiant traukinio reikia išsirikiuoti į eilę pagal nubrėžtas ant grindų linijas. Žmonių masė, bet nėra jokio stumdymosi. Žinoma, kad tokios patirtys įkvepia ir grįžus elgtis šiek tiek kitaip“, – sako „Kabukio kelionių“ įkūrėja.
Keliautojai namo parsiveža ir dizaino idėjų, kurios praturtina namų aplinką.
„Numeris vienas dalykas – tualetai. Japonijoje net viešieji tualetai būna išmanūs, su bidė funkcijomis ir visa kita. Lietuviai neretai parsiveža šią idėją ir įsirengia tokius namuose. Net buvau pakviesta į svečius pas keliautoją apžiūrėti, kaip jis pasidarė remontą vonios kambaryje. Po Japonijos jis nusprendė, kad reikia vonios, nes japonai labai mėgsta mirkti karštame vandenyje. Taip pat keliautojai parsiveža tatamio kilimėlių idėją. Dažnai būna įkvėpti minimalizmo. Mes mėgstame kaupti daug daiktų, dekoruoti, o mūsų lankomose šalyse labai dominuoja minimalizmas“, – pasakoja K. Aleliūnienė.
Psichologė S. Košinskaitė priduria, kad susidūrimas su kitokia kultūra ne visada yra malonus procesas – jis gali sukelti sumišimą, frustraciją, trumpalaikį nerimą. Tačiau ir šios patirtys turi didelę augimo vertę.
„Kultūrinis šokas verčia permąstyti savo įpročius, vertybes ir požiūrį į pasaulį. Tai yra galimybė ugdyti atvirumą patirtims, toleranciją skirtumams, lankstumą. Taip ugdome asmeninę ir emocinę brandą bei platesnį savęs ir pasaulio suvokimą“.