Net 65 proc. 15–24 metų socialinius tinklus įvardija kaip pagrindinį informacijos šaltinį. Kita vertus, praktika rodo, kad kartu su technologijomis kasmet vis labiau stiprėja spaudimas, lyginimasis bei vienišumo jausmas, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Tarptautinio mokinių sveikatos ir gyvensenos tyrimo HBSC (Health Behaviour in School-aged Children) duomenimis, nervingumą, įtampą ir miego sunkumus patiria maždaug kas antras 11–15 metų Lietuvos paauglys. Tai siejama su technologijomis, augančiu emociniu krūviu, spaudimu mokykloje ir socialinėje aplinkoje bei neapibrėžtumo jausmu dėl ateities.
Pastebima, kad viena iš priežasčių, dėl kurių įtampa nemažėja, yra ta, jog jauniems žmonėms Lietuvoje vis dar trūksta saugių erdvių atviram pokalbiui, kurios problemas padėtų spręsti be psichologų pagalbos.
Klaida, kurios nevertėtų kartoti bendraujant su jaunimu: šių klausimų nereikėtų bijoti
Skaitmeninei kartai – kitoks kelias į prasmės paieškas
Būtent todėl šiandien vis dažniau bandoma pasiūlyti vietų, kur jaunimui būtų galima sustoti, kalbėtis be vertinimo ir kartu su bendraamžiais kelti klausimus apie gyvenimo prasmę, santykius ir tikslą.
Susiję straipsniai
Šiandien su jaunimu dirbantys bendruomenių atstovai aiškiai mato, kad tai yra svarbu ir veiksminga pagalba paaugliams. Lietuvoje šiemet pirmą kartą pradėti Alfa kurso centro organizuojami specialūs Alfa kursai paaugliams. Šių kursų tikslas – suteikti jauniems žmonėms erdvę atvirai kalbėtis, rasti vidinę ramybę ir ieškoti savo gyvenimo krypties.
Kaip pastebi Alfa kurso centro Lietuvoje vadovė vienuolė ses. Celina, šiandieninė paauglių karta išsiskiria paradoksu – ji yra itin jautri ir dažnai stokojanti vilties, tačiau kartu gerokai atviresnė prasmės paieškoms nei ankstesnės kartos. Tai aiškiai rodo, kad tokiai kartai reikia kitokio nei įprasta kelio į prasmės paieškas.
„Tai karta, kuriai sunku rasti viltį – daug kas dėl įvairių technologijų patyrė atsiskyrimą, depresiją, patyčias, matosi individualizmas. Tačiau kartu tai labai atvira karta – žmonės, kurie ieško ir nori surasti. Mums tiesiog reikia rasti balansą: jaunoji karta yra gimusi su internetu, su mobiliuoju telefonu, ji gyvena labai greitame pasaulyje, kuris užsipildo informacijos srautu, todėl jiems labai sunku atsirinkti, kas yra gerai ar blogai. Konkrečių veiksmų, padedančių jaunimui nusiraminti ir atrasti sau tinkamiausią kryptį, poreikis šiandien yra kaip niekada didelis“, – sako ji.
Anot vienuolės Celinos, norint efektyviau pasiekti jaunąją kartą ir jai padėti, būtina rinktis tokias formas, kurios labiau atitinka jų kasdienybę ir informacijos vartojimo įpročius.
„Šios kartos gyvena vizualiame pasaulyje, todėl sprendžiant problemas kalbėti su jomis reikia per vaizdą, garsą, trumpesnę formą – esminė žinia gal ir nesikeičia, bet forma turi keistis, nes kitaip jaunimo nepasieksi“, – sako ses. Celina, pasak kurios, būtent dėl to naujas lietuvių kalba vyksiantis Alfa kursas yra paremtas jaunimui artimesniais aspektais: trumpesniais gyvais susitikimais, filmais, kurie sukurti jaunimo – jaunimui, su Z kartos vedėjais ir tikromis istorijomis, taip pat paliekama daug erdvės pokalbiui, klausimams ir bendrystei.
Alfa kurso centro vadovė pabrėžia, kad tokio pobūdžio iniciatyvos, kurios kviečia kiekvieną jaunuolį ateiti, susitikti ir kalbėtis apie gyvenimo prasmę, gyvenimo būdą ir tikslą, svarbios ne tiek kaip dar viena veikla jaunam žmogui, kiek kaip galimybė turėti kur kas paprastesnę alternatyvą nei psichologai. Bendraujant ir kalbantis, sulėtinti tempą ir atsigręžti į klausimus, kuriems kasdienybėje dažnai nelieka vietos.
Krikščioniškame kontekste, pasak jos, tai kvietimas per santykį su Jėzumi atrasti viltį – erdvė klausimams ir ieškojimui.
Paaugliai nori būti priimti tokie, kokie yra – atviros diskusijos tam padeda
Tai, kiek iniciatyvos, įtraukiančios paauglius ir kviečiančios atviram pokalbiui, šiandien yra reikalingos ir aktualios, puikiai parodo pavyzdys iš Klaipėdos. Dar prieš pasirodant Jaunimo Alfa kursų lietuviškam turiniui, su jaunimu šiame mieste dirbanti komanda ryžosi pradėti tokio pat formato paaugliams skirtus susitikimus anglų kalba.
Pasak organizatorių, rezultatas buvo akivaizdus: jaunus žmones labiausiai traukė net ne pati programa, o galimybė būti kartu, būti priimtiems tokiems, kokie jie yra, kalbėtis jiems svarbiomis temomis ir išgirsti skirtingas patirtis.
Erdvė, kurioje galima klausti, abejoti ir diskutuoti be vertinimo, padėjo formuotis tarpusavio ryšiui, įtampa sumažėjo, o patys susitikimai jaunimui pamažu tapo bendruomene, į kurią norėjosi sugrįžti.
Kaip pasakoja viena iš iniciatyvos organizatorių Šarūnė, nors jaunimas pirmiausia buvo pakviestas į susitikimus anglų kalba, tai netgi atvėrė daugiau galimybių, nes prie veiklų galėjo prisijungti Lietuvoje viešintys užsieniečiai iš skirtingų Afrikos šalių bei Kanados.
„Gavosi taip, kad paaugliai galėjo išgirsti dar daugiau skirtingų patirčių ir požiūrių. Tie patys klausimai – pavyzdžiui, kas tave daro laimingą – būdavo atsakomi labai įvairiai. Jaunimas išgirdo visiškai skirtingas perspektyvas, kaip tai atrodo kitose šalyse“, – pasakoja Šarūnė.
Pasak kursų organizatorės, jaunimui buvo labai priimtini trumpi, jų tematikai pritaikyti vaizdo pasakojimai, po kurių sekdavo pokalbiai. Tai geras pavyzdys, kaip imantis iniciatyvų svarbu prisitaikyti prie naujosios kartos poreikių.
„Diskusijos gylis priklauso ne nuo klausimo sudėtingumo, o nuo to, kiek pats jaunimas yra pasirengęs į jį nerti. Į klausimą, kas mane daro laimingą, atsakysi vienaip būdamas šešiolikos, kitaip – dvidešimt šešerių ar šešiasdešimt šešerių, tačiau pats reflektavimas ir išsikalbėjimas yra be galo svarbus“, – sako ji ir priduria, kad atviri pokalbiai padėjo jauniems žmonėms geriau pažinti vieniems kitus, atsirado daugiau aiškumo ir nusiraminimo.
Šarūnė pastebi, kad šiandienos paaugliai natūraliai ieško prasmės ir nori būti priimti tokie, kokie yra, o tokios iniciatyvos ir sėkmingas jaunimo įsitraukimas į jas yra geras įrodymas, kiek visa tai šiandien svarbu mažinant nervingumą, įtampą ir vienišumo jausmą.
„Netrukome pastebėti, kad jaunajai kartai labai svarbus jausmas, jog esi matomas ir priimtas. Kai jie pamato, kad yra vietų, kur gali ateiti su savo klausimais ir būti savimi, jie keičiasi į gerąją pusę, atranda naujų draugų ir bendraminčių. Dar labiau džiugu matyti, kad kai kurie pradeda aktyviau domėtis tikėjimu – jiems tampa įdomu, kas yra Dievas, kodėl žmonės tiki, kokia viso to prasmė“, – pasakoja Šarūnė.
Pasak jos, daug jaunų žmonių jau yra matę ir išbandę įvairias veiklas, todėl juos labiausiai patraukia ne forma, o galimybė kalbėti apie tai, kas iš tikrųjų svarbu. Tokios iniciatyvos paskatina juos kalbėti ir dalintis patirtimi kur kas drąsiau.
Su jaunimu dirbantys žmonės įsitikinę – šiandieninė karta nėra abejinga ar užsidariusi. Priešingai, ji ieško gylio, prasmės ir tikrumo, o tam tereikia saugios erdvės, kurioje galima klausti, abejoti ir kalbėtis. Viliamasi, kad prie tokių iniciatyvų ilgainiui prisidės vis platesnis ratas žmonių visoje Lietuvoje. Jau pirmieji jaunimą kalbėtis pakvietę pavyzdžiai parodė, kad greitame, skaitmenizuotame pasaulyje jaunam žmogui svarbiausia išlikti matomam, išgirstam ir priimtam.
Alfa kursus jaunimui organizuoja Alfa kursų centras Lietuvoje.