Vokiečių filosofas, Utrechto (Nyderlandai) universiteto etikos profesorius Hanno Saueris (43 m.) nagrinėja superturtuolių psichologiją ir per moralės prizmę.

Savo naujausioje knygoje „Klasė: aukščiau ir žemiau esančiųjų kilmė“ („Klasse: Die Entstehung von Oben und Unten“) H.Saueris nagrinėja, kaip per tūkstantmečius žmonija susikūrė socialines kopėčias, ir kelia klausimą, kas yra geresni žmonės – turtingieji ar vargšai.

„Žmogus prasideda tik nuo daktaro laipsnio“, – visada sakydavo H.Sauerio tėvas.

Filosofas pripažįsta, kad jo vaikystė buvo privilegijuota: „Puikiausi restoranai Diuseldorfe, penkių žvaigždučių viešbutis Tirolyje, poilsio namas prie Šiaurės jūros, operos, muziejai.“

[[ge:lrytas:lrytas:20056637]]

– Kai stebite žmogų, ar galite pasakyti, kokiam socialiniam sluoksniui jis priklauso?

– Tai iš tikrųjų gana tiksliai gali įvertinti kiekvienas. Visi jaučiame kito žmogaus socialinę padėtį.

[[ge:lrytas:lrytas:5082463]][[ge:lrytas:lrytas:4930229]][[ge:lrytas:lrytas:673777]][[ge:lrytas:lrytas:19265092]][[ge:lrytas:lrytas:33743638]]

– Tarkime, čia sėdėtų „Facebook“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas. Ar tikrai manytumėte, kad jis yra vienas turtingiausių pasaulio žmonių?

– Jo elgesys byloja: mano laikas toks brangus, kad man nebesvarbūs tokie paviršutiniški dalykai kaip drabužiai. Todėl jis apsirengia suglamžytais sportiniais marškinėliais ir džinsais, o tai taip pat yra simbolinis pranešimas visuomenei.

– Kaip kontrastas M.Zuckerbergui atrodo didžiausios pasaulyje elektroninės prekybos ir technologijų bendrovės „Amazon“ įkūrėjas Jeffas Bezosas. Kas jam atsitiko?

– Įdomus atvejis! Kai J.Bezosas kūrė savo bendrovę, investuotojus privalėjo įtikinti savo rimtumu ir kuklumu, dėl to atrodė kaip technologijų aistruolis, uždaras žmogus.

Dabar jis atitinka superturtuolio įvaizdį – gali sau daug leisti, nes iš kitų jam nebereikia pinigų.

– Juk mielai stebime, kaip šie turtuoliai mėgaujasi savo prabangiu gyvenimu. Kodėl jie nekelia mums pavydo?

– Jų gyvenimo būdas pernelyg nutolęs nuo tikrovės, dėl to šie žmonės mūsų nejaudina.

Mieliau save lyginame su kaimynu, kurio namas kiek didesnis ir jo vaikai truputį protingesni. Jei jis dar perka ir naują „Mercedes“, tuomet mus graužia pavydo kirminas.

– Kas atsitinka, kai pasiekiama socialinių kopėčių viršūnė ir joks kilimas aukštyn nebeįmanomas?

– Pasiekę šį lygmenį žmonės pradeda plėsti savo veiklos akiratį ar įtakos sferą. Ekscentriškasis verslininkas Elonas Muskas nusipirko socialinį tinklą „Twitter“ (dabar „X“), J.Bezosas – JAV dienraštį „The Washington Post“, „Microsoft“ įkūrėjas Billas Gatesas milijardus dolerių skiria vakcinoms kurti ir platinti besivystančiose šalyse.

Šie žmonės nebesiekia turtų, o nori daryti įtaką visuomenės procesams.

– Nejau žmogus niekada negali pasitenkinti tuo, ką turi?

– Žmoguje slypi varomoji jėga – noras iškilti virš kitų. Tai galima vertinti kaip smerktiną bruožą, tačiau turi ir teigiamų pasekmių.

Daug mokslinių ir meninių pasiekimų atsiranda todėl, kad žmonės nori tapti įžymūs arba turtingi. Vargu ar kam nors kliūva, kad už neeilinius pasiekimus atsilyginama pripažinimu ar dideliais pinigais.

– Žmonės vis svajoja apie teisingą visuomenę. Ar tokia įmanoma?

– Abejoju. Visada bus žmonių, kurie nori būti gudresni, sąmojingesni, turtingesni ir protingesni už kitus, kad pasiektų savo tikslus. Pakanka tik dviem vyrams įsimylėti tą pačią moterį, ir lenktynės prasideda.

– Ar tai reiškia, kad galutinis tikslas – tiesiog būti mylimam?

– Vyrai steigia bendroves arba bėga maratoną, kad savo mylimajai įrodytų: esu gudresnis nei kiti žiopliai. Kitaip tariant – pasikliauk manimi, aš visada galėsiu tavimi pasirūpinti.

[[ge:lrytas:lrytas:41986768]]

– Ar tikrai šių nuostatų neįmanoma įveikti?

– Vargu, nes šios žaidimo taisyklės vis dar galioja visu pajėgumu, na, nebent su labai retomis išimtimis. Beveik visos svajonės apie tobulą visuomenę žlugo.

– Savo knygoje rašote, kad skonis – tai elito valiuta. Bet kas gi jį diktuoja?

– Tas, kas perpranta estetines ir kultūrines subtilybes, tampa savas aukščiausiuose visuomenės sluoksniuose.

Tuomet net nesvarbu, kokio dydžio to žmogaus turtai.

Nėra tiek daug įdomių ir žavių žmonių, kurie neleidžia nuobodžiauti, neieško žodžio kišenėje. Keldamas tokius reikalavimus elitas kuria savo išskirtinumą. Šios taisyklės yra tokios subtilios, kad pašaliniams beveik neperprantamos.

Parengė Ona Kacėnaitė

Turtuolių psichologija: kas nutinka, kai aukščiau kilti nebeįmanoma