Platformoje „TikTok“ vartotojai pradėjo kurti parodijas apie perspėjimo signalus, slėptuves, gyventojų reakcijas bei dalintis ironiškais pastebėjimais apie susidariusią situaciją.
Dalis vaizdo įrašų per trumpą laiką greitai patraukė internautų dėmesį ir surinko tūkstančius peržiūrų.
Po vaizdo įrašais netruko atsirasti ir diskusijų – vieni tai vertino kaip bendrumo jausmo kūrimą, kiti kuriamus įrašus susiejo su lengvabūdiškumu.
Oro pavojus Lietuvoje atskleidė ne vieną spragą: tarp prasčiausiai pasirengusių – Vilniaus oro uostas
Pastebima, kad humoras socialiniuose tinkluose tampa kone pirmąja reakcija į bet kokį didesnį įvykį ar nerimą keliančią situaciją.
Po pavojaus atsiskleidė kūrybiškumas
Susiję straipsniai
Viename iš vaizdo įrašų humoristiškai parodijuojama situacija, kai žmogui nepavyksta patekti į priedangą.
Nors ši problema itin rimta ir parodo pasirengimo trūkumus, tačiau komentaruose netrūko panašias emocijas išgyvenusių ar situaciją juokais supratusių žmonių reakcijų. „Tas momentas, kai ne tavo vakaras“, – ironizuojama įraše.
Tiesa, daugumoje vaizdo įrašų pasirinkta ir pavojaus metu LRT transliuojama „My Way“ daina. Joje akcentuojami žodžiai, reiškiantys, kad artėja pabaiga, taip dar labiau sustiprinama dramatiška nuotaika.
Kone daugiausia reakcijų apie nacionalinio transliuotojo dainos pasirinkimą sulaukė vaizdo įrašas, kuris susižėrė beveik penkiolika tūkstančių patiktukų.
Juokavo ir tie, kuriuos oro pavojaus pranešimai užklupo ilsintis ar pramogaujant. Vienas vaizdo įrašų kūrėjas humoristiškai pasidalijo situacija, kai perspėjimą apie galimą pavojų išgirdo besimėgaudamas poilsiu kubile.
Vaizdo įraše situacija pateikiama ironiškai – vaizdujoama rami poilsio akimirka ir netikėtai pasirodęs perspėjimas apie pavojų. Žmonės netrukus ėmė dalintis savo panašiomis istorijomis apie tai, kur juos užklupo perspėjimo signalai ir ką tuo metu jie veikė.
Žinomi turinio kūrėjai , turintys kone 300 tūkst. sekėjų „TikTok“ platformoje taip pat apie tai sukūrė įrašą, kuriame neradę priedangos vietų bėgo slėptis į šiltnamį.
Kūrėjai linksmai suvaidino skambutį prezidentui G. Nausėdai ir tai, kad Seimo nariai slėpėsi priedangoje. „Žiūrėk, gražuoliai sklepe susėdę, priedangoje“ , – vaizdo įraše sako jaunuolis.
Kitas kūrėjas situaciją pateikė dar iš kitokios, internautus prajuokinusios kūrybinės perspektyvos. Vaizdo įraše vaikinas juokais imitavo pokalbį apie neva jo paleistą droną, kuris esą ir sukėlė pavojų.
Humoro forma kuriamame siužete skamba frazė: „Ką tu ten sakei padarei? Iki Vilniaus buvai?“ – taip parodijuojant socialiniuose tinkluose greitai plintančias interpretacijas ir spėliones apie incidento priežastis.
Taip reaguoti ir pokštauti yra normalu
Kylant valstybės saugumo pavojui, gali pasirodyti, kad kai kurie žmonės netinkamai į jį reaguoja. Tačiau psichoterapeutas Gediminas Navaitis pastebėjo, kad pokštai apie rimtus įvykius – normalu.
„Galime prisiminti vaikystę, kada juokaudavome iš dalykų, kurie tėvams atrodė rimti. Pavyzdžiui, apie mirtį. Vėlgi, pagalvojus, tai nėra juokingi dalykai. Tokie juokeliai tiesiog yra psichologinė savigyna nuo grėsmės“ , – kalbėjo šeimos konsultavimo psichologas.
Tuo tarpu psichologas Andrius Kaluginas išskyrė, kad vieno atsakymo nėra. „Kažkam tai gynybinė reakcija, kurios metu rimti dalykai supaprastinami, kad perteklinis emocinis krūvis būtų suvaldytas.
Kitam tai iš tiesų labai natūraliai atrodo nereikšminga. Tiesiog žmonės nesupranta bendro konteksto, nenori gilintis ir jiems tai atrodo neverta dėmesio. O tretiems norisi tiesiog pasišaipyti iš valdžios“ , – teigė jis.
G. Navaičio teigimu, šiuo klausimu visuomenėje nuomonės gali išsiskirti – ne visiems tie pokštai galimai bus juokingi. „Žmonės yra skirtingi ir skirtingai reaguoja. Tai daliai žmonių tai yra kaip psichologinės gynybos būdas nuo grėsmės. Žmogus tokiu būdu susitvarko su baimėmis“ , – aiškino psichoterapeutas.
Atsakė, ar jaunimo mąstymas nėra per daug atsainus
Kalbant apie tai, ar jaunimas nežiūri per daug atsainiai į šiuolaikines grėsmes, psichologas pastebėjo, kad ne.
„Pirmiausia dalis jaunų žmonių kartais labiau išsigąsta nei turintys didelę gyvenimo patirtį. Visgi šiuo atveju veikia psichologiniai tvarkymosi mechanizmai su pavojais, kurių negali kontroliuoti. Tai belieka iš to pasijuokti“, – pridūrė psichoterapeutas G. Navaitis.
Visgi A. Kaluginas sakė, kad šiuolaikinis jaunimas turi savo problemų, kurias vertina tikrai rimtai.
„Įdomus dalykas, kad šiuolaikinis jaunimas nelabai savinasi primestas problemas, jie mano, kad tai jų neliečia, ir galvoja, kad čia keistų dėdžių su uniformom problema. Jaunimas sprendžia visai kitas savo problemas“, – dėstė jis.
Be to, pašnekovo nuomone, reikėtų nepamiršti ir to, kad jaunimas jaunimui nelygus. Jis pastebėjo, kad, pavyzdžiui, Šaulių sąjungoje yra daug jaunų žmonių, kuris tiksliai vertina grėsmes ir jas adekvačiai supranta.
„Tiesiog šiuolaikinis jaunimas ir pasižymi tuo, kad jiems taip paprastai neprimesi nuomonės. Jie turi savo matymą ir sprendžia savo problemas, kurios jiems svarbesnės“, – pridėjo A. Kaluginas.
Jis pabrėžė, kad, bet kuriuo atveju, sumenkinti ar nepakankamai rimtai vertinti tokio pobūdžio pavojus, kurie susiję su valstybės saugumu, mažų mažiausiai yra naivu.