Vestuvių dieną lyg tyčia Ramintą už liežuvio kažkas patampė Stepo paklausti, ar ji tikrai galinti pasilikti savo mergautinę pavardę. Juk prieš tai jis su tuo buvo sutikęs.
Bet dar kartą užklaustas tarsi kirviu nukirto: „Jei nori likti Staniulytė, ieškokis vyro su tokia pat pavarde kaip tavo“, - prieš ketverius metus įvykusią diskusiją prisiminė R.Babrauskienė.
Modelio karjerą į šeimą ir motinystę iškeitusi 25 metų moteris dabar tik juokiasi iš savo išgąsčio priimti vyro pavardę.
Dabar visas kitas mintis užgožia rūpinimasis neseniai antrąjį gimtadienį atšventusiu sūnumi Dovydu ir noras susilaukti daugiau atžalų.
Tiesa, apie antrąjį vaiką kol kas svajoja tik Stepas. Raminta nenori apie tai galvoti. Ji vos spėja suktis apie guvųjį Dovydą. Bet Stepas pareiškė iki savo trisdešimtmečio norįs būti trijų vaikų tėvu. Šiam tikslui pasiekti sutuoktiniams liko tik penkeri metai.
Bendrauti su vienas kitą per dantį traukiančia vienmečių vilniečių pora tikrai nenuobodu.
Todėl pokalbis jų bute sostinės Pilaitės rajone užsitęsė. Trijų kambarių butą Stepas su Raminta įsigijo dar nesusituokę. Dabar šeima jau svajoja apie namą užmiestyje.
Raminta neslėpė, kad auginti vaiką jai kur kas sunkiau nei dirbti modeliu. Ūgiu iš savo bendraamžių išsiskiriantis Dovydas labai judrus. Vieną minutę jis piešia, kitą varto knygeles, dar kitą groja, o paskui bėga su kamuoliu mėtyti į kambaryje stovintį vaikišką krepšį.
Moteris dar nepamiršo ir sunkaus nėštumo. Medikai net gąsdino, kad lieknai moteriai nepavyks išnešioti įsčiose augančio didelio kūdikio. Dovydas gimė mėnesiu anksčiau, tačiau, ačiū Dievui, sveikas.
„Dažnai pagalvoju - ir kaipgi aš tą laiką ištvėriau? Nežinau, ar dar kartą galėčiau tą patį padaryti. Stepas neleido palūžti. Kai po gimdymo gydytojos paklausiau, ar mano kūdikiui viskas gerai, ji atsakė, jog tie vaikeliai, kuriems viskas gerai, yra su mamomis“, - gydytojos abejingumu stebėjosi Raminta.
Praėjus vos dviem savaitėms nuo gimdymo Raminta jau galėjo vilkėti savo senuosius drabužius. O po penkių mėnesių demonstravo drabužius ant podiumo.
Dirbdama modeliu ji apkeliavo daugelį Europos šalių, kurį laiką dirbo Prancūzijoje. Ten demonstravo garsių dizainerių drabužius, apatinį trikotažą, pozavo katalogams.
S.Babrauskas tikino niekada nepavydėjęs, kad kiti vyrai grožisi apsinuoginti nesidrovinčia ir nekart apatinių drabužių kolekcijas demonstravusia žmona.
„Nepavydus esu. Toks jos darbas. Gal Raminta labiau pavydi, kad jaunos mergaitės manęs prašinėja autografų?“ - šelmiškai žmoną provokavo krepšininkas.
Tačiau prieš porą metų pakviesta pozuoti erotiniam „Olialia“ kalendoriui Raminta atsiklausė sutuoktinio, ar šis nepyksiąs, jei ji pozuos mažai prisidengusi.
Prieš kelerius metus Raminta su drauge jau buvo suplanavusios dalyvauti ir grožio konkurse „Mis Lietuva“. „Bet nebespėjau, ištekėjau“, - šyptelėjo moteris.
Dalyvauti „Misis Lietuva“ rinkimuose Raminta neketina. Jai jau praėjo tas laikas, kai norėjo dalyvauti grožio konkursuose.
Stepui žmonos išvaizda - ne paskutinėje vietoje. Tačiau krepšininkui ne mažiau svarbu ir žmogaus vidinis pasaulis. „Juk su žmona teks gyventi ilgai, o grožis laikinas“, - tarstelėjo vyras.
Jiedu susipažino per Kalėdas naktiniame klube, būdami devyniolikmečiai.
Raminta buvo ką tik grįžusi iš Prancūzijos. Baigusi vidurinę mokyklą mergina dažniausiai modeliu dirbdavo užsienyje.
Tačiau Stepui ji jau iki tol buvo kritusi į akį. Jis iš pažįstamos net buvo gavęs Ramintos telefono numerį, tačiau vis nedrįsdavo paskambinti.
„Stepas - mano bičiulės klasės draugas. Bet aš jo nebuvau įsidėmėjusi“, - pasakojo Raminta.
Po metų draugystės, priklaupęs ant kelio, Stepas paprašė gražuolės rankos. Tačiau ši neskubėjo sakyti „taip“. Pora susituokė tik po trejų metų pažinties.
„Stepas buvo grįžęs Kalėdoms iš Belgijos, kur tuo metu žaidė. Staiga nusprendėme susituokti“, - skubotas vestuves Vilniaus santuokų rūmuose Kalėdų dieną prisiminė R.Babrauskienė. Pora net nespėjo surengti ceremonijos bažnyčioje.
Babrauskus stebina klausimas, kodėl jiedu susituokė tokie jauni. „Juk prieš dešimt ar dvidešimt metų žmonės tuokdavosi vos baigę vidurinę mokyklą, ir visiems tai atrodydavo normalu.
O dabar, kai vedi, būdamas vos per dvidešimt, stebisi.
Tai iš Vakarų atėjusi mada šeimą kurti vyresniems. Aš stebiuosi, kai koks amerikietis ketina nesituokti iki 28-erių, nors jau turi tris ar keturis vaikus. Kai klausiu, kam tuomet jam vaikai, atsako: „Man ta moteris patiko“, - stebėjosi Stepas.
Jis su Raminta apie santuoką kalbėdavo nuo pat draugystės pradžios. Jie abu anksti pradėjo gyventi savarankiškai.
Galbūt todėl anksčiau buvo pasiruošę šeimyniniam gyvenimui.
Ramintos nuomone, vaikai turi gimti santuokoje. „Jau metus iki santuokos turėjome savo butą. Kartu gyvenome porą metų. Ko daugiau laukti?“ - retoriškai klausė R.Babrauskienė.
„Kam būti šeima, bet gyventi atskirai?“ - klausė S.Babrauskas, kai pasiteiravau, ar Raminta sektų paskui vyrą, jei jam tektų išvykti rungtyniauti svetur.
Ir Ramintai neatrodo neteisinga, kad dažniausiai moterys dėl šeimos turi aukoti savo karjerą, ambicijas. Modelio karjeros užsienyje ji būtų turėjusi atsisakyti ne vien dėl meilės. Išvykas į svečias šalis stabdė ir mokslai Vilniaus universitete. Prieš metus Raminta įgijo verslo organizavimo bakalauro laipsnį.
„Reikėjo dirbti, studijuoti, atsiduoti šeimai. Kažko teko atsisakyti.
Todėl modelio darbas liko tik kaip pomėgis. Dabar pozuoju tik laisvalaikiu“, - pasakojo nuo vidurinės mokyklos laikų užsidirbanti ir susitaupyti ateičiai sugebėjusi moteris.
„Dabar jau vyras uždraudė dirbti“, - juokėsi žmonos pokalbio besiklausantis Stepas, vis dar studijuojantis Vilniaus pedagoginiame universitete.
Krepšininkas mokslo apleidimą pateisina laiko trūkumu. Bet Ramintai sutuoktinio pasiteisinimai nesuprantami: „Reikia tik noro, kai aš mokiausi, neieškodavau sau jokių pasiteisinimų“.
Šeštą nėštumo mėnesį moteris sugebėjo universitete apginti baigiamąjį bakalauro darbą.
Tuomet niekas net nepastebėjo, jog ji laukiasi.
Todėl nemažai bendrakursių nustebo, kai rugsėjo mėnesį laikyti egzaminų R.Babrauskienė jau atėjo su Dovydu ant rankų.
Dabar ir Babrauskų sūnus mielai pozuoja fotografui. Raminta juokėsi, kad kitaip ir būti negalėtų - pirmuosius keturis nėštumo mėnesius ji dar demonstravo madas, pozavo žurnalams.
Paklausta, ar norėtų, kad sūnus sektų motinos pėdomis, R.Babrauskienė pradėjo kvatoti: „Jūs Stepo paklauskite. Pamatysite jo reakciją į kiekvieną užuominą, kad sūnus kada nors galėtų būti modelis. Šia tema mūsų šeimoje nediskutuojama“.
Žmonos provokacijai krepšininkas nepasidavė.
„Neversiu Dovydo būti nei krepšininku, nei kuo nors kitu. Bet jei norės būti krepšininkas, reikės būti labai geram, kad tėvą pavytų“, - nesikuklino su „Lietuvos ryto“ komanda naujo sezono kovas jau pradėjęs S.Babrauskas.
Mažasis Dovydas visada su nekantrumu laukia, kada tėtis įeis į krepšinio aikštę. Kai „Lietuvos ryto“ ekipa žaidžia Vilniaus „Siemens“ arenoje, tribūnose visuomet galima pamatyti ir Dovydą, sėdintį ant motinos kelių.
Mažylis greitai išmoko mėgdžioti krepšinio aistruolius: iškėlęs „Lietuvos ryto“ komandos šaliką jis šaukia kol kas tik jam suprantama kalba.
Tik Raminta prisipažino iki šiol neperpratusi krepšinio subtilybių.
Moteris aplinkiniams nemėgsta girtis nei tuo, kad dirba modeliu, nei tuo, kad jos vyras - krepšininkas. Stepas irgi nei draugams, nei kolegoms nesigiria, kad jo žmona - modelis.
„Kai gyvenome Italijoje, dažnai komandos draugai, pamatę Ramintą, klausdavo, ką ji veikia. Kai pasakydavau, kad ji - modelis, neslėpdavo susižavėjimo.
Amerikiečiams modelio darbas apskritai atrodo aukščiausias laimėjimas. Bet aš nepuolu visiems girtis“, - tikino Stepas.
Kartais jis, netgi atvirkščiai, naujiems pažįstamiems pajuokauja, kad jo žmona - namų šeimininkė. Raminta dėl to nė kiek nepyksta.
Ji nejaučia nuoskaudos, kad, priešingai nei Stepo, jos gatvėje niekas nestabdo ir nežvilgčioja per petį. Jaunai moteriai nė motais, kad atsisakiusi modelio karjeros dabar ji daugeliui tėra „Lietuvos ryto“ krepšinio komandos kapitono žmona.
„Tiems, kurie domisi krepšiniu, aš esu tik Stepo žmona. Bet mano kolegoms Stepas tėra Ramintos vyras“, - lygino R.Babrauskienė.
„Nepopuliarus tas vyras - neužgožia, - juokavo krepšininkas, puikiai žinantis, kad po praėjusio auksinio „Lietuvos ryto“ sezono nežinančiųjų jo vardo ir pavardės Lietuvoje mažai. - Dabar jau atpažįsta. Iki tol - beveik niekas. Juk kai žaidžiau užsienyje, nepažindavo net kaimynai“.
Vasarą pora atšventė savo 25-mečio jubiliejus. Ramintos ir Stepo gimtadienius skiria vos 4 dienos. Po Dvynių ženklu gimę Babrauskai tikino esą gana skirtingi.
Tačiau juos sieja panašūs siekiai, pomėgiai.
Stepui tik kartais gaila, kad, priešingai nei jam, Ramintai nepatinka ekstremalūs pomėgiai. „Gimus vaikui nenoriu jokios rizikingos veiklos“, - pasiteisino Raminta.
Ant jos pečių dabar gula visi šeimos reikalai. Net ir Stepas pripažino, kad Raminta - jų šeimos galva. Krepšininkas prasidėjus sezonui prie namų ruošos neprikiša nė piršto. Jei Ramintai pačiai susidoroti su kuo nors nepavyksta, į pagalbą ji kviečiasi savo brolį ar tėtį.
„Kiek žmogus gali panešti, tiek jam gyvenimas ir krauna. Bet aš niekada savęs nepamirštu. Jei atsiranda veikla, kuri mane domina, visada surandu jai laiko“, - tikino R.Babrauskienė, per praėjusį krepšinio sezoną pavargusi ne ką mažiau nei jos vyras.
O žodžio kišenėje niekada neieškantis S.Babrauskas žmonai antrino: „Ramintai gerai. Ji turi du vaikus. Didesnį - mane, kuriam užtenka tik valgyti paduoti. Ir mažesnį, kuriam reikia ir valgyti paruošti, ir pamaitinti, ir pasirūpinti juo. Tik nežinau, kurį labiau myli“.
„Vaikui meilė besąlygiška. O vyras meilės turi nusipelnyti“, - sutuoktiniui išmintingai atsakė Raminta, kuri prasidėjus krepšinio sezonui ir vėl namuose tvarkysis viena.