Sostinės grožio ir estetikos centre „Okeanija“ manikiūro specialiste dirbanti Rita dvidešimt metų praleido su žmogumi, kuris, pasirodo, gyveno dvilypį gyvenimą ir nuolat melavo.
Kai neseniai ligoninėje po operacijos besigydančią R.Malinauskienę aplankė pažįstama, buvusi dainininko žmona netikėtai sužinojo, kad kitą dieną Viktorui vėl skambės Mendelssohno maršas.
Tuomet Rita paskambino sūnui Teodorui paklausti, ar tėvas kvietė jį į savo vestuves.
Šešiolikametis jokio kvietimo nebuvo gavęs.
Kitą dieną R.Malinauskienė, gulėdama ligoninės pataluose, apmąstė savo gyvenimą.
Nuoskaudos dėl išdavystės lyg ir nebejautė, tik sąmonėje tvinkčiojo vienintelis priekaištas sau: kodėl leido vyrui tiek metų griauti jos gyvenimą, nors žinojo, kad jis turi meilužę.
Rita prisiminė, kaip prieš metus sūnaus tėvo paprašė išeiti.
Ir apgailestavo, kodėl tokia ryžtinga nebuvo prieš dešimt ar bent penkerius metus.
Tuo pat metu V.Malinauskas žingsniavo Vilniaus santuokų rūmų vestibiuliu ir meiliai šypsojosi savo trečiajai žmonai, buvusiai Vilniaus modelių namų siuvėjai 53 metų Elenai Prascevičienei.
Žiniasklaidoje V.Malinauskas atviravo, jog iki vedybų su trečiąja žmona artimai bendravo dvylika metų.
Vyras tikino, kad meilė atlaikė visus išmėginimus – mat kai susipažino su E.Prascevičiene, turėjo žmoną.
„Elena manęs ilgai laukė. Nors buvau šeimoje, mintimis – su Elena. Tikiuosi, kad trečias kartas nemeluos“, – svajingai žurnalistams kalbėjo romantiškų dainų atlikėjas.
Vilnietis pasakojo, kad 1998 metais Žvaigždžių kvarteto pirmojo albumo pristatymo metu jo akys susitiko su šokio sūkuryje besisukančia Elena.
Tą moterį atlikėjas įsimylėjo iš pirmo žvilgsnio.
Ką tik įvykusių trečiųjų vestuvių nuotraukose V.Malinauskas įsiamžino E.Prascevičienės vaikų ir anūkų būryje.
Vestuvėse dalyvavo ir dainininko duktė Viktorija iš pirmosios santuokos. Sūnaus Teodoro šioje šventėje nebuvo.
Rita, skaitydama, kaip Viktoras pasakoja savo meilės nuotykius, gūžčiojo pečiais.
Tuo pat metu ji ir juokėsi, ir pyko.
„Mane stebina, kodėl taip aukštinami vyrai ir moterys, kuriems neištikimybė – tik nereikšmingas įvykis“, – stebėjosi R.Malinauskienė.
Ji sutiko papasakoti apie nelengvą gyvenimą su scenos garsenybe.
Rita ir Viktoras oficialiai išsiskyrė 2005-aisiais.
Tačiau atlikėjas neskubėjo išsikraustyti iš namų – dar ketverius metus gyveno su buvusia žmona ir sūnumi.
V.Malinauskas Ritą viešai vadindavo žmona ir demonstravo idealius šeimos santykius.
Jis nesigyrė, kad dvylika metų artimai draugauja su Elena.
Kai maždaug prieš dvejus metus V.Malinauskas „Gyvenimo būdui“ pasakojo apie savo kulinarinius gabumus, vaidino idealų sutuoktinį, nors jau buvo oficialiai išsiskyręs.
Tuomet erdviame bute dainininkas plušėjo prie viryklės – virė ryžių košę, aprodė ant komodos išdėliotas įrėmintas šeimos narių nuotraukas.
Ir lyg tarp kitko prasitarė, kad žmona Rita yra išėjusi į darbą, o sūnus Teodoras dar mokykloje.
Pozuodamas su dubeniu ryžių, atlikėjas pasakojo: „Žinoma, mano žmona Rita skaniau gamina. Dažnai neatsisakau jai padėti – nuskutu ar sutarkuoju bulves, morkas.“
Bet tuo metu po vienu stogu gyvenančios poros santykiai buvo apgaubti abejingumo.
Nors jie iki paskutinės bendrame bute praleistos dienos dalinosi vienu miegamuoju su plačia dvigule lova, vakarais vienas kitam atsukdavo nugarą.
„Aš visiems sakydavau, kad mes išsiskyrę, o Viktoras – niekada. Nesuvokiu kodėl.
Labiausiai nesuprantu, kodėl jis nepaliko mudviejų su sūnumi ramybėje, jeigu taip stipriai, kaip dabar sako, mylėjo tą moterį.
Daug kartų prašiau Viktoro išsikraustyti iš namų, o jis vis rasdavo priežasčių pasilikti“, – Rita pati stebisi, kodėl taip keistai gyveno.
Širvintų rajone gimusi Rita nuo mažens svajojo apie dainininkės karjerą – dainavo „Dainų dainelėje“, mokyklos estradiniame ansamblyje.
Tačiau, po vidurinės neįstojusi į Vilniaus Juozo TallatKelpšos konservatoriją, o vėliau ir į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, atsisakė idėjos siekti muzikos aukštumų. Tapo prekybininke.
Žaviai merginai gerbėjų niekada netrūko. Jai patiko vyresni, gyvenimo druskos jau paragavę vyrai.
Kartą tuometis Ritos vaikinas nutarė vieną pažįstamą supažindinti su simpatingu vyru.
„Trise nuvažiavome pas galimą širdies riterį. Viskas pakrypo nenumatyta linkme.
Nepažįstamajam labiau patikau aš, o ne draugė. Viktoras irgi mane sužavėjo iš pirmo žvilgsnio.
Nesureikšminau to, kad jis – populiarus atlikėjas. Mudu buvome skirtingų kartų žmonės. Žinojau tik, kad jis atliko Baltaragio ariją kino filme „Velnio nuotaka“, – sakė R.Malinauskienė.
Rita tuomet net nenujautė, kad jai pačiai teks velnio nuotakos dalia.
Jai buvo 26-eri, o šalyje jau gerai žinomam dainininkui – 39-eri. Simpatiškas, savimi pasitikintis vyras prieš kelerius metus buvo išsiskyręs.
Trylikos metų amžiaus skirtumas Ritos negąsdino – ji svajojo apie gražią šeimą, labai norėjo vaikų.
Jos per daug netrikdė tai, kad mylimasis troško kitokio gyvenimo.
„Kai susipažinome, Viktoras iškėlė sąlygą- jokių vaikų ir jokių vedybų. Buvo nemalonu tai girdėti, bet įsimylėjau ir vyliausi, kad bėgant laikui jo nuostata dėl vaikų ir šeimos pasikeis“, – prisimena R.Malinauskienė.
Penkerius metus jiedu gyveno nesusituokę ir be vaikų. Po to Rita pasijuto esanti nėščia.
Moteriai tai buvo didelis džiaugsmas. Iki tol ji buvo lankiusis ne pas vieną gydytoją, krimtosi, kodėl negali pastoti.
Viktoras irgi atrodė laimingas, kad turės kūdikį.
„Kai vaikščiodavome su Viktoru po parduotuves, mano rankos tiesdavosi prie lėlių, meškučių, puošnių suknelių.
Šeimoje augome trys seserys, todėl net neįsivaizdavau, kad galiu turėti berniuką.
Bet Viktoras sakydavo: „Net nežiūrėk į sukneles, žiūrėk į šautuvus ir mašinėles.“
Jis kažkaip jautė, kad gims sūnus“, – prisimena R.Malinauskienė.
Dainininkas Ritą vedė, kai ji buvo ketvirtą mėnesį nėščia.
Viktoras pasakė: „Na, jei nori, galime susituokti.“
Ta proga jie su keliais draugais nuėjo pavakarieniauti į „Draugystės“ restoraną.
Jaunikis nuo scenos siuntė nuotakai sveikinimus ir traukė dainas apie neblėstančią meilę.
Ritai atrodė, kad išsipildė visos svajonės – ištekėjo už mylimo vyro ir netrukus sūpuos kūdikį.
Iki sūnaus gimimo Viktorą ji lydėdavo į koncertus. Abu jautėsi neišskiriami. Bet netrukus prasidėjo išbandymai.
„Viktoras džiaugėsi sūnumi. Bet visi rūpesčiai gulė ant mano pečių. Sūnus buvo neramus, alergiškas. Dažnai kviesdavau greitąją pagalbą, nes vaikas jautriai reaguodavo į bet kokį maistą.
Jaučiausi išsekusi, nelaiminga, bemiegių naktų ir buities rūpesčių išsekinta moteris.
Tapau nervinga ir irzli. Gyvenimas tapo nemielas.
Tik vėliau iš knygų supratau, kad tikriausiai tuomet sirgau depresija po gimdymo“, – prisipažino R.Malinauskienė.
Vyro beveik nebūdavo namuose – jis nuolat koncertavo. O grįžęs į namus Viktoras guosdavosi esąs pavargęs ir norįs išsimiegoti.
Rita prisipažino, kad tuo metu sutuoktiniui skyrė mažai dėmesio – neturėdavo jėgų.
Jie vienas nuo kito ėmė tolti.
„Kartais galvodavau, kad gal nereikia kartu gyventi. Man buvo per akis jo nepasitenkinimų, jam – mano ašarojimų.
Kaltinome vienas kitą. Viktoras dažnai man priekaištaudavo dėl išvaizdos, aprangos“, – prisimena Rita.
Bet V.Malinauskas nenorėjo skirtis. Sakydavo žmonai, jog ši neturinti ką veikti, tad kalbanti nesąmones. Be to, sūnumi naudodavosi kaip koziriu – vaikui esą reikia abiejų tėvų.
Paauginusi sūnų, Rita pakeitė profesiją, ėmė dirbti grožio salone manikiūro specialiste.
Kai atrodė, jog visi sunkumai jau praeityje, Ritą sukrėtė vyro neištikimybė.
Buvo įvairių ženklų. Rita matė, kad Viktoras iš namų bėga radęs bent menkiausią pretekstą.
Jis nebekviesdavo žmonos kartu važiuoti į koncertus, vienas eidavo į draugų gimtadienius.
Kartais Rita iš svetimų išgirsdavo, kad vyras pastebėtas su viena ar kita moterimi. Iš pradžių ji nekreipė dėmesio į tokias kalbas.
„Kol pasitiki žmogumi, į galvą nešauna įtarinėti jį neištikimybe“, – sakė R.Malinauskienė.
Sutuoktinio nuklydimus Rita aiškiai pajuto 2000-aisiais.
Tuomet Viktoras jau dvejus metus turėjo romaną.
Atlikėjas tris paras nesugrįžo namo ir nekėlė telefono. Taip anksčiau nebuvo nutikę.
Kai sutuoktinis galiausiai parsirado, Rita tiesiai paklausė, ar jis turi kitą moterį.
„Jis prisipažino. Sakė, kad tai – išsiskyrusi dviejų vaikų motina. Traukiau po žiupsnelį.
Meilužės amžių jis melavo, sakė, kad tik dvejais metais už mane vyresnė. Dabar paaiškėjo, kad gerokai daugiau“, – pasakojo Rita.
Moteris jautėsi įskaudinta, bet iš visų jėgų bandė gelbėti šeimą. Tuo tarpu vyras visą mėnesį vakarais išeidavo iš namų ir grįždavo tik rytą.
„Tikriausiai tuo metu jis gyveno tos aistros apogėjų, nes elgėsi negarbingai. Būdavo, išeidamas uždaro duris, o aš, paguldžiusi vaiką, einu iš proto. Skaudžiausia, kad žinodavau, jog jis laiką leidžia su kita moterimi“, – kalbėjo Rita.
Kaip Viktoras aiškindavo tuos savo išėjimus?
„Tikriausiai dabar kvailai nuskambės jo pasiteisinimai: „Pirmąkart per penkerius metus išsimiegojau.“ Arba: „Tu čia visada susiraukusi, o ten – visada besišypsanti.“
Tuomet susimąsčiau – ar šis vyras vertas mano išgyvenimų ir ašarų, kai jam savas vaikas, neleidžiantis išsimiegoti, – priežastis eiti pas kitą moterį“, – kalbėjo R.Malinauskienė.
Visą mėnesį lakstęs pas meilužę, staiga Viktoras nurimo.
Toliau elgėsi įprastai, nakvodavo namuose.
Bet meilužė nepaliko Viktoro ramybėje. Ji netikėtai paskambino Ritai į darbą.
„Pirmą kartą ji apsireiškė 2001-aisiais. Jos pirmasis sakinys buvo: „Ar žinote, kad jūsų vyras jau dvejus metus važinėja į Ožkinius?“
Tada sužinojau, kur ta moteris gyvena.
Paskui ji skambindavo į namus ir sakydavo: „Pakvieskite Viktorą.“ Jos balsą pažindavau ir, aišku, nekviesdavau. Nesupratau, kaip subrendusi moteris gali neturėti savigarbos?“ – stebėjosi Rita.
V.Malinauskas žmonai prisiekinėjo, kad jokios draugės jau neturi.
„Kai klausdavau, ką tau ta moteris reiškia, atsakydavo: „Nieko.“
Kai klausdavau, ką aš jam reiškiu, atsakydavo: „Tu – mano vaiko motina“, – prisimena R.Malinauskienė.
Prieš kelerius metus Rita nutarė pasiimti iš banko paskolą, nusipirkti dviejų kambarių butą ir gyventi jame su sūnumi, be vyro.
Išgirdęs žmonos planus, Viktoras pasakė, jog tai neįmanoma – jie neišsiskyrę.
Tuomet moteris susirado advokatę ir griebėsi tvarkyti skyrybų dokumentus.
Oficialiai Malinauskai išsiskyrė prieš penkerius metus. Įsimintiną dieną Rita su drauge atšventė restorane. Tuo metu ji nenutuokė, kad laisvės diena dar negreitai ateis.
R.Malinauskienė iki šiol gailisi, kad kai advokatė paklausė, ar dokumentuose įrašyti punktą, nuo kada buvęs sutuoktinis turi išsikraustyti iš namų, Rita tik numojo ranka.
Su tokia smulkmena ji manė susitvarkysianti be raštiškų nurodymų. Netrukus paaiškėjo, kad tas punktas iš jos atėmė kelerius metus laisvės.
„Po skyrybų nebuvo nė dienos, kad nebūčiau Viktoro klaususi: „Kada pagaliau išeisi?“
O jis vis išsisukinėdavo – ryt, poryt. Rasdavo priežastį – tai jam svarbus projektas, tai koncertas, tai sūnus pirmosios komunijos turi prieiti ir negalima jo traumuoti“, – prisimena Rita.
Ją stebino, kad po skyrybų santykiai su Viktoru pagerėjo.
Atlikėjas su buvusia žmona ėmė elgtis pagarbiai, vadino ją malonybiniais vardais.
Tapo paslaugus, pareigingas, padėdavo buityje.
Keldavosi rytą ir ruošdavo sūnui pusryčius. Leisdavo Ritai ilgiau pamiegoti, jeigu tą dieną jai nereikėdavo eiti į darbą.
„Viktoras tikriausiai melavo tiek man, tiek jai. Man sakydavo, kad neturi meilužės.
O jai gal aiškindavo, kad nesutinka skirtis žmona, – svarstė R.Malinauskienė. – Ne kartą raginau jį elgtis garbingai.
Jei susirado kitą moterį, tegul eina savo keliu, bet neskaudina ir nežemina mudviejų su sūnumi.“
Jis atsainiai mestelėdavo: „Niekas tavęs nežemina, neprisigalvok nesąmonių.“
Prieš trejus metus Rita įsigijo erdvesnį butą Santariškių rajone.
„Jau buvome sutarę, kad išsikraustys. Bet tuo metu jam teko daryti stuburo operaciją. Kraustymasis buvo nukeltas.
Po operacijos kartą aplankiau jį ligoninėje. Iš palatoje padėtų lauktuvių supratau, kad, be manęs, jį galbūt lanko ir kita moteris.
Nenorėdama susidurti akis į akį su ilgamete vyro drauge, daugiau pas jį į ligoninę nėjau“, – prisipažino Rita.
Ji nedegė smalsumu pamatyti vyro draugę.
„Kai vyras kritikuodavo mano išvaizdą ir stilių, maniau, jog mano konkurentė tikriausiai ypatinga – gal labai graži, gal labai stilinga ir išsilavinusi“, – kalbėjo Rita, dabartinės V.Malinausko žmonos Elenos nuotraukas tik neseniai išvydusi spaudoje.
Pernai pavasarį prieš Velykas Rita iš pažįstamų sužinojo, kad jos buvęs vyras su drauge lankosi bažnyčioje. Tada suprato, kad šis tragikomiškas spektaklis turi baigtis.
„Prisimenu, nubudau ir pamaniau, kad pavargau būti žeminama.
Jei žmogus drįsta gyventi su manimi, o su ilgamete meiluže vaikščioja į bažnyčią lyg šventeiva, tai jau per daug amoralu“, – piktinosi Rita.
Teodorui tėvas visada buvo autoritetas.
Tačiau būtent sūnus paskatino motiną imtis ryžtingų veiksmų.
Rita jam atsargiai prasitarė: „Viskas, daugiau negaliu, tėtis manęs nemyli, turi kitą moterį. Aš nenoriu, kad jis čia gyventų.“
Teodoras motinai pasakė: „Mama, tu tiek metų apie tai šneki ir nieko nedarai.“
Rita išsirengė su draugėmis į kelionę ir buvusiam vyrui pasakė: „Aš išvažiuoju, turėsi dvi savaites išsikraustyti.“
Grįžusi radau krūvą dėžių. Viktoras dar po to visą savaitę kraustėsi. Kad viskas vyktų greičiau, aš net daviau automobilį daiktams išsivežti.
Namų raktus paliko sekmadienį. Buvo Tėvo diena.
Kai sūnus Viktorą palydėjo su daiktais prie durų ir paklausė, kur jis eisiąs, išgirdo: „Pas tą moterį.“
R.Malinauskienė žino, kad Teodoras myli abu tėvus, tačiau nuo mažens jis suprato, kas vyksta šeimoje.
„Sūnus mane palaikė, nors išgyveno, kai tėvas išėjo. Viktoras iš tiesų jį mylėjo ir rūpinosi.
Kartą Teodoras pasakė: „Man liūdna, bet tave suprantu.“ Per šiuos metus Teodoras labai subrendo“, – džiaugėsi savo vienturčiu Rita.