Narai ryklių nebijo. Taip tikino profesionalus naras R.Baziukas.
„Pamatyti ryklius arba kitus stambius jūrų gyvūnus – delfinus, banginius, pasigrožėti jais, nufotografuoti ir yra mūsų pagrindinis tikslas bei didelė sėkmė”, – sakė jau 10 metų nardymo instruktoriumi dirbantis Romanas.
Jis dažnai vyksta į Egiptą panardyti Raudonojoje jūroje.
Tad žinia apie ryklius neišgąsdino nei jo, nei kitų grupės žmonių – jie nardė visas dienas, kaip ir buvo planavę.
O kraudamiesi lagaminus vykti namo kai kurie nardytojai iš Lietuvos net apgailestavo: „Apmaudu, kad taip ir nepamatėme ryklių.”
„Jokia baimė netvyrojo nei lietuvių, nei kitose grupėse, su kuriomis teko bendrauti laivuose, – tikino R.Baziukas. – Atvirkščiai, buvo liūdna, kad dėl apribojimų ne visada ir ne visose pamėgtose vietose galėjome nardyti.”
Narus nuo ryklių saugo akvalangai. Taip tikino Romanas. Nuo akvalango nuolat kyla burbulai. Be to, dėl keistos naro išvaizdos ryklys negali jo supainioti su lengvu grobiu.
Tad narams atrodo, kad nereikia saugotis ryklių, nes jie patys vengia naro.
Instruktorius po vandeniu ryklius yra matęs daugybę kartų, bet visuomet pasikartodavo panaši situacija – narai norėdavo prie jų priartėti, o šie plaukdavo tolyn.
Romanui yra tekę susidurti su rykliais ir iš labai arti.
„Kartą buvau nardymo safaryje. Iš laivo pamačiau neįtikėtiną reginį – delfinai gaudė tunus.
Griebiau plaukmenis, nardymo akinius, filmavimo kamerą ir šokau į vandenį, – prisimena R.Baziukas. – Nuplaukiau tolokai nuo laivo.
Grįždamas pajutau, lyg mane kažkas sektų. Atsigręžiau ir pamačiau, kad mano plaukmenis beveik liečia du baltieji rykliai. Neišsigandau, bet nebuvo malonu.
Sustojau ir atsigręžiau į juos – stebėjau, o jie aplink ėmė sukti ratus.”
Instruktorius tikino, kad ryklys niekada nepuola iš karto. Iš pradžių jis nori įsitikinti, ar tai – jo grobis.
Ryklys pirmiausia imituoja puolimą. Jei objektas išsigąsta ir ima blaškytis, tada atakuoja rimčiau.
Romanas tąkart su metaliniu kameros rėmu vienam rykliui užtvojo per snukį, ir abu plėšrūnai nuo jo pasitraukė.
„Tik tuomet prisiminiau, kad turiu kamerą, ir pradėjau filmuoti”, – juokdamasis pasakojo Romanas.
* * *
Egipto Šarm aš Šeicho kurorto gyvenimo ritmą neseniai sudrumstę rykliai per kelias dienas užpuolė kelis žmones.
Gruodžio 3-iąją paplūdimyje netoli viešbučio „Domina Coral Bay” ryklys užpuolė tris rusus ir sunkiai sužalojo galūnes.
Baisų įvykį matę liudininkai tikino, kad tai buvo baltasis ryklys.
Organizacija CDWS (The Chamber of Diving and Watersports), kontroliuojanti vandens ir nardymo sportą Egipte, iš karto nusprendė uždaryti visus paplūdimius ir laivų uostus – jūroje nebuvo leidžiama nei plaukioti, nei nardyti.
Išplaukė tik specialūs laivai medžioti ryklio.
Dviejų pagautų ryklių nuotraukos bematant apskriejo pasaulio žiniasklaidą ir socialinius tinklus. Tačiau tos nuotraukos sukėlė daugiau kritikos nei palaikymo.
Narai profesionalai, jau daugybę metų dirbantys Raudonojoje jūroje, įsitikinę, kad tai – tik parodomasis veiksmas ir beprasmis ryklių žudymas, neišsprendžiantis problemos.
Mat vėliau, ištyrus ryklių skrandžio turinį, buvo nustatyta, kad šie plėšrūnai nepuolė žmonių.
Išnaršę Šarm aš Šeicho pakrantes ir neaptikę daugiau plėšrūnų, pareigūnai kitą dieną nutarė vėl leisti turistams džiaugtis vandens malonumais Raudonojoje jūroje.
Pusdienį Šarm aš Šeiche buvo ramu. Bet, pasirodo, rykliai nerimo. Gruodžio 5-ąją susidūrimas su rykliu buvo lemtingas pagyvenusiai vokiečių turistei, kuri mirė dėl nuplėštų galūnių netekusi daug kraujo.
Po šios nelaimės visi poilsiautojai – tiek plaukioję netoli pliažų, tiek narai – buvo įspėti skubiai grįžti į krantą.
Beje, panika pareikalavo dar vienos aukos. Jūroje nardžiusiam 35 metų vyrui, mačiusiam ryklio užpuolimą, iš išgąsčio sustojo širdis.
Gydytojas patvirtino, kad turistas mirė patyręs širdies smūgį.
Nors ši mirtis tiesiogiai nesiejama su rykliais, netrukus Egipto pakrančių pareigūnai paskelbė, kad net bristi į jūrą turistams draudžiama mažiausiai keturias dienas.
Tačiau tai nesukėlė didelės panikos. Atvirkščiai, turistai piktinosi, kad atvykę atostogauti negalės maudytis jūroje.
Tuo tarpu organizacija CDWS iš kiekvieno Šarm aš Šeiche įsikūrusio nardymo klubo kvietė savanorius narus profesionalus padėti ieškoti ryklio, puldinėjančio žmones.
* * *
Ryklių išpuoliai sukėlė įvairių reakcijų. Vokietijos pilietės užpuolimą matę liudininkai tučtuojau persikėlė į kitą viešbutį norėdami kuo greičiau pamiršti matytus kraupius vaizdus.
Kai kurie poilsiautojai bijojo net įbristi į vandenį.
Tačiau kiti turistai ėmė reikalauti, kad paplūdimiai būtų atidaryti – juk ne tam skrido į Egiptą, kad gulėtų viešbučio kambaryje.
Daugelis poilsiautojų ir dabar nepaiso reikalavimų, brenda į vandenį, tad pakrantėse nuolat aidi perspėjantys švilpukai, budi daug pareigūnų ir gelbėtojų.
Narai, įsitikinę, kad jiems rykliai nepavojingi, pasiryžę tęsti suplanuotas ekskursijas po vandeniu.
Nardymo ir vandens pramogų klubo „New Waves”, kurio paslaugomis naudojasi ir nemažai lietuvių, savininkas garsus rusų naras Genadijus Fursovas patikino, kad nedaug svečių atsisakė plaukti į jūrą.
„Kaip tik dauguma nardytojų nusiminę, kad neleidžiama plaukti į Raudonąją jūrą – juk žmonės atvažiavo specialiai pasigrožėti povandeniniu pasauliu.
Atsirado ir norinčių nardyti būtent dėl galimybės pamatyti ryklius. Jiems tai – papildoma intriga.
Didžiulę patirtį turintis rusų instruktorius irgi tikino, kad narų rykliai nepuola.
Rytis Gaižiūnas, vienos kelionių agentūros vadovas, sakė, kad Lietuvoje keliautojai nepuolė atsisakyti suplanuotų išvykų į Šarm aš Šeichą. O grįžusieji iš Egipto net gyrėsi, kad nors paplūdimys buvo uždarytas, jie vis tiek maudėsi ir nardė.
„Buvo šiek tiek nejauku, nes Egipte per rusų televizijos kanalus dažnai pranešama apie ryklių užpultus žmones. Bet po vandeniu atsiveriantis grožis vertė nugalėti visas baimes”, – klientų atsiliepimus perpasakojo R.Gaižiūnas.
Egipto pareigūnų sprendimas keturioms dienoms uždaryti Šarm aš Šeicho paplūdimius jau kitą dieną iš dalies buvo atšauktas.
Daugelis profesionalų aiškino, kad draudimai didina paniką.
CDWS išplatino pranešimą, kad jūroje leidžiama nardyti atokesnėse nuo Šarm aš Šeicho pakrančių vietovėse – Ras Mohamedo nacionaliniame parke, šalia Tiranos salos bei „Thistlegorm” paskendusiame laive.
Sprendimas leisti nardyti pagrįstas tuo, kad rykliai narų nepuola.
Tuo tarpu paplūdimiai ir toliau liko uždaryti, draudžiama plaukioti ir nardyti paviršiuje, nes rykliai kelia didžiausią pavojų negiliai plūduriuojantiems žmonėms.
Į Šarm aš Šeichą iš kitų šalių atvyko daug ryklių elgesio specialistų.
Jų teigimu, vandens paviršiuje besimaudantys žmonės rykliams atrodo kaip galimas grobis.
Žmones puldinėjantys rykliai vadinami žmogėdromis. Tačiau iš tikrųjų rykliai žmonėmis neminta – jie tik paragauja ir išspjauna. Be abejo, žmonėms toks ryklių elgesys yra mirtinai pavojingas.
Kas išprovokavo tokį ryklių elgesį Egipto kurorte?
Iki šiol Šarm aš Šeicho paplūdimiai buvo laikomi saugiais. Buvo teigiama, kad rykliai Raudonojoje jūroje yra taikūs ir žmonių nepuola.
Biologai vienbalsiai tvirtina, kad normaliomis sąlygomis rykliai žmonių nepuola, nebent kas nors juos išprovokuoja.
Be to, ryklius Šarm aš Šeicho pakrantėse labiau tikėtina pamatyti karštojo sezono metu, kai vandens temperatūra pakyla iki 30 laipsnių šilumos, tai yra liepos ir rugpjūčio mėnesiais.
Nuo gruodžio iki vasario ryklių čia pasitaikydavo itin retai, nes tuo metu jie išplaukia į pietus.
Tad kas nutiko, kad kurortas nebegali atsigauti nuo ryklių užpuolimų?
* * *
Versijų yra įvairių. Viena jų, kuria tiki ir lietuvių naras R.Baziukas, yra ta, kad šiuo metu Šarm aš Šeicho pakrantėse neįprastai šiltas vanduo – 28 laipsnių. Tokiu metų laiku būna apie 24 laipsnius.
„Rykliai, matyt, orientuojasi ne pagal sezoną, o pagal vandens temperatūrą ir atplaukia čia. Tačiau neranda tiek žuvies, kiek jos būna vasarą.
Todėl intensyviai bando viską, kas plūduriuoja vandens paviršiuje”, – aiškino R.Baziukas.
Kalbama, kad iš laivo į jūrą buvo išmesta daug avių. Mat prieš kelias savaites musulmonai šventė Aukojimo šventę (Id Al Adhą), kurios metu aukojami gyvuliai, dažniausiai avys.
Iš Saudo Arabijos į Egiptą laivu gabenamos avys ėmė gaišti, todėl buvo išmestos į jūrą netoli kurorto.
Lietuvė Ramunė Žydelytė, Šarm aš Šeiche dirbanti nardytoja, pasakojo neseniai ant koralinio rifo aptikusi avies kaukolę ir kaulų, kurių anksčiau ten nebuvo.
Nors Raudonojoje jūroje griežtai draudžiama šerti žuvis, žmonės nepaiso šio draudimo.
Nenatūrali mityba sutrikdo jūrų gyvūnijos elgesį ir prie krantų privilioja nepageidaujamų svečių.
* Ilgapelekiai pilkieji. Šie rykliai pirmieji pasirodo katastrofų vietose. Manoma, kad būtent šie sunkūs, kresni rykliai sudrasko daugelį laivų ar lėktuvų katastrofų aukų, atsidūrusių jūros vandenyje.
Jie plaukioja toli nuo kranto, todėl paplūdimių mėgėjams paprastai nekelia grėsmės. Žmones puola išalkę.
Šie agresyvūs, bet lėtai judantys rykliai mėgsta atogrąžų vandenis.
* Didieji baltieji. Dėl savo dydžio laikomi pavojingiausiais ir bjauriausiais. Matyt, tam įtakos turėjo garsusis Holivudo filmas „Nasrai”.
Bet iki 6 metrų ilgio užaugantys, daugiau nei 2 tonas sveriantys milžinai nėra beprasmiškai žmones žudančios mašinos.
Šie milžinai, gyvenantys visų vandenynų (išskyrus Arkties) paviršiniuose pakrančių vandenyse, tiesiog yra labai smalsūs. Žmones jie puola per klaidą, sumaišę su ruoniu – pagrindiniu savo ėdalu.
Dažniausiai po pirmo įkandimo baltieji rykliai savo auką paleidžia. Tačiau ir tas vienas įkandimas gali būti mirtinas.
* Tigriniai. Dryžuoti gražuoliai – pavojingiausi.
Šie patys agresyviausi, kovingiausi, nieko nepaisantys vandenynų gyventojai ėda viską, kas pasitaiko – net metalą. Tigrinių ryklių skrandžiuose galima rasti visų vandenyje plaukiojančių šiukšlių dalių – automobilių padangų, numerių, alaus skardinių.
Alkani jie puola ir žmones. Pjūkliniais dantimis jie akimirksniu nuplėšia žmogaus galūnę. Jie plaukioja šiltuose negiliuose vandenyse.
* Bukasnukiai. Gyvena visuose šiltuose vandenynuose. Ypač agresyvūs ir sunkiai nuspėjami. Jie medžioja pakrantėse. Seklūs, šilti ir ne visuomet švarūs paplūdimiai – ten, kur susirenka daugiausia vandens mėgėjų – mėgstamiausia bukasnukių ryklių medžioklės vieta.
Bukasnukiai rykliai lengvai prisitaiko netgi gėluose vandenyse. Dėl to jie tik dar grėsmingesni žmogui.
Greiti, judrūs, vidutinio dydžio rykliai suės viską, ką pamatys: žuvis, delfinus ir net kitus ryklius.
Vandens plėšrūnai atakuoja visame pasaulyje
„International Shark Attack File” duomenimis, per pastaruosius 10 metų patvirtinta 620 atvejų, kai aplinkybių neišprovokuoti rykliai užpuolė žmones.
Maždaug 7 procentai (43 atvejai iš 620) ryklių užpuolimų buvo mirtini.
65 procentai minėtų užpuolimų užfiksuoti Jungtinių Amerikos Valstijų vandenyse, 18 procentų – Australijos, 6 procentai – Pietų Afrikos Respublikai priklausančiuose vandenyse.
Tarp aukų – ir poilsiautoja iš Lietuvos
Spalio 20-ąją ryklio auka Šarm aš Šeiche tapo ir Visagino gyventoja Jelena Rubanovič (nuotr.).
Viešbučio paplūdimyje nuplaukusi vos 15 metrų nuo kranto, ji nėrė į bangas ir maždaug metro gylyje išvydo žmogaus ūgio ryklį.
Ryklys nekrutėjo, todėl visaginietė kelias akimirkas plūduriavo bijodama išgąsdinti plėšrūną. Bet ryklio būta gudraus – apsukęs ratą jis priartėjo moteriai iš nugaros ir griebė už kojos.
Skausmo J.Rubanovič nejuto, tik pastebėjo šalia savęs besiplečiantį kraujo ratą. Sukaupusi jėgas J.Rubanovič ėmė plaukti kranto link. Antrą kartą apsukęs ratą ryklys vėl griebė už blauzdos.
Moteris ėmė šaukti pagalbos, tačiau išsigandę poilsiautojai stengėsi greičiau pasiekti sausumą.
Trečiąkart priartėjęs plėšrūnas savo auką lengvai mestelėjo aukštyn ir išnėrė prie jos galvos. Moteris stengėsi rankomis nublokšti ryklį. Tada plėšrūnas žaibiškai suvarė dantis į delną.
Visaginietės grumtynės su rykliu truko apie penkias minutes. Galiausiai ji įsitvėrė turėklų ir užlipo ant prieplaukos.
Moteris buvo skubiai operuota Egipte, o grįžusi į Lietuvą gydyta dar beveik mėnesį.