Šimtus žmonių išmokęs ant parketo pamiršti kasdienius rūpesčius treneris T.Petreikis nežinojo, kas yra geltonoji dėmė ir kuo ji svarbi, kol susirgo akių tinklainės liga.
Daugiau nei prieš dvejus metus Kijeve lietuvis vedė seminarą ukrainiečiams šokių mokytojams.
Laisvalaikį choreografas leido su knyga rankose. Staiga ant knygos lapo pamatęs dėmę pamanė, kad ji atsirado dėl prasto apšvietimo.
Uždengęs kairiąją akį, vyras ėmė skaityti tik dešiniąja, tačiau vėl knygos lape atsirado taisyklingos formos maždaug dešimties centimetrų skersmens dėmė.
Grįžusio į Vilnių trenerio laukė daugiau netikėtumų – teksto eilutės ėmė lūžinėti, o raidės šokinėti. Sunerimęs vyras kreipėsi į medikus.
Ir išgirdo diagnozę – dešiniosios akies amžinė geltonosios dėmės degeneracija.
Nuo šios dėmės, esančios centrinėje tinklainės dalyje, priklauso centrinis regėjimas, o liga klastinga tuo, kad jos negydant didžioji dalis žmonių apanka.
Vilniaus universiteto Santariškių klinikų gydytojai skyrė T.Petreikiui kraujagyslių vešėjimą stabdančių vaistų – po vieną injekciją maždaug kas 6 savaites.
Po kelių injekcijų šokių trenerio regėjimas pagerėjo.
„Tąsyk mačiau labai gerai, galėjau lengvai skaityti, bet niekas nepaaiškino, kad privalau tausoti akis”, – prisiminė T.Petreikis.
Netrukus jis išvyko pailsėti į Turkiją. Nors ten nuo ankstyvo ryto šviesdavo saulė, vilnietis nenešiojo tamsių akinių, nes žinojo, kad viskas gerai, o apsilankyti pas gydytoją reikės tik po kelių mėnesių.
Tačiau po atostogų T.Petreikio regėjimas labai pablogėjo.
„Prisimenu, žiūriu pro langą į automobilių stovėjimo aikštelę, ir visos mašinos atrodo kaip po avarijos: sulankstytos, sudaužytos.
Pažiūriu į namą – stogas kreivas. Žiūriu į žmones – visi panašūs į raganas”, – pasakojo T.Petreikis.
Teko vėl skubiai į dešiniosios akies stiklakūnį leisti vaistų.
Tokio gydymo pasekmės – nedidelis randas. Jis trukdo tik skaityti.
Amžinė geltonosios dėmės degeneracija užklumpa vyresnius nei 50 metų žmones. Ji gali būti susijusi su paveldėjimu, žalingais įpročiais, pavyzdžiui, rūkymu, netinkama mityba.
Tinklainės pakitimai gali prasidėti ir tuomet, kai žmogų nuolat supa intensyvi dirbtinė šviesa, jis retai būna visiškoje tamsoje.
Vykstant fotodinaminėms reakcijoms, susidaro laisvųjų radikalų, kurie skatina ląstelių senėjimą.
Inžinieriaus mechaniko diplomą turinčiam T.Petreikiui suprasti tokią ligos kilmę nėra sunku. Sunkiau susitaikyti su mintimi, kad ji nėra išgydoma.
Be šokių studijos, neseniai atšventusios dvidešimtmetį, jos vadovas neįsivaizduoja savo gyvenimo.
„Mano darbo atpildas ir prasmė – matyti laimingus veidus”, – prasitarė T.Petreikis, kadaise treniravęs ne vieną garsią sportinių šokių porą, tarp jų – Jūratę ir Česlovą Norvaišas.
Kaip reikėtų mokyti šokti, jei nieko nematyčiau? Šis įkyrus klausimas lyg kirminas graužė trenerio širdį. Nematyti šokančių auklėtinių jam būtų didelė skriauda. Tuomet vilnietis jaustųsi niekam nereikalingas.
T.Petreikis guodžiasi tuo, kad liga kol kas apėmė tik dešiniąją akį, o kairioji – dar sveika.
Svarstydamas, kaip galėtų sau padėti, jis ėmėsi griežtos dietos.
Amžinę geltonosios dėmės degeneraciją sukelia daug veiksnių, tarp kurių – ir padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, antsvoris bei didelis kraujospūdis.
Žmogui senstant, geltonojoje dėmėje mažėja svarbių medžiagų liuteino ir zeaksantino, todėl verta valgyti daugiau žalialapių daržovių, pavyzdžiui, brokolių, kopūstų, špinatų. Iš jų dažnai Petreikių namuose yra gaminamos salotos.
Šokių treneris taip pat stengiasi papildyti mitybą maisto papildais, kuriuose yra karotinoidų, vitaminų E ir C, mikroelementų cinko, vario, seleno, omega-3 riebalų rūgščių.
Vilnietis įsitikino, kad Lietuvoje dar mažai žmonių žino apie amžinę geltonosios dėmės degeneraciją, todėl nesiima jokių profilaktikos priemonių, pavyzdžiui, nenešioja akinių nuo saulės, kurie apsaugo tinklainę nuo spindulių.
T.Petreikiui atrodo nenormalu, kad Lietuvoje vis dar gėda prisipažinti, jog sergi liga, dėl kurios gali netekti regėjimo.
Jis pastebėjo, kad šios ligos užklupti žmonės vengia kalbėti apie bėdas, nors jaučiasi nuskriausti – naujos kartos vaistai, stabdantys kraujagyslių vešėjimą tinklainėje, nėra kompensuojami.
„Susirgę žarnyno vėžiu pacientai vaistus gauna veltui, o tiem, kuriems gresia apakimas, turi už juos susimokėti. Kodėl?” – klausė T.Petreikis.
Prarasti regėjimą dėl amžinės geltonosios dėmės degeneracijos Lietuvoje gresia apie 18 tūkstančių žmonių.
Dalis jų net neįtaria, kad rimtai serga. Mat tinklainės pakitimai prasideda gerokai anksčiau, nei žmogus pajunta regėjimo sutrikimus.
Amžinę geltonosios dėmės degeneraciją gydytojas nustato ištyręs akių dugną pagal tam tikrus pigmentacijos, tinklainės audinio pokyčius arba naujų kraujagyslių atsiradimą.
Žmogus, susirgęs šia liga, dažnai būna priverstas atsisakyti aktyvaus gyvenimo būdo, nes, pavyzdžiui, eidamas nesugeba įvertinti atstumo iki kliūties, negali atlikti namų ruošos darbų, surinkti telefono numerio.
Dalį objektų jam užstoja akipločio centre atsiradusi tamsi dėmė, o tiesios linijos atrodo kreivos arba sutrūkinėjusios.
Dėl to kyla pavojus pargriūti, susižeisti, susilaužyti galūnes.
Aklumą sukelianti liga atsėlina pamažu. Silpnėjančio regėjimo ilgai nejaučiama, pokyčiai būna neryškūs, todėl neskubama kreiptis pagalbos į gydytojus.
Stabdo naujus kraujagyslių darinius
Andrius Cimbalas
Vilniaus universiteto Santariškių klinikų akių ligų gydytojas
„Amžinė geltonosios dėmės degeneracija – senstančios visuomenės požymis.
Be to, tai rodo, kad žmonės vis ilgesnę gyvenimo dalį praleidžia dirbtinėje šviesoje.
Išsivysčiusiose šalyse ši liga – pagrindinė aklumo priežastis, ji lenkia glaukomą, diabetinę retinopatiją.
Amžinė geltonosios dėmės degeneracija – centrinės tinklainės dalies pažeidimas. Geltonosios dėmės, nuo kurios priklauso centrinis regėjimas, ląstelės pradeda nykti dėl oksidacinio streso. Išsivysto lėtinis uždegimas, todėl ilgainiui ima silpnėti regėjimas.
Naujos kartos vaistai, stabdantys kraujagyslių vešėjimą tinklainėje, maždaug trečdaliui ligonių pagerina regėjimą, o 95–98 proc. pacientų gydymas šiais vaistais stabdo ligos vystymąsi.
Leisti injekcijas į stiklakūnį reikėtų kuo anksčiau – nustačius pirmuosius požymius, kai po tinklaine ima formuotis nauji kraujagyslių dariniai.
Tuomet regėjimo praradimas nebūna didelis, pavyzdžiui, žmogus nemato tik smulkiausių eilučių.
Todėl svarbu, kad naujos kartos vaistai būtų prieinami pacientams ir kompensuojami valstybės.
Gydymas kraujagyslių vešėjimą stabdančiais vaistais gali trukti iki dvejų metų, pavyzdžiui, trys pirmosios injekcijos pacientui leidžiamos kas mėnesį, vėliau – rečiau. Jeigu per dvejus metus pavyksta vaistais pristabdyti geltonosios dėmės nykimą, tai yra didelis laimėjimas. Tokiu atveju gerokai sumažėja pavojus, kad liga vystysis.
Gydymas sėkmingiausias, kol kraujagyslės nėra smarkiai išvešėjusios. Kraujagyslėms nykstant, susidaro jungiamojo audinio randas, trukdantis matyti.”
Nerimą keliantys signalai
Geltonosios dėmės nykimą išduoda šie požymiai:
pablogėjęs centrinis matymas;
regėjimo lauke atsiradusi tamsi dėmė;
pakitusi vaizdų forma ir dydis, atsiradusios kreivos ir trūkinėjančios linijos;
prasčiau skiriamos spalvos;
akys lėčiau prisitaiko matyti tamsoje.