Herbas, kuriame pavaizduota DNR spiralė ir knyga, išduoda, kad jo savininkas – garsus lietuviškų vaistų kūrėjas akademikas Vladas Bumelis (61 m.).
Herbas buvo sukurtas daugiau nei prieš dešimt metų, o visi šeši jame pavaizduoti simboliai atspindi Vlado ir Žanos Bumelių giminės tradicijas.
Daugiau nei 25 metus skyręs baltymų struktūros analizei Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas V.Bumelis apie gyvybės paslaptį ir genus gali pasakoti ištisas valandas. Todėl herbe atsirado DNR spiralė.
Taip pat jame pavaizduotas šuo, arklys. V.Bumelis yra veterinaro sūnus, o šunys jį lydi nuo pat vaikystės.
Vaistų kūrėjo tėvas anapilin iškeliavo sulaukęs 91 metų. Iki gyvenimo pabaigos jis kasdien lankydavo savo arklį.
Herbe yra ir dvi bitės – dukterims Junonai ir Dianai.
„Abi jos darbščios, tad manau, kad nusipelnė po bitę”, – pasakojo akademikas V.Bumelis.
Dar vienas herbo simbolis, kuris ypač svarbus Kretingoje gimusiam ir Vilniuje gyvenančiam mokslininkui, – meška. Tai – Žemaitijos simbolis.
„Esu žemaitis, o žemaitis turi būti stiprus ir apdairus kaip meška”, – juokavo profesorius.
Klaipėdos miesto garbės piliečio Valentino Greičiūno (72 m.) namų kieme plazda šeimos vėliava. Tai – jo žmonos Irenos Greičiūnienės idėja.
„Šeimos vėliavos idėja kilo prieš penkiolika metų. Iš užsienio komandiruočių grįžęs vyras pasakodavo, kad ten jo bičiuliai per šventes iškelia ne tik savo šalies, bet ir šeimos vėliavą.
Ir man norėjosi įprasminti savo šeimą, palikti pėdsaką vaikams ir vaikaičiams”, – sakė I.Greičiūnienė.
Pirmasis bandymas nepavyko. Klaipėdietė mano, kad tuomet menininkui ji turbūt nesugebėjo tiksliai paaiškinti, ko norėtų.
Dabar Greičiūnų kieme ant aukšto stiebo plaikstosi dizainerės Agnės Kanaverskytės sukurta vėliava.
Abu Greičiūnai gimę po Ožiaragio ženklu. Tad šeimos herbe – du ožiaragiai. Taip pat ąžuolas ir žibutė: vienas skirtas sūnui Žilvinui, kitas – dukteriai Jolantai.
Dvi gilės – tai vaikaičiai. Pavaizduotas ir Klaipėdos herbas, jūrų vandenis skrodžiančio laivo kontūrai.
„Herbe – visi svarbiausi mūsų šeimos akcentai. Prireikus gilių gali būti ir daugiau – tegul tik šeimyna didėja”, – sakė I.Greičiūnienė.
Lietuvos parolimpinio komiteto prezidentas, žurnalistas Vytautas Kvietkauskas (59 m.) svečius, užsukusius į jo namus Valakampiuose, veda į savo darbo kambarį.
Ten pasididžiuodamas rodo ne tik savo fotografiją su brazilų futbolo legenda Pele, bet ir Kvietkauskų giminės herbo aprašymą.
Senoviniu šriftu surašyti V.Kvietkausko giminės nariai, paaiškinta naujojo giminės herbo simbolika.
Savo kilmės šaknis V.Kvietkauskas sumanė išsiaiškinti prieš penkerius metus. Iki tol apie tai jis paklausinėdavo tėvo – geografo, vertėjo, mokslų daktaro Valdemaro Kvietkausko.
„Bajoriškų šaknų neieškojau, bet juk kiekvienam įdomu žinoti, kas buvo jo protėviai”, – sakė V.Kvietkauskas.
Jam pasisekė atsekti giminės šaknis iki 1790 metų. Ilgai manęs, kad yra kilęs iš Klaipėdos, V.Kvietkauskas išsiaiškino, kad yra dzūkas.
Išsiaiškinti savo kilmę, nupiešti giminės medį, sukurti herbą – nepigus malonumas. Tačiau V.Kvietkauskas neabejoja, kad tai daryti verta.
Jis viliasi, kad šį darbą ir pastangas įvertins atžalos – trylikametis sūnus Vytautas Paulius ir septyniolikmetė duktė Ieva Marija. Giminės herbo apraše pažymėta, kad abu vaikai gimė tą pačią rugpjūčio 25 dieną.
Nors giminės herbas turėtų vienyti, Kvietkauskų šeimoje jis sukėlė diskusijų. Žurnalisto žmona verslininkė Vilma nebuvo patenkinta, kai sutuoktinis į herbo aprašą pageidavo įtraukti tik vyriškąją Kvietkauskų pusę.
„Gavau daug velnių. Supratau savo klaidą ir persigalvojau – surašiau visas giminės moteris”, – šypsojosi V.Kvietkauskas.
Kvietkauskų herbo ir aprašo autorius – dailininkas Arvydas Každailis. V.Kvietkauskas visiškai pasikliovė dailininko profesionalumu ir skoniu.
Herbo kūrėjas ilgai kalbėjosi su V.Kvietkausku, jo tėvu, domėjosi giminės praeitimi, darbais, pomėgiais.
Kvietkausko pavardė siejama su gėlėmis. Tad herbe – trilapės gėlės. Išaugusios iš auksinio saulės rato, jos suformuoja kryžių.
Vilniečiai turi ir vėliavą su giminės herbu. Bet ji kol kas kieme neplazdena – vis trūksta laiko stovui įrengti.
Kai ištaikys laisvo laiko, V.Kvietkauskas įrengs tris stovus – giminės, Vilniaus ir Lietuvos vėliavoms.
Netoli Kvietkauskų namo esančios mikrochirurgo profesoriaus Kęstučio Vitkaus (59 m.) plastinės chirurgijos klinikos sieną puošia du herbai – mėlynas su auksiniu stilizuotu medžiu ir raudonas su sidabriniu stilizuotu kryžiumi.
Dviejų herbų sintezė – dvi susijungusios giminės. Vienas herbas – K.Vitkaus giminės, kitas – jo žmonos dizainerės Daivos Vitkienės. Moteris kilusi iš kilmingos Prūsijos šeimos. Tai ir atsispindi jos giminės herbe.
K.Vitkaus giminės kraujas – maišytas: yra ir lenkų, vokiečių, lietuvių. Profesorius nė nebandė ieškoti savo šaknų ir kreipėsi į dailininką A.Každailį.
Buvo sukurtas Vakarų Lietuvos ženklas – iš to krašto kilusi K.Vitkaus giminė.
Mėlyname fone esantis auksinis trišakis medis, stiebiantis šakas į viršų, – gyvybės simbolis. Jo viršuje devynkampė žvaigždutė simbolizuoja išprusimą. O smailėjanti medžio apačia – tarsi skalpelis ir plunksna.
„Viskas, kas materialu, – laikina. Namai gali sudegti, pinigai – dingti. Tuomet vaikų vaikams lieka heraldika. Tai – tikrasis turtas”, – kalbėjo savo herbą įregistravęs K.Vitkus.
Kieme per šventes visuomet plevėsuoja vėliavos su šeimos herbais. Herbai puošia ir K.Vitkaus vizitines korteles.
„Norėjau ir automobilį papuošti savo herbu, bet persigalvojau – nenoriu, kad būtų aptaškytas purvu”, – aiškino pašnekovas.