Ketverių metų dar net neturinčiai Romai Teresei ligoninė – kaip namai.
Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centro vadovą Virgilijų Tarutį ir antrojo širdies skyriaus vedėją Virgilijų Lebetkevičių mažametė atpažįsta iš tolo.
Kretingos rajone gyvenanti D.Jonauskienė nepaleidžia iš akių dukters, turinčios įgimtą širdies ydą. Motiną vis dar persekioja baimė, kad mergaitei kas nors gali nutikti.
Neretai D.Jonauskienė yra priversta elgtis kaip griežta motina. Keturmetės dukters tėvai nesiveda į prekybos centrą, neleidžia jai pramogauti su kitais vaikais žaidimų kambaryje, nerizikuoja jos vežti visuomeniniu transportu.
Minioje vaikas gali užsikrėsti infekcija, kuri dar labiau nualintų širdį.
Laukdamasi trečiojo vaiko – Romos Teresės karteniškė mažai žinojo apie širdies ir kraujagyslių ligas. Ji įsivaizdavo, kad nuo širdies ligų dažniau miršta darbingo amžiaus vyrai.
O kai susilaukė dukters, džiaugsmą pakeitė skausmas.
Jau pirmąją parą mergaitė atsidūrė operacinėje, nors visą nėštumą niekas neįtarė vaisiaus ydos.
Roma Teresė gimė Klaipėdoje antrą valandą nakties. O rytą, apie 9 valandą, į palatą užsuko gydytoja ir, susupusi į antklodę, kūdikį išsinešė.
Tądien D.Jonauskienė nebepamatė savo dukters. Liko tik tuščia lovelė, kurioje dar neseniai saldžiai miegojo 4,3 kilogramo sverianti mažylė.
Mergaitė reanimobiliu buvo skubiai išvežta į sostinę, ten pateko į širdies chirurgų rankas.
Motina maudžiančia širdimi vylėsi: gal įvyko apmaudi klaida?
Tačiau medikams ne iškart pavyko išplėšti naujagimę iš mirties nagų.
Po operacijos kitą dieną buvo atlikta širdies zondavimo procedūra, tačiau ji taip pat nepasisekė.
Romos Teresės gyvybę palaikė tiktai medicinos įranga. Po dviejų savaičių kūdikiui buvo atlikta antroji širdies operacija.
Penkios operacijos, keturios sudėtingos širdies zondavimo procedūros – dėl trimetės mergaitės gyvybės gydytojai kovojo daugybę kartų.
Karteniškių šeima ilgus mėnesius praleido Vilniuje. Bet puikiai suprato, kad verkti, raudoti, kaltinti save ar kitus, skųstis likimu – ne išeitis.
Reikia mokėti priimti vaiko ligą, įleisti ją į savo širdį, tiktai tada palengvėja. Ši išmintis padėjo D.Jonauskienei pasijusti tvirčiau.
Ją labai rėmė vyras Vilchelmas, taip pat jos motina.
Dabar Roma Teresė nei ūgiu, nei svoriu nesiskiria nuo bendraamžių. Tačiau mergaitei reikės dar ne vienos širdies zondavimo procedūros.
Romai Teresei jau devyniskart buvo taikyta bendroji nejautra. Tai – didelis krūvis vaiko organizmui. Manoma, kad dėl to šiek tiek atsilieka mergaitės kalbos vystymasis.
Tad kaskart prieš zondavimo procedūrą D.Jonauskienei būna neramu, kaip jausis pabudusi duktė.
Stresas, įtampa, nežinia dėl dukters ateities vos į kapus nenuvarė pačios D.Jonauskienės.
Kai Romai Teresei buvo dveji, karteniškei teko skubiai operuoti krūtį.
Mazgelį krūtyje apčiuopusią moterį persmelkė bjauri nuojauta. Bet Klaipėdoje atlikus ultragarso tyrimą niekam nekilo įtarimų, kad darinys – piktybinis.
„Į vėžį tai nepanašu, bet turite polinkį sirgti piktybine liga. Aš jūsų vietoje pašalinčiau tą guzelį”, – išgirdusi šį gydytojo patarimą D.Jonauskienė susiruošė pas onkologus į Vilnių.
Išgirsta diagnozė karteniškei atėmė žadą – krūties vėžys buvo jau trečios stadijos.
Moteriai buvo atlikta ne tik operacija, bet ir taikoma chemoterapija, švitinimas.
Vėžiu susirgusi D.Jonauskienė pasitraukė iš pareigų – buvusi bendrovės Vilniaus paukštyno atstovė Žemaitijos regione nutarė laiką skirti vaikams, sergantiems širdies ligomis.
D.Jonauskienė įkūrė Vaiko širdies asociaciją, kuri dabar vienija apie šimtą narių.
Karteniškė stengiasi ištiesti pagalbos ranką širdies liga susirgusiems mažamečiams, kad jų vaikystė būtų laiminga, o tėvai rastų tvirtybės kovoti su sunkia vaiko negalia.
Krūties vėžys nebuvo vienintelė piktybinė liga, su kuria Žemaitijoje gyvenančiai D.Jonauskienei teko susidurti akis į akį.
Daivai buvo 27-eri, kai paaiškėjo, kad ji serga Ewingo sarkoma – tai viena piktybiškiausių vėžio formų.
Su vyru ji augino sūnų Kostą ir svajojo apie šeimos pagausėjimą.
Ant moters nugaros netikėtai atsirado riebalų gumbelis, kuris lengvai slankiojo po oda.
Pas gydytoją užsukusi D.Jonauskienė prasitarė, kad jai dėl to nesmagu kaitintis saulėje arba maudytis. Gal jis galėtų pašalintį tą keistą darinį?
Gydytojas taip ir padarė. Ant nugaros beveik neliko rando, tačiau atlikus pašalinto audinio biopsiją paaiškėjo, kad tai – piktybinis auglys.
Kilus abejonių, ar visos vėžio ląstelės buvo pašalintos, D.Jonauskienė atsidūrė Vilniaus universiteto Onkologijos institute ir buvo dar kartą operuota, jai taikytos švitinimo procedūros.
Dabar moteris neįsivaizduoja, kaip sugebėjo pasveikti, net medikams sunku tai paaiškinti.
Ši piktybinė liga yra atspari ir chemoterapijai, ir radioterapijai.
Laikas, kai teko gydytis, Daivai buvo sunkus. Jos draugai lėkdavo prie jūros ilsėtis ir linksmintis, o ji, pasičiupusi lagaminą, iš Palangos oro uosto skrisdavo į Rusijos sostinę. Daugiau nei metus ją stebėjo Maskvos onkologijos instituto specialistai.
Rusijos gydytojai lietuvės rimtai negydė, bet jie turėjo gerą diagnostikos įrangą ir galėjo stebėti, ar sarkoma neplinta.
Kai ant medicininio dokumento gydytojas uždėdavo antspaudą ir sakydavo lietuvei: „Atvažiuok kitą mėnesį, žiūrėsime, kas bus”, jai tarsi akmuo nuo širdies nuriedėdavo.
Nė vienas gydytojas karteniškei nežadėjo, kad ji greitai pasveiks. Tuo metu buvusi muzikos mokytoja siekė antrojo aukštojo mokslo diplomo ir svajojo kuo greičiau Klaipėdoje baigti verslo vadybos studijas.
Būdama ligoninėje ji nepaleisdavo iš rankų anglų kalbos žodyno.
Žinodami, kad sarkoma yra viena piktybiškiausių vėžio rūšių, kai kurie medikai Daivai patarė verčiau krautis lagaminą ir vykti ilsėtis į šiltuosius kraštus, o ne ruoštis sesijai. Juk ji galinti ilgiau nei pusmetį neištempti.
Šių patarimų moteris neklausė. Dėl vėžio ji neketino keisti savo planų, elgėsi taip, lyg būtų sveika.
„Man atrodė, kad negaliu pasiduoti ligai. Stengiausi save įtikinti – vėžys negali išmušti manęs iš vėžių”, – pasakojo pašnekovė.
Atkaklumas davė vaisių. Karteniškės organizme nebeliko vėžio. Gydytojai patikino – jeigu moteris norinti susilaukti dar vaikų, nesą jokių medicininių kliūčių.
Prieš šešerius metus Jonauskams gimė duktė Rūta, o po trejų metų – Roma Teresė.
Lietuvės, nugalėjusios Ewingo sarkomą, ligos istorija buvo ne kartą nagrinėjama įvairiose tarptautinėse onkologų konferencijose.
Dėl širdies ydos – kasmet šimtai operacijų
Kasmet šalyje aštuoni iš tūkstančio kūdikių gimsta turėdami širdies ydą.
Kas dešimto tokio mažamečio paciento būklė būna kritiška.
Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centre kasmet naujagimiams ir vaikams atliekama apie 250 skubių sudėtingų širdies operacijų, apie 50 jų – pirmosiomis mažylio gyvenimo valandomis.
Šiuo metu šalyje gyvena du vaikai, laukiantys donoro širdies.