Apie vestuves, kokias atšoko Monake, M.Vžesniauskaitė nedrįso net svajoti. Ne todėl, kad niekada nemąstė apie baltą nuotakos suknelę ar šeimą, o dėl to, kad jos buvo tokios įsimintinos, jog sunku būtų jas net susapnuoti.
„Viską surengė Corrado, – sakė dviratininkė. – Tai jo pastangomis vestuvės man buvo didžiulė šventė.”
Lietuvė ir jau daugiau kaip dešimtmetį nykštukiniame Monake gyvenantis italas žiedus sumainė šios kunigaikštystės katedroje, kurioje paprastų mirtingųjų vestuvės vyksta itin retai.
Toje katedroje 1956-aisiais tuokėsi tuometis Monako kunigaikštis Rainier III ir Holivudo žvaigždė Grace Kelly.
Prie altoriaus žengiančią Modestą lydėjo už širdies griebianti vargonų muzika, per vestuves koncertavo ir žinomos Monako dainininkės.
„Neplanavome didelių vestuvių – kvietėme tik artimiausius žmones, bet šventė buvo graži ir iškilminga”, – sakė po vestuvių dvigubą pavardę pasirinkusi M.Vžesniauskaitė-Salemi.
Po civilinės metrikacijos ir ceremonijos bažnyčioje apie 60 į vestuves susirinkusių svečių buvo pakviesti į prabangų Monako restoraną „Vista Palace”, pro kurio langus matyti ne tik visa nykštukinė kunigaikštystė, bet ir dalis Italijos.
Skambant fortepijonui ir saksofonui vestuvininkai smagiai sukosi šokių aikštelėje.
„Buvo labai linksma, bet man šiek tiek trūko lietuviškų vestuvių tradicijų.
Tik mama mus pasitiko su duona ir druska, o draugai sudainavo „Karti karti, degtinė karti”. Tačiau nebuvo, pavyzdžiui, piršlio korimo”, – pasakojo dviratininkė.
Modesta nei turėjo jėgų, nei norėjo linksmintis iki paryčių – moterį išvargino ne tik pasirengimas vestuvėms, bet ir nėštumas: vasario pradžioje ji su vyru turėtų susilaukti sūnaus.
„Taip, nauja gyvybė paskubino vestuves, nes su Corrado jas planavome tik kitąmet, – neslėpė M.Vžesniauskaitė-Salemi. – Tačiau vis tiek būtume susituokę, nes iš tiesų jaučiame, kad mums lemta būti drauge.
Abu turėjome nekokios patirties meilės srityje, o kai susitikome, supratome, kad atitinka viskas: ir pažiūros, ir gyvenimo tikslai.”
Amerikos ir Italijos komandai „Colavita Fornod Asolo” pastaraisiais metais atstovavusi M.Vžesniauskaitė ir karjerą maždaug prieš aštuonerius metus baigęs dviratininkas C.Salemi pažįstami nuo 2006-ųjų.
Tačiau artimiau bendrauti pradėjo tik kiek daugiau nei prieš metus – į porą juos suvedė sprogusi dviračio padanga.
M.Vžesniauskaitė su kita lietuve Svetlana Pauliukaite tądien treniravosi Monako apylinkėse – penkias valandas mynė dviračio pedalus, kai šalikelėje pastebėjo prie dviračio palinkusių vyrų grupę.
Modesta į treniruotes paprastai žiūri itin profesionaliai ir niekada nestoja padėti mėgėjams.
Juolab nesivežioja dviračio pompos. Tačiau tądien ji kažkodėl nutarė sustoti, be to, buvo pasiėmusi ir pompą.
Pagalbos reikėjo C.Salemi, kuris pakeitė sprogusią dviračio padangą, tačiau neturėjo pompos jai pripūsti.
Pasinaudojęs Modestos paskolinta pompa, italas nusijuokė, kad atsidėkodamas privalo pakviesti lietuvę išgerti bent kavos. Tačiau abu taip ir išsiskyrė nepasikeitę telefono numeriais.
Kitą dieną M.Vžesniauskaitė vėl treniravosi Monake, o važiuodamas automobiliu C.Salemi ją pastebėjo. Sustojęs nusijuokė: „Šįkart tavęs nebepaleisiu.”
Lietuvė ir italas sulipo iš karto. Kai Modesta treniruodavosi Amerikoje, Corrado keliems mėnesiams atvykdavo pas ją. Grįžusi į Europą lietuvė apsistodavo pas mylimąjį Monake.
C.Salemi dabar neturi vieno darbo: jis šiek tiek prekiauja nekilnojamuoju turtu, be to, padeda itin turtingiems ir garsiems žmonėms tvarkyti įvairius reikalus.
Vienoje vietoje sunkiai nusėdinti M.Vžesniauskaitė-Salemi pastaraisiais mėnesiais pamiršo sunkias kasdienes treniruotes.
Pirmaisiais nėštumo mėnesiais net jausdamasi labai prastai, bet dar nežinodama, kad laukiasi, Modesta ne tik atkakliai mynė pedalus per pratybas, bet ir dalyvavo varžybose.
Dar neseniai retkarčiais ji išvažiuodavo dviračiu, tačiau vietoj įprastų šimto ir daugiau kilometrų numindavo gerokai mažiau.
Dabar Modesta kasdien mankštinasi plaukiodama namuose Monake esančiame baseine.
„Pratinuosi prie šeiminio gyvenimo: ruošiu valgyti ir rengiuosi motinystei”, – neslėpė dviratininkė.
Ji dar nežino, ar pagimdžiusi vėl grįš į trasas, nes nėra apsisprendusi dėl tolesnės savo karjeros.
„Kiekvienam sportininkui svarbu dalyvauti olimpinėse žaidynėse, bet apie Londoną kol kas negalvoju.
Pažįstu save: jei labai norėčiau, sugebėčiau pasirengti 2012 metų olimpiadai, tačiau bėda ta, kad nežinau, ar to noriu”, – prisipažino M.Vžesniauskaitė-Salemi.
Į olimpines žaidynes kiekviena šalis pagal Tarptautinės dviratininkų sąjungos (UCI) reitingą gauna tam tikrą vietų kvotą. Tuomet šalių rinktinių treneriai renkasi pajėgiausius žaidėjus.
M.Vžesniauskaitė 2008-aisiais jau dalyvavo Pekino olimpinėse žaidynėse, tačiau per grupines lenktynes buvo komandos lyderės Editos Pučinskaitės padėjėja ir galutinėje įskaitoje užėmė 27-ąją vietą.
„Žiūrėsime, kaip bus, kai pagimdysiu. Vaikų turinčios dviratininkės pasakojo, kad būna labai sunku, nes kūdikis išmuša iš įprasto ritmo.
Mes, dviratininkės, įpratusios laikytis režimo, miegoti po keliolika valandų, o kūdikis nebeleis taip elgtis.
Bet nenorėčiau visai atitrūkti nuo dviračių sporto”, – vylėsi M.Vžesniauskaitė-Salemi.