Didžiosios Britanijos vyriausia mamyte pravardžiuojama S.Tollefsen negailėjo pinigų gydytis, kad galėtų sūpuoti kūdikį.
Panaudojus partnerio spermą ir donorės kiaušialąstes, 2008-aisiais ji susilaukė dukters.
Savanaudė, negalvojanti apie vaiko ateitį – daug kas nepritarė šios moters poelgiui.
Skeptikai kritikavo, kad tokiame amžiuje nusprendusi pirmą kartą tapti motina moteris privalėjo įvertinti visus rizikos veiksnius, bet Sue tam smarkiai prieštaravo.
Tačiau po ketverių metų staiga jos nuomonė pasikeitė. Kodėl?
Užsikrėtusi pavojinga kraujo infekcija Sue neseniai tapo nedarbinga. Nuojauta jai kužda, kad greičiausiai nespės pati užauginti dukters.
„Didžiausia mano klaida buvo tai, kad nenorėjau tapti motina, kai buvau jaunesnė”, – prisipažino britė.
Britės išpažintis, kad vėlyva motinystė – tikra kančia, sukėlė diskusijas tarp vyresnio amžiaus moterų ir Lietuvoje.
Kauno rajone gyvenanti R.Liesienė patikino, kad vėlyvas gimdymas jai nebuvo didelė našta. Netgi atvirkščiai, suteikė naujų jėgų.
„Esu labai patenkinta gyvenimu, mano jauniausia duktė jau pirmokė. Godos gimimas mums su vyru buvo didelis džiaugsmas”, – sakė kaunietė.
Keturi vaikai – didžiausias Virginijaus ir Reginos turtas.
Tačiau nei 27-erių sūnus Saulius, nei dukterys 24-erių Giedrė ir 17-metė Ieva negali pasigirti, kad tėvai juos taip lepino, kaip jaunėlę Godą.
Nors lietuviškoje rekordų knygoje nėra nuorodos apie vyriausias šalies gimdyves, į tokį titulą galėtų pretenduoti moterys, vaiko susilaukiančios įkopus į penktąjį dešimtmetį.
Kai gimė sūnus Saulius, ekonomisto išsilavinimą turinti R.Liesienė dar grįžo į darbą, o susilaukusi dukters Giedrės nutarė, kad jos pareiga – kurstyti šeimos židinį.
„Niekada nesigailėjau, kad pasiaukojau šeimai”, – tikino R.Liesienė.
Praėjus 7 metams nuo Giedrės gimimo šeima susilaukė dukters Ievos. Kai dar po dešimties metų gimė pagrandukė Goda, Liesiai turėjo kur kas geresnes sąlygas ją auginti.
Šeima neseniai buvo įsikėlusi į erdvų namą.
Regina prisipažino, kad su vyru Virginijumi svajojo susilaukti dar vieno vaiko. Bet sulaukusi 46-erių ji įtarė, kad prasidėjo menopauzė. Virginijus, pastebėjęs, kad jo žmona šiek tiek papilnėjo, patarė jai daugiau sportuoti.
Kai moteris apsilankė pas ginekologą, nėštumas siekė penktą mėnesį. Kad laukiasi, ji suprato tik pajutusi vaisiaus judesius.
„Man gydytojai siūlė vykti į Žmogaus genetikos centrą ir išsitirti, ar būsimam kūdikiui negresia kokia nors paveldima liga. Nutariau pasikliauti likimu”, – prisipažino pašnekovė.
Kol laukėsi Godos, R.Liesienė ne kartą girdėjo apkalbų, esą su vaiku ji atrodys kaip jauna močiutė. Kaimynės garsiai svarstė, kad gimdyti reikia iki 40 metų. Juk visi vaikai nori jaunesnių tėvų.
Regina nebijojo išsiskirti iš kitų moterų, jos nevaržė mintis, kad lydint dukterį į pirmą klasę kitų moksleivių motinos atrodys už ją gerokai jaunesnės.
Laukdamasi ketvirtosios atžalos R.Liesienė pasigedo ir pagarbos prekybos centruose. Prieš aštuonerius metus dar mažai buvo kasų, skirtų nėščiosioms ir moterims su vaikais. Kai R.Liesienė atsistodavo su pirkiniais eilėje prie kasos, niekas nepasisiūlydavo jai užleisti eilės.
Gal žmonės neįtarė, kad ji laukiasi? Gal juos klaidino raukšlės moters veide?
Tačiau R.Liesienei niekada netrūko energijos. Ji sugebėdavo viena ranka laikyti Godą, o kita – vartyti blynus keptuvėje. Motinai tokie prisiminimai yra maloniausi, nors šeimai pagausėjus jos vyrui Virginijui teko dar smarkiau suktis versle.
R.Liesienei auginti vaikus nebuvo lengva, reikėjo daug kantrybės, tačiau atpildas taip pat yra didelis.
Kiekvieną šeštadienį moteris kviečia savo artimuosius pietų.
Liesių namuose tą dieną prie stalo sėdama aštuoniese – ne tik tėvai su savo vaikais. Sūnus Saulius yra vedęs, gyvena su šeima atskirai, todėl į svečius jis ateina su žmona ir sūnumi, kuriam vasarą bus treji.
„Jei visi sveiki, vienas kitą gerbia, ko daugiau norėti? Tai – svarbiausia gyvenime”, – tikino R.Liesienė, pamiršusi bemieges naktis, vaikų ligas, stuburo skausmus ir kitus vargus.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Akušerijos skyriaus vadovas medicinos mokslų daktaras docentas Vladas Gintautas iki šiol prisimena vyriausią gimdyvę.
„Mano praktikoje vyriausia pirmą kartą gimdanti moteris buvo 46 metų, ir viskas praėjo be jokių nesklandumų – lyg ji būtų buvusi 20-metė”, – pasakojo V.Gintautas.
Tačiau gydytojas įspėjo – atidėlioti pirmąjį gimdymą nėra gerai.
Kai būsima motina yra vyresnė nei 35-erių, pirmą kartą gimdant tyko daugiau pavojų: dažniau pritrūksta jėgų gimdyti, gimdymas gali strigti, dėl to dažniau prireikia operacijos.
Metams bėgant dažniau išsivysto pavojingų komplikacijų, kylančių dėl cukrinio diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų bei antsvorio.
Taip pat blogas ženklas – padidėjęs kraujospūdis. Sergančioms arterine hipertenzija moterims yra didesnė embolinių komplikacijų tikimybė.
Susidarius krešuliams kraujagyslėse, dažniausiai antroje nėštumo pusėje, jie gali atitrūkti, nukeliauti per širdį į plaučių arterijas ir jas užkimšti, taip išsivysto pavojinga būklė – plaučių embolija.
Vyresnėms moterims dažniau gimdoje susidaro gerybinių auglių (miomų) – sulaukusioms 35 metų jų pasitaiko keliskart daugiau nei 20-metėms.
Miomos gali trukdyti vaisiui užimti normalią padėtį gimdoje (vaisius guli skersai arba sėdmenimis į priekį).
Atėjus laikui gimdyti, vienintelė išeitis tokiais atvejais būna cezario pjūvis.
Tačiau blogiausia yra tai, kad su amžiumi didėja chromosomų anomalijų, dėl kurių vaisius žūsta arba pasaulį išvysta apsigimęs kūdikis.
Vienas dažniausių apsigimimų – Dauno sindromas.
Aštuoniolikametei ar dvidešimtmetei pavojus pagimdyti Dauno liga sergantį kūdikį yra 1 iš 1600 gimdyvių, 25-erių – 1 iš 1250, 30-ies – 1 iš 1000, 35-erių – 1 iš 400, 40-ies – 1 iš 100, 45-erių – 1 iš 30, o 48-erių – 1 iš 10.
Kadangi vyresnėms nei 35-erių moterims tikimybė pagimdyti sergantį Dauno liga kūdikį yra maždaug 10 kartų didesnė nei 25-metėms, daugelyje šalių, taip pat ir Lietuvoje, tokios moterys yra priskiriamos padidėjusios rizikos grupei, joms atliekami papildomi tyrimai.
Pavyzdžiui, pirmoje nėštumo pusėje taikoma visuotinė Dauno ir kitų chromosomų anomalijų patikra.
Nėščiosios tiriamos ultragarsu, atliekami biocheminiai kraujo tyrimai, įvertinamas amžius, kiti rodikliai, yra apskaičiuojama chromosomų anomalijų rizika.
Tam tikrais atvejais gali būti rekomenduojami invaziniai tyrimai. Bet jie gali sukelti komplikacijų.
Pavyzdžiui, imant vaisiaus vandenų, persileidimo grėsmė siekia 0,5 proc. Būsimi tėvai turi apsispręsti dėl tokio tyrimo.
„Mano praktikoje dar nebuvo nė vieno atvejo, kai nustačius chromosomų defektus moteris ryžtųsi gimdyti”, – teigė gydytojas V.Gintautas.
Daugėja gimdančių trečią kartą
Lietuvoje vyresnės moterys ėmė gimdyti kur kas rečiau nei prieš keturis dešimtmečius.
1960 metais tūkstančiui 35–39 metų moterų teko 73 gimdyvės, o 2004 metais – tik 4.
15–19 metų amžiaus grupėje gimdyvių šiek tiek padaugėjo: 1960-aisiais gimdė 16 iš tūkstančio šio amžiaus moterų, o prieš keletą metų – 19.
Vilniaus gimdymo namų direktorė medicinos mokslų daktarė Kornelija Mačiulienė (nuotr.) įžvelgė dar vieną tendenciją – daugėja moterų, gimdančių po trečią vaiką.
Per pastaruosius dešimtmečius, kai atkūrus Nepriklausomybę susiformavo nauja karta, smarkiai pakito požiūris į šeimą, vaikų auklėjimą, kontracepciją.
„Apsisprendę tėvai ne tik drąsiau svajoja apie trečią vaiką, jie taip pat atsakingiau elgiasi”, – teigė medicinos mokslų daktarė K.Mačiulienė.
2010 metais šalies gydymo įstaigose registruota 30 568 gimdymai, dar apie 3 tūkstančius vaikų gimė emigracijoje.
2010-aisiais dažniausiai gimdė moterys nuo 25 iki 29 metų – 10 978.
Antroje vietoje atsidūrė 20–24 metų moterys – 5410. 35–39 metų grupėje – 3669, o tarp 40-mečių ir vyresnių – 877. Jaunesnės nei 16-os gimdė mažiausiai – 20, 16–17 metų – 264, 18–19 metų – 869.
Vyriausios gimdyvės – Ispanijoje
Išsivysčiusiose šalyse moterys vis nukelia šeimos planavimą vėlesniam laikui, ši mada pasiekė ir Lietuvą.
Didžiausias vidutinis pirmą kartą gimdančiųjų amžius yra Ispanijoje – 30 metų, Didžiojoje Britanijoje – 29,5, Šveicarijoje – 28,7, Olandijoje – 28,7, Švedijoje – 28,3, Airijoje – 27,8.
2000-aisiais Lietuvoje vidutinis pirmą kartą gimdančiųjų amžius buvo 24 metai, 2006-aisiais – 25 metai.
Remiantis Lietuvos registru „Gimimų medicininiai duomenys”, šalyje taip pat didėja gimdančių moterų amžiaus vidurkis – maždaug po 1–2 mėnesius per metus. Pavyzdžiui, 2001-aisiais jis buvo 27 metai, 2004-aisiais – 27,3, 2008-aisiais – 28, o 2010-aisiais – 28,8 metų.