Yra moterų, kurios visą laiką kažkuo nepatenkintos
Motina sako suaugusiai dukrai: „Štai ištekėsi, tada suprasi, kas yra laimė.“ „Tikrai?“ – stebisi dukra. „Taip, suprasi, bet bus per vėlu“, - atsakė motina.
Taigi, kiek vyras berodytų dėmesį moteriai, kiek dėl besistengtų, kad jai būtų su juo malonu ir gera, vis tiek atsiranda tokių, kurios visą laiką kažkuo nepatenkintos: „O kuo čia džiaugtis. Štai, kai ištekėsiu, tada ir bus gerai“.
Beje, sielvartauti ji pradeda praėjus maždaug savaitei, dviems nuo pažinties pradžios. Vienas pažįstamas vyras prie vyno taurės prasitarė, kad per pirmąjį pasimatymą jo naujoji pažįstama atsisveikindama nedrąsiai paklausė: „Ar aš galiu tikėtis, kad mūsų santykiai baigsis vedybomis?“ Sakau, gal pajuokavo? „Labai rimtu veidu ir nuoširdžiai paklausė, kad neįmanoma buvo nepatikėti“, - teigė jis.
Negana to, kad vyrai kaip velnias kryžiaus bijo spaudo pase, bet jiems atrodo, jog dauguma moterų nori juos suvilioti mistiniais būdais: apžavėjimais, užkalbėjimais ir kitokiais kerais. Žiūrėk, nespėsi aiktelėti, o vedybinis žiedas jau ir užmautas ant piršto. Todėl vos pajutęs stumtelėjimą santuokų rūmų link, vyras išgaruoja kaip kamparas, nepalikdamas nei vilties, nei pėdsakų.
Meilės objektas tampa vieninteliu emocijų šaltiniu
Kad taip neatsitiktų reikėtų į vos užgimusį meilės romaną žvelgti ne kaip į paskutinę galimybę, o kaip į žaismingą nuotykį. Reikia stengtis būti laimingai šiandien, o ne tada, kai nuskambės Mendelsono maršas. Leiskite įvykiams patiems rutuliotis. Kitaip tariant, plaukite pasroviui. Tikėtina, kad ji nuneš ten, kur reikia: prie išsvajoto tikslo. Nes dar niekam nepavyko nukreipti upės srovės kita vaga.
Meilė — žvėriškai stiprus ir alinantis jausmas, todėl lyginant su ja visi kiti dalykai atrodo blankūs, nuobodūs ir neįdomūs. Užtat kai kurios moterys pakimba ant jos kabliuko ilgam: sėdėdamos darbe skaičiuoja minutes iki jo pabaigos, pamiršta savo pomėgius, nebesusitikinėja su draugais. Kadangi meilės objektas tampa vieninteliu emocijų šaltiniu. Mylimasis neskambina – panika, paskambino – nežmoniškas džiaugsmas, negali šiandien susitikti — ašarų pakalnės, paskyrė pasimatymą - laimė iki sąmonės netekimo.
Moteris tiek įsijaučia į šį narkotiką – adrenaliną, kad tiesiog nebegali be jo gyventi ir pradeda dirbtinai kurti problemas: išgalvoja konkurentę, atkapsto santykių atšalimo priežasčių, įsivaizduoja tragišką meilės baigtį. Ir visa tai daro tik dėl to, kad mylimasis dievagodamasis visa tai neigtų ir vėl viskas iš naujo atgimtų. Tačiau tai ne tik gadina nervus, bet ir realiai artina išsiskyrimą. Ne kiekvieno vyro jėgoms tokios švytuoklės.
Su žmogaus trūkumais reikia susitaikyti arba susigyventi
Todėl geriausia išeitis – neužsiangažuoti ties meile, o reikėtų platesnėmis akimis pažvelgti į savo gyvenimą, kad pamatytumėte, kiek jame daug įdomių kitų dalykų ir malonumų, nesusijusių su mylimuoju. O jei nelabai sekasi mėgautis kiekvienos dienos teikiamais džiaugsmais, tai pats laikas to mokytis. Kaip bebūtų keista, bet esant meilės narkozės būsenoje, tai lengviau padaryti. Norint įveikti priklausomybę nuo mylimo žmogaus, reikėtų mėginti kartu su savo baime palikti jį ir pradėti daugiau malonumų semti iš savojo gyvenimo.
Ką toliau daryti? Jūs turite tvirtai žinoti, ko norite. O tada, kai atsiras kitas žmogus jūsų gyvenime, nekartokite tų pačių klaidų. Jei jis nepuls atidaryti jums durelių, kai ruošiatės išlipti iš jo automobilio, užsirišo ne jūsų skonio kaklaraištį, ne taip pasakė, ne taip pažiūrėjo. Žodžiu, kuo toliau, tuo daugiau pastebite vien jo trūkumų. Dedate juos į savo archyvą, kiekvieną kartą galvodama, kad tas žmogus – visai ne tas, kurio jums reikia arba mėginate jį perdirbti. Ir viena, ir kita baigsis barniais ir konfliktais, o galiausiai – išsiskyrimu.
Kad taip neatsitiktų reikėtų pripažinti, kad nebūna idealių žmonių. Todėl, kokie bebūtų jo trūkumai, su jais reikės susitaikyti. Tik klausimas, ar jums bus priimtinos mylimojo neigiamos savybės. Kai kurios moterys, pavyzdžiui, negali pakęsti, kai vyras šliurpsėdamas valgo sriubą, o kitos į tai žiūri atlaidžiai. Vis dėlto norint, kad bendravimas su artimu širdžiai žmogumi nevirstų katorga, vietoj jo trūkumų reikėtų matyti daugiau jo pranašumų.
Reikėtų kuo mažiau pasakoti apie savo bėdas
Žinia, pavydas – dramatiškas ir naikinantis jausmas. Kai kurie jį laiko meilės nuodu. Iš tikrųjų koks gali būti meilės džiaugsmas, jei ją drasko pavydo jausmas. Tačiau, jei moters pavydas neturi jokio pagrindo, tai, panašu, tik jos problemos. Todėl, kai abejonės neleidžia ramiai gyventi, kartokite sau tarsi maldą: „Aš pasitikiu savo mylimu žmogumi. Aš jam suteikiu visišką laisvę. Aš žinau, jei jis mane išsirinko, vadinasi, aš jam – geriausia“.
Kai galų gale savo gyvenimo kelyje sutinki mylimą žmogų, norisi jam viską papasakoti apie save. Kaip apgavo buvęs vyras, kaip sunku gyventi vienai, kai nėra kam įkalti vinies, pakeisti durų spynelės. Tačiau vietoj supratimo ir pritarimo moteris pastebi, kaip jis suka akis į šalį ir ieško galimybės kuo greičiau pakeisti temą. Vyrai nesupranta, kad moterims svarbu išsikalbėti, pajusti, kad jam svarbūs jos jausmai. Todėl klausydamas moters išpažinties vyras neretai pagalvoja: „Ko ji nori iš manęs. Kuo aš jai galiu padėti?“ Ir neretai pirmasis pasimatymas tampa paskutiniuoju.
Todėl reikėtų kuo mažiau pasakoti apie savo bėdas, o labiau nusiteikti pozityviai, būti linksmai ir žiūrėti į tai, kaip į dar vieną gerą savo gyvenimo patirtį. Kadangi blogi prisiminimai ne tik sugadina nuotaiką, bet ir keičia požiūrį į vyro ir moters santykius.
