Moterims būdinga gyventi ne dabartimi, o nuolat kapstytis savo praeityje, nuolat kažką statyti vieną greta kito ir lyginti. Joms neduoda ramybės buvusių partnerių pasakytos frazės, kankina nusivylimai ir nuoskaudos. Žodžiai, pasakyti prieš trejetą metų, moterims lieka aktualūs vos ne iki gilios senatvės. Jei vyras seniai pamiršo tą pilką suknelę, dėl kurios kažkada kilo karštų diskusijų, kai netrūko įžeidžiamų, karčių žodžių, tai moteris negali pamiršti to iki šiol! Kodėl? Kad turėtumėte ką papasakoti savo vaikams ir vaikaičiams? Kad atrodytumėte pavyzdingos vyro akyse? Moterys mėgsta stropiai saugoti savo senus daiktus. Jau nebesuskaičiuoja, kiek palaidinukių, sijonų, kostiumėlių daug metų kabo spintose ir dulka, tačiau su kuriais nė už ką negali išsiskirti! Argi tai ne įstrigimas praeityje? O juk taip elgdamasi moteris nenori įsileisti į savo gyvenimą nieko naujo. Taip galima pasakyti ne tik apie sukneles, bet ir apie tarpusavio santykius. Moterys linkusios įsikabinusios laikytis į išsisėmusius dalykus, užuot ėjusios pirmyn.
2. Įprotis skubinti įvykius
Daugeliui norisi iš karto turėti viską. Todėl santykiuose sunku susitaikyti su tuo, kai nepavyksta greitai pasiekti norimo tikslo. Paprastai moterims norisi iš pat pradžių žinoti, kuo viskas baigsis. Todėl jos neretai ir pakliūna kaip pelės į vyrų paspęstus skubotų pažadų spąstus. O juk jie dažniausiai dalina gražius pažadus aistros įkarštyje ir visiškai nejaučia dėl to atsakomybės. Jie neblogai žino šį moterų įprotį ir noriai tuo naudojasi, jau per pirmąjį pasimatymą žadėdami vesti. Tikriausiai suprantate, kad neverta tikėti tokiais neapgalvotais ir greitais prisipažinimais. Todėl, kad juos stimuliuoja vyro kūnas, jaučiantis vien seksualinį potraukį. Nereikėtų jiems priekaištauti dėl to, kad nesugebėjo išpildyti tai, ką pažadėjo anksčiau.
Kai kurioms labai talentingoms svajoklėms pavyksta detaliai suplanuoti visą tolimesnę ką tiktai užsimezgusių santykių ateitį. Todėl labai gerai pagalvokite prieš užduodama partneriui klausimą: „Kaip tu galvoji, ar vyras ir žmona turi miegoti po viena antklode?“
Tokių klausimėlių per pirmuosius pasimatymus vyras gali paprasčiausiai nesuprasti. O kitam tai gali būti ir signalas, kad pats laikas pasipustyti padus. Ach, tie vyrai, jei jie sugebėtų perskaityti visas moterų mintis, vos pamatę moters siluetą, iš baimės kaip mat perbėgtų į kitą kelio pusę.
Todėl jei per neatsargumą pasakysite: „Štai, pagaliau atradau tai, ko seniai ieškojau. Tai jis - mano svajonių vyras“, tai pretendentas į šį aukštą titulą kaip mat išgaruos nežinoma kryptimi.
Patarimas vienas: pasistenkite atsikratyti nesibaigiančių laukimų ir neišsipildžiusių svajonių būsenos. Tik tada atsiras stimulas judėti pirmyn.
Jau įsivaizduojate, kiek turėsite vaikų, kur judu atostogausite kitą vasarą, bet netrukus paaiškėja, kad jis visai ne tas pasakų princas, kurį nupiešė jūsų laki vaizduotė. Taigi, moterys turi dar vieną pavojingą įprotį.
3. Įprotis priimti norimą už esamą
Pamėginkite bendrauti su žmogumi, kuris viską regi per rožinius akinius. Jūs jam sakote viena, o jis galvoja visai ką kita. Pavyzdžiui, sakote, kad šiandien bjaurus oras, o ir bilietai į teatrą kainuoja brangiai... O jums atsako, kad viskas puiku ir geriau negali būti. Ir jums duoda penkias minutes susiruošti, nes ir taip vėluojate.
Мes, moterys, unikalios būtybės, mūsų nekontroliuojama fantazija gali iki pamatų pakeisti realų vaizdą norimu mums siužetu. Kiekvienai iš mūsų norėtųsi turėti greta savęs vertą vyrą: gražų, protingą, gerą, turtingą. Mums taip stipriai to norisi, kad mes nesąmoningai pradedame ieškoti to, kuris sutampa su mūsų lakia vaizduote.
O paskui pykstame ant viso gyvenimo, kad jis vietoj trokštamo nuolat mums pakiša antrarūšius ar trečiarūšius dalykus. Ir mes vėl stropiai užsidedame rožinius akinius, galų gale tiesiog užmerkiame akis ir nenorime matyti realybės. O vis dėlto gal vertėtų pažiūrėti tikrovei tiesiai į akis? Nes daug paprasčiau bendrauti su vyru, kuris įpratęs kalbėti tai, ką galvoja. Ir mums pačioms būtų ramiau. Nereikėtų būti nuolat įsitempusiai, nereikėtų lyginti su kitais, išvengtumėte bereikalingų spąstų ir problemų.
4. Įprotis įsižeisti
Taip, moterys tą mėgsta: papūsti lūpas, staiga atsukti nugarą, trenkti duris prieš pat jo nosį arba tylėti, tarsi vandens į burną prisisėmus! Uch, saugokitės! Ką čia slėpti, galime tylėti ištisas tris valandas ar net tris dienas iš eilės! Ne kiekviena moteris galėtų išlaikyti tokį išbandymą, o ką jau kalbėti apie vyrus. Bet tai yra viena iš pagrindinių moterų gynybos metodų, todėl joms nepaprastai sunku atsikratyti šio įpročio. Užtat ir tenka vyrams neretai nusileisti, prašyti atleidimo, žemai nuleisti prasikaltusią galvą ir užglaistyti nebūtas nuodėmes. O jau tada moterys leidžia sau labai daug, tarsi norėdamos kompensuoti savo priverstinį tylėjimą. Ir pasako vyrams tai, ko nereikėtų sakyti. Dėl viso pikto. Gal kada nors prireiks! T. y. už būsimas nuoskaudas turi atsakyti dabar.
5. Įprotis kritikuoti
Tai dar vienas populiarus įprotis tarp moterų, kurio joms nepavyksta atsikratyti. Tačiau vyrai nesupranta, kodėl jos mato tik kitų klaidas. Jos su džiaugsmu skaičiuoja blogas vyrų savybes, mėgsta jas narstyti po kaulelį. Ir kaip po viso to vyras sugeba pasakyti savo moteriai: „Mieloji“, „brangioji“, „vienintele“?.. Ar jūs patiriate šiltų jausmų žmogui, kuris jus kritikuoja?
Galima būtų vardinti ir kitus moterų įpročius, bet tikriausiai ne mažiau jos turi ir gerų savybių. Visad verta pažiūrėti į save iš šalies. Juk bet kuris įprotis – tai savotiškas antrasis „aš“. Tačiau juk jūs nenorite tapti raganomis dėl to, kad negalite atsikratyti šių įpročių. Juk ir dėl daugelio problemų, kylančių tarp moterų ir vyrų, neretai būname kaltos mes. Tiksliau, ne mes, o mūsų įpročiai. Taip skamba optimistiškiau, nes suteikia galimybę mėginti atsikratyti jų ir pradėti gyventi ramiai bei santarvėje ne tik su savo antrąja puse, bet ir su savimi.
