Vieno, dviejų ir penkių centų monetomis nusagstyta vieno metro 70 centimetrų aukščio eglė išskirtinė tuo, kad visi šiam kūriniui panaudoti centai yra surasti gatvėje.
„Ar šunį vedžiodamas, ar eidamas pasivaikščioti turiu įprotį žvalgytis sau po kojomis. Todėl žinau, kad žmonės išmėto labai nemažai pinigų“, - sakė pastabus dailininkas.
Jis teigė, kad išsiblaškę žmonės yra ne tik Lietuvoje. Nemažai gatvėse rastų smulkių monetų jis yra parsivežęs iš Prancūzijos, Švedijos.
Rastus centus palangiškis renka jau 5 metus. Kai monetų prisikaupė nemaža dėželė, V. Kusas ėmė galvoti, kur juos panaudoti.
Mintį pakišo artėjančios Kalėdos - menininkas sukauptais centais sumanė papuošti eglę.
Eglės pagrindas pagamintas iš kartono. Iš pradžių V. Kusas pasigamino nedidelį modelį, norėdamas įsitikinti, ar kartonas išlaikys centų svorį.
Iš viso ant eglės skystomis vinimis yra priklijuota 6400 monetų, kurių vertė - 200 litų.
Trys eglės kraštinės yra papuoštos banko sunaikintų 200 litų nominalo kupiūrų atraižomis. Rausvam bumbului ant viršūnės buvo panaudotos 500 litų banknotų atraižos.
„Prieš pradėdamas net nepagalvojau, kokį vargą apsiėmiau. Juk reikėjo 6400 kartų imti monetą, ją paruošti klijavimui, kruopščiai pritvirtinti išlaikant lygią liniją“, - pasakojo beveik 10 dienų neįprastą eglę kūręs palangiškis.
Jis teigė, kad kitokį atspalvį turinčios 2 ir 5 litų monetos būtų dar labiau papuošusios eglę.
„Tačiau, matyt, renkančių gatvėje pamestus litus netrūksta ir be manęs“, - juokėsi V. Kusas.
Palangos kavinėje „Liepa“ V. Kusas demonstruoja ir jo sukurtus valgomus paveikslus.
Prisiminęs jau mirusios motinos kadaise virtus saldainius, dailininkas sumanė pradžiuginti savo vaikus ir iš cukraus, morkų, imbiero jiems iškočiojo išvirtą lakštą iš saldainių.
Tuomet menininkui į galvą šovė mintis juos pagražinti kokiais nors motyvais. Kitokiam atspalviui išgauti jis į saldainių masę įmaldavo graikinių riešutų, citrinų žievelių.
Pagal palangiškio nutapytas miniatiūras Širvintų įmonėje „Irija“ yra pagaminti ir valgomi kalėdiniai atvirukai.
