Vieno, dviejų ir penkių centų monetomis nusagstyta vieno metro 70
centimetrų aukščio eglė išskirtinė tuo, kad visi šiam kūriniui panaudoti
centai yra surasti gatvėje.
„Ar šunį vedžiodamas, ar eidamas pasivaikščioti turiu įprotį žvalgytis
sau po kojomis. Todėl žinau, kad žmonės išmėto labai nemažai pinigų“,
- sakė pastabus dailininkas.
Jis teigė, kad išsiblaškę žmonės yra ne tik Lietuvoje. Nemažai gatvėse
rastų smulkių monetų jis yra parsivežęs iš Prancūzijos, Švedijos.
Rastus centus palangiškis renka jau 5 metus. Kai monetų prisikaupė
nemaža dėželė, V. Kusas ėmė galvoti, kur juos panaudoti.
Mintį pakišo artėjančios Kalėdos - menininkas sukauptais centais
sumanė papuošti eglę.
Eglės pagrindas pagamintas iš kartono. Iš pradžių V. Kusas pasigamino
nedidelį modelį, norėdamas įsitikinti, ar kartonas išlaikys centų svorį.
Iš viso ant eglės skystomis vinimis yra priklijuota 6400 monetų, kurių
vertė - 200 litų.
Trys eglės kraštinės yra papuoštos banko sunaikintų 200 litų nominalo
kupiūrų atraižomis. Rausvam bumbului ant viršūnės buvo panaudotos 500
litų banknotų atraižos.
„Prieš pradėdamas net nepagalvojau, kokį vargą apsiėmiau. Juk reikėjo
6400 kartų imti monetą, ją paruošti klijavimui, kruopščiai pritvirtinti
išlaikant lygią liniją“, - pasakojo beveik 10 dienų neįprastą eglę
kūręs palangiškis.
Jis teigė, kad kitokį atspalvį turinčios 2 ir 5 litų monetos būtų dar
labiau papuošusios eglę.
„Tačiau, matyt, renkančių gatvėje pamestus litus netrūksta ir be manęs“,
- juokėsi V. Kusas.
Palangos kavinėje „Liepa“ V. Kusas demonstruoja ir jo sukurtus valgomus
paveikslus.
Prisiminęs jau mirusios motinos kadaise virtus saldainius, dailininkas
sumanė pradžiuginti savo vaikus ir iš cukraus, morkų, imbiero jiems
iškočiojo išvirtą lakštą iš saldainių.
Tuomet menininkui į galvą šovė mintis juos pagražinti kokiais nors
motyvais. Kitokiam atspalviui išgauti jis į saldainių masę įmaldavo
graikinių riešutų, citrinų žievelių.
Pagal palangiškio nutapytas miniatiūras Širvintų įmonėje „Irija“ yra
pagaminti ir valgomi kalėdiniai atvirukai.