Per adventą lietuviai švarina namus ir ruošia širdis Kalėdoms

Atskuba džiugiausia metų šventė – Kalėdos. Sumaniau pakalbinti įvairaus amžiaus, skirtingų profesijų žmones. Klausiau, ar laukia Kalėdų ir kodėl, kas jiems yra Kalėdos, kaip ruošiasi šventei. Nudžiugau sulaukusi nuoširdžių, prasmingų atsakymų.

Daugiau nuotraukų (1)

Eglė Perednytė

Dec 13, 2012, 11:55 AM, atnaujinta Mar 14, 2018, 4:11 PM

Jadvyga, lietuvė gyvenanti JAV, slauganti senuką, 60 m.:

„Ar laukiu šv. Kalėdų? Jei labai nuoširdžiai – nei laukiu, nei nelaukiu. Kodėl? Todėl, kad mano vidinis laikrodis laiko neskaičiuoja, o išoriškai tiesiog žinau, kad Tai ateina kaip paskutinis, spalvingas, šurmulingas metų įvykis.

Ką man reiškia šv. Kalėdos? Reiškia daug. Dvasiniu aspektu. Tai gali būti įvykis, nesusijęs su jokiu metų laiku. Jis tiesiog atsitinka kaip itin stiprus dvasinis sukrėtimas ar išgyvenimas – būti paliestai Viešpaties meilės.

Tai susitikimo kulminacija – susitikimo su Meile akistata. Meile, kuri visada buvo ir yra šalia mūsų, kuri niekada nepavargsta laukti...

Kaip ruošiuosi Kalėdoms? Tai nėra išorinės pastangos, labiau vidinis vyksmas, jausena, kai širdis, dvasios akys yra kreipiamos link šito susitikimo, išliekant labiau panirus savyje nei išorėje. Tai sąmoningesnis savęs stebėjimas tarsi vyktų dvasinė inventorizacija – aštresnėje, stipresnėje šviesoje.“

Inga, aktorė, teologė, 34 m.:

„Labai laukiu šventų Kalėdų, nes jos man visada šventos, kokią sunkią situaciją beišgyvenčiau. Žinoma, Kalėdos susijusios su piemenėlių mišiomis, vaikystės prisiminimais ir jau seniai mirusiais artimaisiais, šiltais vakarais, buvimu kartu prie stalo (kas retai nutinka mūsų dienomis), kalėdaičiais, šventiškos eglutės skleidžiamu sakų kvapu, žieminiais batais, pačiūžomis... ir daugeliu kitų gražių dalykų kurie telpa į šią šventę.

Bet pirmiausia tai laukimas. Kol nieko nežinojau apie Jėzų Kristų, laukdavau Senio Šalčio, o vėliau, šiek tiek ūgtelėjusi, pamenu, išbėgdavau į šaltą snieguotą kiemą ir ieškodavau danguje pasirodančios pirmosios žvaigždės. Laukdavau Kūdikėlio Jėzaus užgimimo, kurio kūdikyste yra palaiminamos visų mūsų kūdikystės. Akyse pasiliko prakartėlės paprastumas ir tyli meilė. Juk tai žmogiškiausia dieviška šventė!

Pats geriausias pasiruošimas jai – advento laikas. Dievo Žodžio klausymas parodo kelią į kalėdinį šventumo išgyvenimą. Taip pat išpažintis, malda, atgaila, geri darbai, santarvė šeimoje ir visiškai paprasti maži geri dalykai, pvz.: su meile ir atsidavimu paruošti pusryčiai, giesmelė prieš miegą, kartu skaitomos pasakos, pasivaikščiojimas po mišką ir trumpas pasibuvimas kartu... Va taip ruošiuosi Kalėdoms.“

Rimantė, moksleivė, 15 m.:

„Laukiu Kalėdų, nes tada susirenka visa šeima. Jauki šventė. Dovanų gaunu, su draugais prisidūkstam. Niekaip nesiruošiu.“

Tėja, moksleivė, 13 m.:

„Labai laukiu Kalėdų, sniego. Džiugina Kalėdų eglutės. Per Kalėdas širdyje būna gera, jaučiuosi laiminga bendraudama su giminėmis, draugais, galvodama apie Kūdikėlio Jėzaus gimimą.

Galima sakyti iš anksto nesiruošiu, tiesiog džiaugiuosi, kad jos artėja. Svarbiausia pabūti su artimais žmonėmis ir kad niekas nesibartų (taip dažniausiai įvyksta), kad visi būtų nuoširdžiai laimingi.“

Giedrė, ekonomistė, 41 m.:

„Oi, oi... Tik dėl dukros ruošiu Kalėdų šventę. Jei būčiau viena, užsikločiau galvą antklode ir gulėčiau. Neturiu šeimos, tėvai mirę... Kuo arčiau Kalėdos, tuo toliau nuo maldos. Didžiulis prieššventinis krūvis darbe, maisto gaminimas, tvarkymasis...

Kaip ruošiuosi? Pjaustau mišrainę kvadratėliais, labai stengiuosi ir kartais gaunasi arklinė mišrainė. Svarbiausia, kad Kūdikėlis gimtų širdyje, vėl ir vėl gimtų... Šventiniai blizgučiai dažnai užgožia esmę.

Kalėdų laukiu, nes gimsta Jėzus. Tik dėl to.“

Rasa, dailės mokytoja, 60 m.:

„Sudėtingą užduotį davei, sunkūs klausimai... Atsakymai gali keistis pagal nuotaiką... Kalėdų nelaukiu, nes... šalta, dienos tamsios, trumpos... labai triukšminga (petardos, išgertuvės...), skubėjimas, viskas sujaukta... Šventės baigiasi ir po jų reikia gyventi... Laukiu, nes (kai) elegantiškai sninga... žemė prisipildo dangaus... nes... kris žvaigždė, norai išsipildys... nes... grįžta atsiminimai, pinasi likimai... nes (nors) kitas laikmetis, kita vieta, kitokia kalba, kitokia aplinka, gamta, kita kultūra, kitoks amžius, kitokia patirtis, o Meilė – ta pati... „Ši diena Viešpaties duota, tad linksminkimės ir džiūgaukime“ (Ps 118, 24).

Kalėdos – diena, kai apgaubia Dievo švelnumas ir tavo vargas, tavo skausmas yra šiek tiek ir visų... kai gali užmerkti akis ir leisti pailsėti širdžiai, palikti tamsos pėdsakus už savęs... susigūžti Jo Širdyje... Anksčiau norėjau atrodyti, norėjau turėti, norėjau stebuklų. Dabar tenoriu būti...

A. Einšteinas sakė: „Yra tik du būdai gyventi. Vienas – galvoti jog stebuklų nebūna. Kitas – galvoti jog viskas yra stebuklas“. Renkuosi antrąjį... Ką nors gražaus sukuriame mokykloje: burbulų, prakartėlių, angelų.

Fotografavau Kauno bažnyčių prakartėles. Prisikraunu maišelį saldumynų, suvenyrų, yra žmonių kuriuos reikėtų aplankyti, pasveikinti. Patį vidurnaktį, manau, sutiksiu bažnyčioje. Būtent čia mes galime atpažinti tikrąją Meilę, Kristaus Meilę, pranokstančią bet kokį žinojimą (plg. Ef 3, 19).“

Loreta, programuotoja, mama, 42 m.:

„Ar laukiu šv. Kalėdų? Taip, laukiu. Tai proga pradžiuginti, dovanoti, rodyti meilę, dėmesį. Jėzaus gimimas – šviesos pergalė prieš tamsą. Dar vienas priminimas, kad ir savyje turime ieškoti šviesos, ją įžiebti ir nešti per visą sutinkamą (savyje ir aplinkui) tamsą.

Advento metu daugiau laiko skiriu maldai, praėjusių metų apmąstymams, atlieku atleidimo meditacijas/maldas, švarinu namus, tai kas man ar vaikams jau nėra reikalinga/išaugta atiduodu stokojantiems.

Puošiame eglutę, su vaikais prisimename artimus ir tolimus, pažįstamus ir nepažįstamus, stengiamės padaryti jiems visiems kažką gero, gražaus.“

Viltė, moksleivė, 7 m.:

„Aišku laukiu! Juk Kalėdos – tai eglutė, dovanos, sniegas! Kaip ruošiuosi? Su mama tvarkome namus…”

Laura, pardavėja knygyne, 28 m.:

„Šiemet ypač laukiu Kalėdų. Bus penkios laisvos dienos – mini atostogos. Noriu pabūti su artimaisiais. Kiekvienais metais Kūčių vakaras būdavo stebuklingas, sklidinas ramybės ir malda tokia graži.

Tėtis ir mama stengdavosi anksčiau pašerti gyvulius, kad galėtume kuo greičiau susėsti prie stalo. Visada per televiziją žiūrėdavom šv. Mišias. Labiausiai dabar trūksta buvimo kartu, kad susirinktume visi – mama, tėtis ir brolis (tėtis jau treji metai miręs). Iškyla graudūs prisiminimai, norisi verkti...

Jausdama Dievo buvimą, su pasiryžimais (noriu kai ką padovanoti ateinančiam Jėzui) laukiu Kalėdų. Širdis kaip niekad rami, pasiruošusi.

Kas savaitę uždegu dar vieną adventinio vainiko žvakutę. Svajoju, kad būtų daug sniego ir kaip vaikystėje galėčiau nuo kalniuko važinėtis rogutėmis. Bet džiugiausias laukimas – Jėzulio, to mažo kūdikėlio“.

Tėvelis V. Merkys, Švč. Sakramento koplyčios rektorius, 84 m.:

„Kalėdos ateina ir nelaukiant... Reikia šiek tiek pasiruošti, nes didesnis krūvis, daugiau žmonių apsilanko bažnyčioje, daugiau išpažinčių. Kitas rūpestis – padaugėja nusikaltimų ir nesusipratimų šeimose.

Man asmeniškai nebūna šventės. Kalėdos – užimtumas, pastoracija. Kitiems poilsis, o kunigui – darbas, daug darbo. Reikia galvoti kaip viską suorganizuoti, kad būtų prasminga, kad ateinantys žmonės pajustų šventinę nuotaiką.

Mano vaikystė praėjo visokių perversmų laikotarpiu: karai, trėmimai, šaudymai... Ir per Kalėdas būdavo karo nuotaika. Bet ir tada mačiau gerų rekolekcijų, gražių iškilmių.

Pagal mano amžių geriausia būtų Kalėdas švęsti pas Viešpatį... Žemiški dalykai man nebėra svarbūs, čia gyvenu dėl kitų. Visokios iškilmės nėra pirmoje vietoje.“

Onutė, pensininkė, 84 m.:

„Kalėdų labai laukiu, nes tada visa šeima būna kartu, tą dieną niekas nesipyksta. Kalėdos – džiaugsmo šventė, Išganytojo atėjimas į žemę, Jėzaus gimtadienis. Kalėdų laukimas – džiaugsmo laukimas.

Ruošiuosi Kalėdoms: šluostau grindis, švarinu visus kampus, savo paukštelį pakalbinu, šunelį paglostau...“

Jūratė, inžinierė ekonomistė, 45 m.:

„Laukiu... Kalėdų paslaptis sklando, kvepia, girdisi visą gruodžio mėnesį. Tai svarbiausios, laukiamiausios, iškilmingiausios, vienijančios, džiuginančios, tylios šventės, kai visa šeima vėl kartu. Norisi būti geresnei, duoti, dalintis, kad visi būtų laimingi...“

Nerijus, architektas, 33 m.:

„Kalėdos tai visuomet laukiama šventė, kupina ypatingos dvasios, mažų džiaugsmų ir susitikimų su artimaisiais ir bičiuliais. Tai laukimas neskubinant įvykių, suprantant, kad šventė ateis jai skirtu laiku ir kad dienos iki Kalėdų taip pat brangios ir prasmingos.

Jos gali būti ir būna ypatingos, ne tik pati šventė. Man Kalėdos – priminimas, kad Visagalis Dievas tapo kūdikiu, buvo pažeidžiamas, gyveno žmogiškame kūne kaip ir mes visi kol atliko tai ką turėjo atlikti.

Ypač Jėzaus vaikystė ir visi Šv. Rašto palyginimai man primena daug gražių tiesų apie buvimą vaiku, apie paprastumą, tyrumą, mokėjimą džiaugtis, pasitikėjimą.

Prieš Kalėdas su žmona tvarkome namus, ruošiam dovanas, kepam skanėstus, gyvenam laukimu, jauduliu, jaukiom kalėdinėm melodijom ir džiaugsmu. Ruošiamės kaip ypatingam gimtadieniui.“

O kas jums yra Kalėdos? Kaip norėtumėte jas sutikti? Rašykite savo pasakojimus adresu bendraukime@lrytas.lt.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.