Lytinės aistros tenkinimas su vaiku ar meilė moteriai? Proto užtemimas ar rimtas gyvenimo planas? Tokie klausimai kyla klausantis neįtikėtinos 46 metų panevėžiečio ir 16 metų paauglės iš vaikų globos namų istorijos.
Prieš porą metų nerimastingas verslininkas pradėjo lankyti keturiolikmetę kaip tėvas, auklėtojams prisistatydavo dėde, apipylė ją dovanomis. Vėliau ėmė lytiškai santykiauti. Panevėžio teismas šių metų kovą vyriškį už tai nuteisė.
Bet panevėžietis ir toliau lanko paauglę.
Jei teismas pripažins merginą emancipuota – visiškai veiksnia, ji galės tekėti už vyriškio, kurį yra įsimylėjusi.
Globos namų auklėtinė ir verslininkas jau planuoja vestuves.
Tuoktuvės galėtų įvykti vasaros pradžioje – iškart po sprendimo dėl emancipacijos.
Draugystė su seserimis
Ši istorija prasidėjo kone prieš dvejus metus.
Paauglė iš susitikimų su atsiradusiu globėju parsinešdavo vis kitą naują daiktą – mobilųjį telefoną, muzikinį centrą.
Naujasis draugas pamalonindavo ją gėlėmis, papuošalais, kitokiais širdžiai mielais niekučiais.
Keleriais metais vyresnė sesuo savaitgaliais globos namų auklėtinę pasiimdavo pas save.
Prie merginų kompanijos prisidėdavo ir vyriškis. Jis pažinojo abi seseris, su abiem palaikė draugystę, padėjo finansiškai.
Praėjus kuriam laikui į keistą merginos ir subrendusio vyro bendravimą dėmesį atkreipė globos namų auklėtojos. Jos pasidalijo savo nuogąstavimais su „Caritas” darbuotojais, pranešė apie tai policijai.
Skirta švelnesnė bausmė
Valstybė ėmė ginti nepilnametę – vyrui buvo iškelta byla dėl lytinės aistros tenkinimo pažeidžiant nepilnamečio asmens apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą.
„Ji buvo nesubrendusi, mes traktuojame, kad dar negalėjo laisvai apsispręsti dėl lytinių santykių”, – aiškino bylą nagrinėjęs teisėjas Donatas Jatužis.
Nepaisant aiškių įstatymų, teisėjui šioje byloje kliuvo sudėtingas uždavinys. Pati mergina, jos sesuo, auklėtojos, psichologės, taip pat kaltinamasis, žodžiu, visi liudijo, jog vyras ir nepilnametė mergina vienas kitą labai myli.
„Ta mergina visomis keturiomis už jį ėjo. Jie abu per teismo posėdį kalbėjo, kad ruošiasi kurti tolesnį gyvenimą”, – pasakojo D.Jatužis.
Šios aplinkybės neleido vyrui skirti didžiausios bausmės – trejų metų laisvės atėmimo. Jis nuteistas metų ir keturių mėnesių laisvės apribojimo bausme, kurios pusė iškart nusibraukė dėl pusketvirto mėnesio, praleisto areštinėje. Į kalėjimą vyras nepateko – bausmė lygtinė.
Nuteistasis taip pat per dešimt mėnesių turi 80 valandų dirbti su neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir sumokėti 3 tūkst. litų baudą.
Dalį šios baudos sudaro įsiskolinimas iš praeities.
Daugiau nei prieš ketverius metus vyras buvo nuteistas už finansinį nusikaltimą ir turėjo mokėti per 800 litų baudą, kurios nebuvo sumokėjęs.
Vadino būsimu žentu
Globos namų direktorė neslėpė, jog tikėjosi griežtesnės – įkalinimo bausmės. Tai būtų atskyrę jų globotinę nuo ja pasinaudojusio vyro.
Dabar įstaigos vadovė, regis, neturi kaip sustabdyti praėjusių metų lapkritį šešiolikos metų sulaukusios merginos. Paklausta, ar pritaria sumanymui tuoktis, ji tyliai atsakė: „Nelabai.”
Apskritai globos namų vadovė atrodė pavargusi nuo šios istorijos: „Norėtųsi, kad visi paliktų ramybėje ir tą mergaitę, ir mus.”
Kur kas giedriau dėl paauglės ir 45 metų vyro vedybų nusiteikusi šią situaciją stebinti vaikų teisių apsaugos specialistė Nijolė Stakytė. Ji juokais vyriškį vadino savo būsimu žentu.
„Kol nepažinau žmonių, nekalbėjau su jais asmeniškai, nesitariau su specialistais, kurie teikia tai merginai pagalbą, maniau, kad čia tikrai yra kriminalas, viskas blogai. Bet ko tik nebūna gyvenime”, – kalbėjo N.Stakytė.
Paklausta, kokie, jos požiūriu, yra vyro ir merginos santykiai, vaikų teisių gynėja ištarė: „Draugystė, abipusė meilė.”
Tačiau poros ateities nedrįso spėlioti: „Kaip ten bus, nežinia. Šiandien myliu be galo, rytoj kirviu kapoju.”
Beje, jau pradėta procedūra dėl emancipacijos.
„Ilgiau nei mėnesį tai netruks. Jei nepilnametis pripažįstamas emancipuotu, jis gali tuoktis”, – paaiškino N.Stakytė.
Motinai nesugrąžino
Abu mergaitės tėvai – gyvi, bet jiems apribotos teisės. Motina prieš porą mėnesių buvo pareiškusi norą susigrąžinti dukterį, tačiau specialistai to neleido.
„Mes išsiaiškinome tokių dalykų, dėl kurių negalime tos mergaitės grąžinti motinai.
Duktė pati išėjo iš šeimos. Motina prisistato vienaip, o iš tiesų yra kitaip. Dokumentinio tėvo nėra. Nurodomas vienas vyras, jos sesers dokumentinis tėvas”, – kalbėjo N.Stakytė.
„Caritas” atstovė pyko
Nors vaikų teisių specialistai šią istoriją vertina santūriai, visai kitaip reagavo „Caritas” darbuotojai, kovojantys už vaikų gerovę.
„Apie šį atvejį sužinojome pernai, kai skaitėme paskaitą vaikų globos namuose. Socialinė pedagogė pasidalijo turinti įtarimų, jog mergaitę globojantis vyras turi kitų interesų.
Ir situaciją, ir institucijų veiklą vertinu neigiamai. Manau, jog mergina buvo ir tebėra apgaudinėjama. Jis su ja tenkino savo lytinę aistrą, o ji mano, kad yra įsimylėjusi, nes vyras rūpestingas.
Ar normalus vyras turės santykius su nepilnamete ir planuos ateitį? Manau, jis nėra psichologiškai stabilus žmogus”, – kalbėjo Lietuvos „Caritas” projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms” viena koordinatorių Neringa Orlonė.
Nevyriausybininkė apgailestavo, kad įstatymai numato per mažas bausmes už tokius veiksmus. Jos įsitikinimu, tai tolygu vaiko tvirkinimui.
Mergaitė ilgą laiką lankėsi pas „Caritas” psichologę, vėliau tai daryti atsisakė.
N.Orlonė priekaištavo ir globos namų darbuotojams: „Vaikui buvo 14 metų, kai viskas prasidėjo. Jos globėjai iš karto turėjo reaguoti.
Moterų, dirbančių valstybiniame sektoriuje, požiūris aiškus – emancipacija ir problemos nebėra. Išeina vaikas, išeina problema.”
„Caritas” atstovė prognozavo liūdną šios istorijos pabaigą: „Kas bus, jei ji pastos? Ar dabar nėra nėščia? Kam ta emancipacija tvarkoma? Susilauks vaiko ir patirs smurtą. Apie kokią šeimą galima kalbėti?”
Į praeitį nesidairė
Daugybę apkalbų, prieštaringų nuomonių įžiebė ir neįprasta meilės istorija, prieš keliolika metų nutikusi mažame Lietuvos miestelyje.
„Gal svetimiems mūsų gyvenimas yra tik pikantiška istorija, bet mums patiems jis yra mūsų gyvenimas. Gyvename, auginame savo vaikus ir nesidairome į praeitį.
Mes neskaičiuojame vienas kito metų ir nedrebame dėl ateities. Praėjo laikas ir visi įsitikino, kad mano vyras – ne vaikas, kuriam reikėjo mano globos.
Jis dabar – dviejų vaikučių tėvas ir šeimos galva”, – taip prieš trylika metų kalbėjo 36 metų mokytoja Lina. Būdama 33-ejų ji pamilo savo penkiolikametį mokinį.
Pedagogai buvo atlaidūs
Apie šį įvykį žmonės gal būtų mažiau kalbėję, jei taip būtų pasielgusi, pavyzdžiui, melžėja, o ne mokytoja. Pedagogei visada keliami didesni reikalavimai, o jos meilės istorija su 18 metų jaunesniu auklėtiniu tikrai atrodė smerktina.
Mažai kas pateisins, kai mokytoja susilaukia kūdikio nuo mokinio, kuris pats dar yra vaikas.
Tačiau ir mokytojai, ir miestelio gyventojai žinojo, kad ta istorija nėra paprasta.
„Mūsų mokinys čia neturėjo jokio gyvenimo. Motina buvo mirusi, tėvas – girtuoklis, Vilniuje pragėręs butą. Vaikinukas čia gyveno pas ligotus senelius, pas juos netrukus atsikraustė ir tėvas, atsivežęs girtaujančią sugyventinę.
Ar galėjome pasakyti mokytojai – nužudyk užsimezgusią gyvybę, kai ji prisipažino laukianti kūdikio nuo auklėtinio? Vaikinas taip pat grasino nusižudyti, jei kišimės į jo gyvenimą.
Šiandien jau galime pasakyti, kad anuomet laikydamiesi krikščioniško atlaidumo moralės, o ne buko smerkimo, mes nesugniuždėme jauno žmogaus ir išgelbėjome kelias gyvybes.
O dabar galime džiaugtis jau paaugusiais dviem gražiais ir gabiais jų vaikais”, – šią savaitę „Lietuvos rytui” kalbėjo buvusi mokytojos Linos bendradarbė.
Grėsė nemalonumai
Anuomet, prieš 16 metų, mokyklos, kurioje dirbo Lina, vadovybei dėl į viešumą iškilusios istorijos grėsė dideli nemalonumai.
Sulaukta ir vaikų teisių gynimo organizacijų dėmesio, mokykla apkaltinta aplaidumu, kad nepastebėjo, jog dvejus metus esą buvo tvirkinamas paauglys.
Priminta Vaiko teisių konvencija, įpareigojanti ginti paauglius iki 18 metų nuo išnaudojimo ar suvedžiojimo. Mokytojai prikišta ir pedagogo etika, jai grėsė baudžiamoji atsakomybė už lytinius santykius su nepilnamečiu.
Viešumas buvo bausmė
Tačiau nepaisydami nei savo artimųjų nepasitenkinimo ašarų, nei apkalbų ir kaltinimų, ir mokytoja, ir jos nepilnametis mylimasis pasirinko būti drauge.
Lina laikinai mokykloje nebedirbo, išėjo motinystės atostogų, Rimas perėjo mokytis į kitą mokyklą. Kai po trejų metų „Lietuvos ryto” žurnalistė aplankė juos, jaukiai įsikūrusius mažame name, čia jau krykštavo du vaikai.
Lina ir Rimas tuomet atvėrė namų duris, suprasdami, kad viešai papasakota jų meilės istorija yra neišvengiama bausmė už visuomenės smerkiamus suaugusios moters ir paauglio intymius santykius.
Bendraklasiai neįtarė
Kaip užsimezgė mokytojos ir mokinio jausmai?
Rimas buvo aštuntoje klasėje, kai jo auklėtoja tapo Lina. Jis sėdėjo viename suole su auklėtojos seserimi, ir niekas ilgai neįtarė, kad jį domina ne bendraklasė.
Jaunatviška mokytoja patiko visiems mokiniams, net per pertraukas liekanti klasėje su jais pasišnekėti.
Drauge su mokytoja mokiniai švęsdavo gimtadienius, važiuodavo pasisvečiuoti į jos namus.
„Kai pamatėme, kad auklėtoja laukiasi, sutrikome. Mums buvo netikėta, tai neatrodė normalu. Mes nujautėme, kad tarp Rimo ir mokytojos kažkas yra, bet pats Rimas buvo labai uždaras, nieko nepasakojo.
Gal ir manėme, kad jis per jaunas būti tėvu, bet nesišaipėme”, – anuomet pasakojo moksleiviai.
Ribą peržengė nejučia
Ar Lina nejautė savo kaltės dėl neleistinų mokinio ir mokytojos santykių? Kodėl jų nenutraukė, nepadėjo paaugliui susivokti savo jausmuose ir nesiėmė už juos atsakomybės?
„Nemaniau, kad mūsų draugystė taip toli nueis. Bet Rimas nebuvo vaikiškas. Ne aš, o jis buvo tvirtesnis, savo jausmais jis buvo subrendęs vyras. Žinojau, kad jam esu viskas. Tikrai jo neskriaudžiau.
Nežinau, kada buvo peržengta riba. Aš tikrai nebegalėjau nieko pakeisti. Jei būčiau tai dariusi, būčiau jį sunaikinusi”, – tuomet kalbėjo Lina nei teisindamasi, nei apgailestaudama.
Šalia sėdintis ir kūdikį sūpuojantis jaunasis tėvas tąkart tepasakė: „Nuo ko reikėjo mane apsaugoti?”
Lina neprieštaravo suabejojus, jog paauglys gal ieškojo ne tiek mylimosios, kiek saugumo, prarastos motinos, normalesnio gyvenimo. Tiesa, viso to jaunuoliui labai trūko.
Jaunam tėvui buvo sunkiau
Taip anksti pasirinkęs suaugusio gyvenimą 16-metis užsivertė sunkią naštą – ir apkalbas, ir nepalankią visuomenės nuomonę, viena po kito gimusius kūdikius. Pora tuomet net nesituokė, nes nenorėjo matyti nustebusių žvilgsnių.
Nors iš pradžių Rimas siekė baigti dieninę mokyklą, tačiau neištvėrė užgriuvusio dėmesio ir turėjo išeiti, pradėjo dirbti.
„Jo klasės draugai dar buvo vaikai. O Rimas suko galvą, ar mes turėsime ką valgyti. Jis skubėjo kuo greičiau įgyti profesiją ir išlaikyti šeimą.
Suprantu, kad Rimui buvo dar sunkiau negu man.
Tai didžiulė atsakomybė už du vaikus tokiam jaunam žmogui. Jis tikrai įšoko į suaugusių žmonių gyvenimą – net nespėjęs išmokti rūkyti.
Mums abiem reikėjo išmokti gyventi drauge”, – Lina sakė niekada nenusivylusi savo vyru, tikinti ateitimi ir nebijanti, kad jų gyvenimą galėtų sugriauti, tarkime, kada nors jauno jos vyro sutikta bendraamžė.
Slepia savo gyvenimą
Poros neišskyrė nei jaunesnė moteris, nei kartu išgyventos nelengvos dienos.
Nors šeimą artimiau pažįstantys žmonės puse lūpų kalba, kad mokytojos artimieji niekada nesusitaikė su tuo, kad pasiturinčių tėvų duktė susiejo savo gyvenimą su nepilnamečiu mokiniu. Bet Lina ir Rimas, drauge nuėję 16 metų kelią, ir šiandien drauge.
Ji dirba toje pačioje mokykloje kaip ir anksčiau – mokinių mylima, vertinama. Rimas turi savo verslą.
Graži namų aplinka leidžia spręsti, kad šeima gyvena pasiturimai. Du paaugę vaikai dabar – Linos mokiniai.
Jų meilės istorijos liudininkai, Rimo bendraklasiai, išsibėgiojo iš mažo miestelio. Pamažu nurimo ir kaimynų kalbos, nors skandalingų mokytojos ir tuomečio jos mokinio santykių jie nepamiršo. Poros gyvenimas visą laiką buvo stebimas pro didinamąjį stiklą.
Anuomet priversti aiškintis ir teisintis dėl savo meilės, šiandien 49 metų Lina ir 31-erių Rimas nuo visų atsitvėrė tyla.
Pardavę Linos namelį sostinėje jie įsikūrė dideliame naujame name miestelio pakrašty. Į įkurtuves Lina pasikvietė tik kelias bendradarbes.
Artimiausi kaimynai – nauji žmonės, kurie nelinkę knaisiotis po poros praeitį.
„Mes gyvename gražiai, ramiai ir laimingai. Nebenorime prisiminti praeities. Turime savo šeimą, savo gyvenimą ir neprivalome su niekuo juo dalytis”, – tepasakė žurnalistei Lina.
Bet jos balse buvo galima justi didelį nerimą.
Gal moteris už savo meilę visą laiką turės mokėti baime – tikėdamasi netikėto svečio ir jo klausimo: „Ar jūs vis dar gyvenate kartu?”
O gal iš tiesų visi šios istorijos herojai surado tai, ko jiems labiausiai trūko, nors įstatymo paragrafai laimingos pabaigos ir nenumatė.
Mažamečiu laikomas jaunesnis nei keturiolikos
* Lytinės aistros tenkinimas su jaunesniu nei 16 metų asmeniu nėra prilyginamas pedofilijai.
* Pedofilija – mažamečio asmens tvirkinimas. Mažamečiu Lietuvoje laikomas asmuo iki 14 metų.
Mokyklos direktoriui teko išeiti iš darbo
* Maždaug prieš aštuonerius metus neįprastos meilės istorija nutiko Molėtų rajone. 36 metų mokyklos direktorius pamilo savo 16 metų mokinę Ramutę.
* 16 metų dirbusiam pedagogui teko išeiti iš mokyklos.
Pikantiška istorija Pietų Afrikos Respublikoje
* Šių metų kovą Pietų Afrikos Respublikoje aštuonmetis berniukas vedė daugiau nei 50 metų už save vyresnę moterį. Pradinukas su žmona po vienu stogu negyvena, nors žiniasklaidai teigė besijaučiantis vedusiu vyru.
* Sprendimą vesti berniukas priėmė po to, kai taip pasielgti jį esą paragino senelio dvasia.
* Vaiko senelis niekada neturėjo vadinamųjų baltų vestuvių, todėl jo dvasia esą panoro, kad tokią šventę patirtų bent jo anūkas.
* Aštuonmetis nutarė vesti artimą šeimos draugę 61-erių H.Shabangu, kuri jau yra ištekėjusi ir turi penkis vaikus.
Garsiausias kūrinys – romanas „Lolita”
* Manija virtusi brandaus vyro meilė paauglei yra tapusi ir literatūros kūrinių tema. Garsiausias jų – Amerikos rusų rašytojo Vladimiro Nabokovo romanas „Lolita”. Dėl skandalingo siužeto ir erotinių scenų romanas akimirksniu tapo bestseleriu.
* Knygoje pasakojama apie liguistą 37 metų literatūros profesoriaus ir intelektualo meilę vos paauglystės slenkstį peržengusiai mergaitei.
* Profesorius Humbertas paauglystėje patiria tragišką meilę, žūva jo mylimoji Anabel. Net ir sulaukęs brandaus amžiaus jis ilgisi trylikametės mylimosios ir jos bruožų ieško kiekvienoje nimfetėje – taip jis vadina žavias mergaites nuo devynerių iki keturiolikos metų.
* Kaip Anabel įsikūnijimą Humbertas atranda dvylikametę Lolitą. Įsiliepsnoja beprotiška aistra, kuri galų gale pražudo ir Humbertą, ir pačią Lolitą.