Vestuvių planuotoja Laura Vagonė tikina, kad vestuvių tendencijos kinta retai, o ypač Lietuvoje. Tautiečiai vis dar gana konservatyvūs ir naujoves įsileidžia labai nedrąsiai.
„Skaitau daug užsienio žurnalų ir tinklaraščių vestuvių tematika, kuriuose siūlomos įvairios vestuvių idėjos. Man patinkančias idėjas bandau pasiūlyti ir savo klientams“, - pasakoja Laura. Vestuvių planuotojai įsiminė vestuvėms skirta gėlių puokštė (angl. k. „arm bouquet"), kurią nuotaka laiko ne už gėlių koto, o užsideda ant dilbio. Šios puokštės yra itin populiarios užsienyje, tačiau Lietuvoje ši naujovė dar neprigijo.
L. Vagonė pastebi, kad po truputį grįžta tradicija vestuves švęsti namuose – tėvų sodyboje arba nuosavame name. Lietuvoje ši tradicija pastaruosius dvidešimt metų buvo pamiršta, tačiau sekdami užsienio šalių pavyzdžiu tautiečiai vėl prisimena senas lietuviškas tradicijas, kai giminės ir draugai iki ryto šėldavo artimoje aplinkoje: „Vestuvių puota restorane ar nuomotoje sodyboje nėra tas pats, kaip vestuves švęsti artimoje aplinkoje, kuri kelia gražius prisiminus. Tėvų namai yra vieta, kurioje tu augai - neatsiejama gyvenimo dalis, todėl juose švęsti tuoktuves labai simboliška.“
Vestuvių planuotoja pasakoja, kad žmonės vis labiau pradeda suprasti, kad vestuvėse yra svarbu ir dekoracijos. Jeigu prieš kelerius metus buvo sunkiai suvokiamas gražus desertų stalas, šiandien lietuviai noriai derina lėkščių ir saldumynų spalvinę gamą. „Tetos ir močiutės atvežtas šakotis ar šimtalapis jau nebebūna pagrindinė stalo puošmena“, - juokiasi Laura.
Stručio plunksnos – dar viena detalė, kurią siūlo L. Vagonė. Jas galima naudoti ne tik kaip šukuosenos puošmeną, bet ir kaip stalo dekoraciją ar įpinant į nuotakos gėlių puokštę.
„Plunksnos puikiai dera su bijūnais. Prieš dvejus metus, kuomet į mane kreipėsi nuotaka iš Velso, ji užsiprašė puokštės iš plunksnų. Anuomet į tai pažiūrėjau kiek skeptiškai, tačiau dabar man tai kelia susižavėjimą“, - sako L. Vagonė.
Kiekvieną kartą, kai tik Laura pradeda pokalbį su pas ją užsukusiais jaunavedžiais, ji porų visuomet pasiteirauja, ar šie šventėje pageidauja lietuviškų vestuvinių ritualų.
Nors tikrų tradicinių kaimiškų vestuvių L. Vagonė dar neorganizavo, moteris tikina, kad šiokie tokie papročiai tautiečius dar domina: „Labai graži tradicija iš kartos į kartą perduoti „šeimos židinį“ - kuomet jaunųjų tėvai vaikams įteikia žvakę su žvakide, simbolizuojančią jų pačių šeimyninės laimės kibirkštėlę. Nuotakos išlydėjimas iš tėvų namų ar jaunųjų sutikimas su duona, druska ir vandeniu – tradicijos, kurios tarp lietuvių dar gyvos.“
Vestuvių planuotoja pastebi ir tai, kad lietuviai sumainyti aukso žiedų neskuba. Tautiečiai ruošiasi kurti šeimą būdami vis vyresnio amžiaus. Būtent 25-30 metų yra tas amžius, kai tautiečiai ryžtasi žengti prie altoriaus.
Įdomu, ar tuoktis nusprendusios poros pas vestuvių planuotoją užsuka kartu, ar vyrai tai patiki savo išrinktajai? Laura juokiasi, kad su vyrais kiek paprasčiau sutarti, jiems visi pasiūlymai atrodo verti dėmesio, tačiau būsimos nuotakos savo vyrus dažnai palieka namuose ir su vestuvėmis susijusias detales derina vienos: „Tiesa, neretai joms tampu ir psichologe – pasiruošimo vestuvėms laikotarpis moterims sukelia daug streso.“
Smalsu sužinoti, kokią pinigų sumą leidžia sau išleisti lietuviai keldami vestuvių puotą? L. Vagonė įsitikinusi, kad vestuvių sąmatą padidina maistas ir svečių apgyvendinimas: „Už 30 tūkst. litų galima iškelti geras vestuves. Jeigu jaunieji pageidauja prabangių vestuvių, tuomet teks sumokėti daugiau. Esu organizavusi vestuves už 100 tūkst. litų. Šventė už tokią sumą neapsieina be garsių atlikėjų, žinomų renginių vedėjų ir patiekalų su keturių rūšių karštais patiekalais.“
Ne vienerius metus vestuvių planavimu užsiimanti Viktorija Prokofjeva sako, kad vestuvių sezonas mūsų šalyje trumpas – trys vasaros mėnesiai ir rugsėjis. O ir tuokiasi poros ne kiekvieną dieną, dažniausiai šeštadieniais. Moteris tikina, kad norinčių naudotis vestuvių planuotojo paslaugomis netrūksta.
„Tradiciškai į vestuves susirenka 50-60 svečių. Retai kada organizuojame vestuves mažesnei arba didesnei žmonių grupei“, - savo patirtimi dalijasi Viktorija. Vestuvių puotos vieta taip pat priklauso nuo jaunavedžių norų – vieni nori vestuves švęsti už miesto esančioje sodyboje, kiti renkasi jaukius restoranus mieste.
„Daugelis porų, kurios kreipiasi į mane pagalbos, pageidauja tuoktis ne civilinės metrikacijos skyriuje. Jie mieliau tai daro gražios gamtos apsuptyje: pievoje ar miške. Bažnytinę santuoką jaunieji sudaro arba tą pačią, arba kitą dieną. Būna ir tokių porų, kurios bažnyčioje apskritai nesituokia“, - pasakoja Viktorija.
Pasak V. Prokofjevos, tradiciškų lietuviškų vestuvių, kuriose deginamas rūtų vainikėlis ir kariamas piršlys, ji neorganizuoja. Baltų balandžių paleistį į dangų jauniesiems taip pat nesiūlo: „Man ši tradicija nepatinka, todėl jos žmonėms ir neperšu.“
Lietuviai po truputį ryžtasi tuoktis ir kitose užsienio šalyse – Viktorijai tekę organizuoti vestuves Italijoje ir Pietų Prancūzijoje. „Žinoma, tai ir kainuoja daugiau. Juk reikia mokėti ne tik už vietą, apgyvendinimą, bet ir už lėktuvo bilietus. Tačiau kiti, kad ir gali sau leisti tai finansiškai, vestuves nori atšokti Lietuvoje, juk skrydžiai vargina“, - sako vestuvių planuotoja.
Įdomu, kiek pinigų vestuvėms negaili tautiečiai? V. Prokofjeva negali įvardyti vienos pinigų sumos, kurią dažniausiai jaunavedžiai skiria vestuvių puotai. Vieni kelia vestuves už dešimt tūkstančių litų, kiti nepagaili ir įspūdingos, kelių šimtų tūkstančių litų sumos. „Viskas priklauso nuo to, ko klientas nori, ar gerti viskį už 100 litų, ar už 500 litų", - šypsosi vestuvių planuotoja.
