Tautinių kostiumų siuvėjai nebespėja priiminėti užsakymų

Apvilkti tautinį kostiumą – ne tas pat, kas išsitraukti dalykinį kostiumėlį ar įšokti į džinsus. Tautinis drabužis priverčia pasijusti ypatingai. Taip tvirtina žmonės, kurie įvairiuose renginiuose pasirodo pasipuošę ryškiais, spalvingais tautiniais apdarais ir atrodo taip, tarsi iš senų paveikslų atgiję senosios Lietuvos žmonės. Tautinis kostiumas vis dažniau randa vietą lietuvių drabužių spintose. Tad šiandien šalyje prasidėjusios ir savaitę truksiančios Dainų šventės proga nepamirškite pasipuošti savo kraštui būdingais apdarais.

Daugiau nuotraukų (1)

Daiva Zimblienė

Jun 29, 2014, 12:53 PM, atnaujinta Feb 12, 2018, 9:45 AM

Eilėje – net šimtas užsakymų

Lietuvos liaudies kultūros centro Tautodailės poskyrio vyriausioji specialistė, tautinio kostiumo dizainerė Danutė Keturakienė džiaugiiis, kad mūsų tautiniai kostiumai unikalūs – jokia kita Europos šalis neturi tokių margų, kruopštaus rankų darbo tautinių drabužių.

 „Užsienyje jie sulaukia labai daug komplimentų. Be abejonės, tautinis kostiumas gali atstoti vakarinį drabužį iškilminguose renginiuose.

Anksčiau tautinius drabužius užsisakydavo tik saviveiklininkai, o dabar, ypač pastarąjį pusmetį, plinta mada siūdintis tautinį kostiumą asmeninėms šventėms, vėliau jį, kaip relikviją, ketinama perduoti savo palikuoniams.

Nereta mergina, išvykdama studijuoti į užsienį, pavyzdžiui, Daniją ar Norvegiją, nori ten išsivežti ir lietuvišką tautinį kostiumą, nes tose šalyse yra labai senos tautinio kostiumo tradicijos.

Pasiūti individualų tautinio kostiumo komplektą kainuoja nepigiai – nuo 1,5 iki 4 tūkstančių litų. Užtrunka ir šio drabužio pasiuvimas – jei reikia specialiai išausti audinį, gali tekti laukti ir pusmetį.

Nebespėjame priimti užsakymų. Šiuo metu eilėje laukia net 100 užsakymų. Jei dabar kam nors prireiktų tautinio kostiumo, laukti tektų ne vieną mėnesį.

Lietuvoje tautinis kostiumas atsirado XVIII a. pabaigoje ir gyvavo iki XX a. pradžios ir atspindėjo penkis šalies regionus: Aukštaitiją, Žemaitiją, Dzūkiją, Suvalkiją ir Klaipėdos kraštą.

Didžiausio – Aukštaitijos regiono tautiniai drabužiai iki šiol laikomi šalies reprezentaciniais, o mažiausio – Klaipėdos krašto priskiriami prie miestietiško, modernaus, visiems labiau priimtino stiliaus ir silueto.

Tautiniu kostiumu vilkinti moteris vizualiai atrodo pilnesnė. Pagal XIX a. grožio etaloną moteriai reikėjo išryškinti didelę krūtinę, liekną taliją ir plačius klubus.

Kai šiandien į mane kreipiasi moterys, norinčios turėti tautinį kostiumą, jos nerimauja dėl vieno: „Man ne aštuoniolika ir talijos neturiu.“

Tai ne bėda. Šį drabužį puikiai galima priderinti kiekvienai figūrai ir net paslėpti jos netobulumus. Juk šiais laikais nebūtina tiksliai atkartoti tų laikų kostiumo ir jo silueto – juk viskas keičiasi, tobulėja. Yra įvairių tautinio kostiumo modelių. Pavyzdžiui, galima pasiūlyti trapecinio kirpimo švarkelį ir specialaus kirpimo sijoną, kuris labai lieknina.

Didžiausias stiliaus nusikaltimas – prie tautinio kostiumo vilkėti pūkinę striukę. Tam reikėtų rinktis tinkamą švarką ir paltą,“-  „Gyvenimo būdui“ kalbėjo D.Keturakienė. ,  Tautinis kostiumas – nesenstanti klasika

Dizainerė Ieva Ševiakovaitė mano, kad vietoj proginio apsivilkti tautinį kostiumą – labai graži ir sveikintina tradicija.

 „Juk žavimės japonėmis, kurios puošiasi savo tautiniu drabužiu kimono.

Tautinį kostiumą vilkintis žmogus šiandien vis dar išsiskiria iš minios – tai labai drąsus žingsnis.

Be to, tautinis kostiumas nėra pigus, vidutinė jo kaina siekia 1–2 tūkstančius litų. Tiek gali kainuoti, pavyzdžiui, garsaus prekės ženklo suknelė ar kokio žinomo lietuvių dizainerio sukurtas vakarinis drabužis. Pagal galiojančias nerašytas taisykles su ta pačia vakarine suknele negalite pasirodyti keliuose renginiuose iš eilės, o dėvint tautinį kostiumą niekas jums nepasakys, kad esate su tuo pačiu drabužiu – juk tautinis kostiumas yra nesenstanti klasika.

Kartu su Jolanta Rimkute esame sukūrusios prekės ženklą „LT Identity“ ir su juo dirbame jau vienuoliktus metus. Šiuolaikiškomis tautinių motyvų interpretacijomis puošiame marškinėlius, kepures, rankines. Nors šių gaminių labai plačiai netiražuojame, jie populiarūs ir jų paklausa kasmet tik didėja.

Labiausiai perkami marškinėliai. Jie dažniausiai vežami į užsienį kaip dovana ar suvenyras, kad emigrantai nepamirštų, jog yra lietuviai.“

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.