Pirmoji muziejaus ekspozicijos dalis skirta seniausiems, archeologinių tyrinėjimų metu rastiems žaislams, menantiems ne tik viduramžius, bet ir ankstyvesnius laikus.
Antroji muziejaus dalis – tai pasakojimas apie žaislų ir jų gamintojų istoriją, apie tai, kaip vaikai gyveno, kokie žaislai būdingi vienam ar kitam laikotarpiui. Lankytojai gali apžiūrėti ir paliesti įvairias medžiagas, iš kurių buvo gaminami žaislai, ir bandyti atspėti, kur kokia medžiaga yra.
Dar viena muziejaus ekspozicijos dalis ne tik pasakoja apie žaislus, bet ir kviečia tyrinėti praeities gyvenimą ir tais laikais ypač svarbią veiklą, tarkime, medžioklę. Žiūrint pro mažą skylutę galima pamatyti, kokius žvėris žmonės dažniausiai medžiodavo.
„Būna, kad į muziejų su vaikais atėję tėvai iš pradžių būna nusiteikę priešiškai, o vėliau net susigraudina pamatę savo vaikystės žaislus“, – pasakojo muziejaus steigėjas Povilas Blaževičius.
Muziejuje vaikai sužino, kad anksčiau, kai nebuvo galimybių nusipirkti žaislų, vaikai kartu su tėvais žaislų pasigamindavo patys kad ir iš virtuvės atliekų! Žaislams gaminti būdavo naudojami ir kaulai. Iš jų pasigamindavo ir kėglių, ir lošimo kauliukų žaidimams, o kai kurie stambių raguočių ir arklių kaulai būdavo sėkmingai paverčiami pačiūžomis.
Specializuotos žaislų parduotuvės atsirado tik XIX amžiaus viduryje.
