Nors praėjo daugiau nei 8 metai, kai Ignas gimė, tėvai iki šiol vadina stebuklu, kad jis išgyveno. 2006-ųjų gruodžio 31 dieną pasaulį išvydęs berniukas svėrė daugiau kaip 4 kilogramus, jo išsivystymas niekam nekėlė jokių įtarimų.
Abejonės ėmė skverbtis į motinos Česlavos Neverovič širdį tik pastebėjus, kad sūnus darosi vangus, nebenori valgyti, dažnai atpila.
„Stresas, nežinome, kas vyksta, rodos, sūnus sveikas, bet jis vis mažiau reaguoja kalbinamas“, – prisiminė sunkiausias gyvenime akimirkas Česlava.
Praėjo dar kelios paros, kol naujagimis atsidūrė ligoninėje. Jam buvo nustatytas žarnų nepraeinamumas, nors tai gydytojai turėjo pastebėti dar vaisiui bręstant įsčiose. Ignui reikėjo skubios operacijos, nes grėsė rimtas pavojus.
„Tokia žinia mums buvo sunkus išbandymas. Labai daug padėjo šio skyriaus medikai, nes mums reikėjo suvaldyti psichologinę įtampą, kad galėtyme visą energiją skirti sūnui“, – pasakojo J.Neverovičius.
Pirmoji mintis jam buvo skambinti kuo greičiau kunigui ir paprašyti, kad pakrikštytų sūnų, kuris galėjo nesulaukti kitos dienos. Kunigui atvykus į Vaikų ligoninę, paaiškėjo, kad reikia krikštatėvio. Ką daryti? Naujagimio tėvai apie tai nė nepagalvojo. Jie paprašė gydytojo Arūno Liubšio atlikti šią pareigą, ir jis sutiko.
Nors operacija buvo sėkminga, bet sūnaus Igno gyvybė dar savaitę kabojo ant plauko, Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje buvusio ministro sūnus buvo gydomas beveik mėnesį.
„Kai mes su sūnumi čia patekome, rodos, atsidūrėme kitame pasaulyje. Ne vien šiuolaikinė medicinos technika, vaistai, bet ir gydytojai, slaugytojai daug nuveikė, kad mūsų sūnus Ignas liktų gyvas“, – pasakojo J.Neverovičius.
Grįžęs į verslą ir daug keliaujantis po pasaulį vyras yra girdėjęs apie savo sūnaus krikštatėvį gydytoją A.Liubšį daug gražių žodžių taip pat iš užsienio medikų, nes prieš 25 metus įkūrus Naujagimių intensyviosios terapijos skyrių sukaupta patirtimi šis gydytojas dalijasi su Azerbaidžano, Kirgizijos, Uzbekijos medikais.
Kristina Čiuželienė su vyru Mariumi prieš penkerius metus taip pat daug laiko praleido Vaikų ligoninėje, kur du mėnesius buvo slaugoma ir gydoma jų neišnešiota duktė.
Ši patirtis paskatino juos įkurti labdaros fondą.
Kadangi kasmet Lietuvoje gimsta apie du tūkstančius neišnešiotų kūdikių, jų gyvybė visų pirma priklauso nuo intensyvios priežiūros galimybių, šis fondas padovanojo Naujagimių intensyvios terapijos skyriui hemodinamikos pokyčių stebėjimo sistemą USCOM 1A.
Ji skirta sunkiai sergančių ir neišnešiotų naujagimių sveikatos būklės geros kokybės diagnostikai.
Sūnaus liga įvarė į neviltį ne tik motiną, bet ir gydytojus
Vilnietė menininkė Solveiga Gutautė, atėjusi į Vaikų ligoninę pasveikinti medikų, kurie prieš ketvirtį amžiaus įkūrė Naujagimių intensyviosios terapijos skyrių, negalėjo sulaikyti ašarų pasakodama apie sūnaus Motiejaus gimimą.
Motiejus buvo vadinamas išskirtiniu piliečiu, įvariusius gydytojus į neviltį, kol buvo duotas ženklas iš aukštai ir berniuko būklė ėmė gerėti. Nors tai buvo prieš 8 metus, bet S.Gutautė iki šiol prisimena kiekvieną smulkmeną.
„Trečią parą kėlėsi iš numirusių – šie Biblijos žodžiai tinka mano sūnui Motiejui. Buvo labai sunku. Juoda balta – keitėsi dienos kaip fortepijono klavišai“, – sakė moterims.
Kasmet švęsdama Motiejaus gimtadienį S.Gutautė stengiasi rasti laiko ir apsilankyti Vaikų ligoninėje, kuri jos sūnui tapo antraisiais namais.
Vilniaus universiteto trečiakursis Kipras Mikelis taip pat buvo išgelbėtas Naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus medikų. Nors būsimas gydytojas tikino, kad jo prisiminimai apie vaikystę migloti, bet pradėjęs daugiau gilintis jis suprato, kad galėjo neišgyventi.
Tik randas ant kelio primena apie pavojingą infekciją, sukėlusią sepsį.
„Dėkoju gydytojams, kad turiu puikiai veikiančias smegenis, ir mano kojos vienodo ilgio, nes nereikėjo nė vienos jų trumpinti“, – kalbėjo K.Mikelis.
Išgyvena daugiau nei 90 proc. mažylių
Naujagimių intensyviosios terapijos skyrius kasmet gydoma apie 300 ypač sunkios būklės naujagimių.
Šio skyriaus įkūrėjas, dabar Vaikų ligoninės Neonatologijos centro vadovas gydytojas neonatologas medicinos mokslų daktaras Arūnas Liubšys pasakojo, kad iki tol naujagimiai buvo gydomi kartu su vyresniais vaikais.
Vėliau buvo įsitikinta, kad patiems mažiausiems pacientams būtinos ypatingos sąlygos, kad jie serga kitomis nei vyresni vaikai ligomis, kad jų gydymui būtina kita įranga, kitokia slauga ir priežiūra.
„Neišnešiotas naujagimis – savitas organizmas, jam reikia ypatingos priežiūros. Tokio mažylio negalima palyginti su normaliu naujagimiu, nes jis atėjo į pasaulį keliais mėnesiais anksčiau. Kaip suprasti ir pajausti, ko jam trūksta? Juk nuo tokių dalykų priklauso išgyvenamumas ir gydymo sėkmė“, – sakė gydytojas A.Liubšys.
Nuo pat pirmųjų gyvavimo metų skyrius tapo visiškai naujos ir jaunos pediatrijos atšakos – naujagimių intensyviosios terapijos lyderiu.
Čia buvo ir tebėra diegiamos naujausios gydymo technologijos, gydomi ir slaugomi sunkiausiai sergantys išnešioti ir neišnešioti naujagimiai iš visos Lietuvos.
Čia kasmet naujagimiams atliekama apie 80-100 įvairių operacijų. Didelę dalį pacientų sudaro labai mažo (mažiau nei 1500 gramų) arba ypač mažo (mažiau nei 1000 gramų) svorio naujagimiai.
Išgyvena daugiau nei 90 proc. mažylių. Pastaruoju metu vilniečių medikų pasiektas net savotiškas rekordas: mažiausias išgyvenęs pacientas tesvėrė 420 gramų.
Tai rodo ne tik naujų medicinos technologijų privalumą, bet ir gydytojų, slaugytojų profesionalumą.
„Tėvų tikėjimas ir viltis, kad jų atžala pasveiks taip pat daro stebuklus“, – priminė gydytojas A.Liubšys.
Skyriaus istorija neatsiejama nuo Lietuvos istorijos
Profesorė Nijolė Drazdienė džiaugėsi, kad šiuo metu Lietuva atsidūrė tarp stiprių šalių, kuriose yra geri naujagimių sergamumo ir mirtingumo rodikliai.
„Mano profesinė veikla prasidėjo tais laikais, kai turėjome labai mažai galimybių padėti išgyventi neišnešiotiems naujagimiams. Mes tik žinojome, kad kažkur Vakaruose yra tokių vaistų, kurie padeda neišnešiotų naujagimių plaučių alveolėms išsiskleisti, ir jie pradeda patys kvėpuoti.
Šio skyriaus istorija neatsiejama nuo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo istorijos. Jei būtų vėlavęs šis politinis procesas, būtų vėliau atėjusi ir medicinos pažanga“, – priminė profesorė N.Drazdienė.
Daugelis pasišventusių savo profesijai medikų čia dirba beveik nuo pat skyriaus įkūrimo dienos.
Naujagimių intensyvios terapijos skyrius taip pat yra medicinos studentų, rezidentų mokymo bazė, gydytojų profesinio tobulinimosi vieta.
Skyriaus medikai yra įvairių tarptautinių mokymo programų, skirtų neonatologams ir naujagimių slaugytojams, organizatoriai ir aktyvūs dalyviai Uzbekijoje, Kazachijoje, Kirgizijoje, Tadžikijoje, Turkmėnijoje, Azerbaidžane, Rusijoje ir kitose šalyse.
