Nerimaujama dėl vaikų, kurių tėvai – anoniminiai spermos donorai

Juos vadina vikingų kūdikiais, o dabar tokių mažylių Jungtinėje Karalystėje – mažiausiai keletas tūkstančių.

Ar to paties donoro kūdikiai netyčia nesusitiks ateityje?<br>„123rf.com“ nuotr.
Ar to paties donoro kūdikiai netyčia nesusitiks ateityje?<br>„123rf.com“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Aug 19, 2015, 9:45 AM, atnaujinta Oct 20, 2017, 12:11 AM

Neseniai BBC sukūrė dokumentinį filmą apie naują fenomeną šalyje. Kasmet šimtai bričių keliauja į Danijos spermos bankus ir perka danų donorų sėklą.

Čia lankosi moterys, kurių partneriai turi vaisingumo problemų, taip pat lesbiečių poros. Tačiau dar dažniau į Daniją važiuoja į ketvirtąją ar penktąją dešimtį įžengusios netekėjusios moterys, kurios nemano, kad neturėdamos partnerio negali būti motinomis.

Spermos donorą moterys gali išsirinkti pagal anketą, kurioje pateikiamos detalės apie vyro šeimą, darbą, išsilavinimą, fizines savybes, ligas, jo vaikystės ir šių dienų nuotraukos. Jungtinėje Karalystėje tokia informacija nepateikiama.

Vadinamasis vikingų kūdikis moterims atsieina nepigiai: vien atvežti danišką spermą į Jungtinę Karalystę kainuoja 460 svarų sterlingų (beveik 600 eurų), o pridėjus kelionės, procedūrų ir kitas išlaidas Danijoje kai kurios klientės pakloja net 75 tūkst. svarų (97,7 tūkst. eurų).

Tačiau jau dabar nerimaujama, kad dėl vikingų vaikų ateityje gali kilti daug nesusipratimų.

Danijoje nėra skaičiuojama ar ribojama, kiek kartų tas pats donoras gali bankui paaukoti spermos, todėl vienas donoras gali turėti daugybę palikuonių.

Kyla klausimas, ar to paties donoro kūdikiai netyčia nesusitiks ateityje. Jeigu partneriai turėtų to paties tėvo genų, rizikuotų susilaukti apsigimusių vaikų.

2012 metais Daniją sukrėtė skandalas, kai vienas spermos donoras perdavė retą genetinę ligą mažiausiai penkiems iš 43 vaikų.

Iki 2009 metų iš šio vyro spermos gimė 43 vaikai dešimtyje šalių, 18 iš jų Danijoje ir Švedijoje. Donoro sperma buvo panaudota ir Europoje, ir už jos ribų.

Danijos spermos bankas buvo kritikuojamas dėl to, kad anoniminio donoro sperma nebuvo pašalinta net tada, kai tapo aišku, jog ji nulėmė vaikų genetinę ligą.

Problemų gali kilti ir spermos donorams. Prieš keletą metų JAV žurnalui „The Atlantic“ pavyko surasti vieną „Cryobank“ spermos donorą, kuris internete atrado ne vieno savo vaiko nuotrauką.

Rauliu Waltersu pavadintas vyrukas pusantrų metų keliskart per savaitę duodavo savo spermos, kad užsidirbtų pinigų teisės studijoms. Už kiekvieną mėginį – 70 JAV dolerių į kišenę.

Duodamas spermos jis mažiausiai suko galvą dėl potencialių vaikų, tačiau neseniai kažkas jo paklausė: „Ar kada nors esi į interneto paiešką įrašęs savo donorystės numerį?“

Raulis neatsilaikė pagundai. Jo kompiuterio ekrane atsirado putlaus dvejų metų berniuko – neįtikėtinai panašaus į patį Raulį vaikystėje – nuotrauka.

Vyras buvo šokiruotas, nes paaiškėjo, kad internete netrūksta reklamos apie tai, jog jo numerio sperma „gamina garbanotus, gyvybingų akių kūdikius“.

Viena jo sperma pasinaudojusių moterų Kalifornijos „Cryobank“ svetainėje parašė, kad ji savo vaikui surado jau 22 pusiau brolius ir seseris.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.