Kartą per savaitę moksleiviai mokomi spręsti problemas taikiai

Konfliktai tarp vaikų mokykloje – ne toks jau retas reiškinys. Todėl itin svarbu nuo ankstyvo amžiaus mokytis nusiraminimo technikų, būdų spręsti konfliktus taikiai. Prie to prisidėti gali ir ugdymo įstaigos. Štai Vilniaus „Vyturio“ pradinė mokykla jau daugiau nei dešimtmetį moko vaikus šių dalykų kūrybiškai. Pedagogai džiaugiasi – rezultatai akivaizdūs, konfliktų mokykloje mažėja.

Vilniaus „Vyturio“ pradinės mokyklos mokytoja metodininkė Rasa Jurgelevičienė programos „Antras žingsnis“ užsiėmimo metu su mokiniais.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Vilniaus „Vyturio“ pradinės mokyklos mokytoja metodininkė Rasa Jurgelevičienė programos „Antras žingsnis“ užsiėmimo metu su mokiniais.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Sep 15, 2015, 10:49 AM, atnaujinta Nov 30, 2021, 4:23 PM

Sėkminga prevencinė programa

Mokytoja metodininkė Rasa Jurgelevičienė, dirbanti Vilniaus „Vyturio“ pradinėje mokykloje, prieš vienuolika metų tapo mokytojų grupės, pirmosios išbandžiusios „Antro žingsnio“, programą nare. „Antras žingsnis“ – socialinius emocinius įgūdžius lavinanti bei smurto prevencijos programa. Socialiniai emociniai įgūdžiai leidžia vaikams būti sėkmingesniems mokykloje, moko juos įsitraukti į saugios bei pagarbios mokyklinės aplinkos kūrimą, leidžia išvengti netinkamo elgesio, bendraamžių atstūmimo, impulsyvumo.

Anksčiau R.Juregelevičienė teigė pastebėdavusi konfliktinių situacijų tarp vaikų. „Dažniausios jos įvykdavo mokinių laisvalaikio metu: per pertraukas ar po pamokų. Vaikai, pradinukai labai impulsyvūs, nesugeba suvaldyti savo emocijų. Labai daug konfliktų kyla tarsi netyčia. Kažkas kažką pastūmė, veiksmas buvo interpretuotas kaip tyčinis ir į jį sureaguota dar smarkiau.

Kartais žodžiais, kartais ir kumščiais. Antra problema, kad vaikai dažnai imituoja kompiuterinių žaidimų arba animacinių filmukų personažus. Žinia, kad šie ne visuomet yra pozityvus ir elgiasi agresyviai. Kartais net susidaro įspūdis, kad vaikai gyvena nerealiame pasaulyje, susitapatinę su personažu. Stebino ir vaikų abejingumas kitų nesėkmei. Vadinamo empatijos jausmo stoka“,– prisiminė pedagogė.

Tačiau pradėjus mokykloje įgyvendinti „Antro žingnio“ programą, situacija pakito. „Pastebėjome, kad ji tikrai veikia ir yra puikus įrankis mokyti vaikus bendrauti. Jau pirmos klasės pabaigoje, antraisiais mokymo metais išryškėja tokių pamokėlių nauda – vaikai jautriau geba reaguoti į aplinkinių nesėkmes, pasiteirauja, kodėl taip atsitiko. Išmoksta nusiraminti, mat pamokėlių metu mokome ir nusiraminimo strategijų. Matau, kad vaikai stengiasi pozityviai spręsti konfliktines situacijas, mažėja muštynių.

Žinoma, ne viskas visuomet pavyksta ir ne viską iš pamokų iš karto galima perkelti į realų gyvenimą. Tačiau labai džiaugiuosi, kad vaikai mokomi sutarti“,– rezultatais džiaugiasi R. Jurgelevičienė. Ir priduria, kad per dešimtmetį palaipsniui mokykloje įtraukė visus kolegas. „Mūsų Vilniaus „Vyturio“ pradinėje mokykloje jau visos mokytojos vykdo šią programą“,– sako ji.

Svarbus ir tėvų vaidmuo

Anot mokytojos metodininkės, pirmiausiai „Antro žingsnio“ programos užsiėmimų metu mokiniai mokomi atpažinti jausmus. Tuomet aptariamos įvairiausios situacijos, kurios gali iššaukti impulsyvų elgesį. Galiausiai vaidinami vaidmenų žaidimai. „Jie ieško geriausių, taikių problemų sprendimo būdų. Tai vyksta klasės valandėlių metu kartą per savaitę.Vaikams šios pamokėlės tikrai patinka, yra analizuojama ir video medžiaga. Antras dalykas, kas vaikams patinka – vaikai nėra vertinami. Priimami bet kokie vaikų atsakymai, o vėliau – diskutuojama ir vaikai patys priima sprendimą, kodėl vienaip ar kitaip reikia išspręsti situaciją“,– pasakoja R. Jurgelevičienė.

Nepaisant sėkmingai vykdomos prevencinės programos mokykloje, pedagogė akcentuoja ir tėvų indėlio svarbą. Vaikams be tinkamo šeimos pavyzdžio ir tėvų rūpesčio sunkiau spręsti mokykloje kilusias problemas. „Pirmiausia, ką tėvai galėtų padaryti, jie privalo domėtis ne tik vaiko mokslo pasiekimais. Didelį dėmesį reikia skirti vaiko bendravimui: kas nutiko mokykloje, kodėl taip nutiko, kodėl kilo viena ar kita problema, kaip ji buvo išspręsta. Taip pat tėvai neturėtų skubėti kaltinti kitų vaikų. Visuomet reikia išsiaiškinti, kodėl jų atžala pateko į konfliktinę situaciją. Būtina atkreipti dėmesį ir į aplinkoje esančius pavyzdžius, gi vaikai mokosi iš jų mokosi. Jei šeimoje yra pagarba, savitarpio supratimas, atžala mokysis iš tokio pavyzdžio. Be abejonės, reikėtų kontroliuoti ir tai, kokios kompiuterinius žaidimus žaidžia ar filmukus žiūri vaikas. Kartu galima daug nuveikti“,– tėvams pataria ir juos padrąsina Vilniaus „Vyturio“ pradinės mokyklos mokytoja.

„Antras žingsnis“ – viena iš projekto „Saugios aplinkos mokykloje kūrimas“ prevencinių programų, finansuojamų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Projekto metu įgyvendinamos ir kitos programos, kaip „Zipio draugai“, „Olweus“, „Lions Quest“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: Lietuvos narystės NATO metinės – ar iššūkių daugiau?