Prevencinių programų nauda mokyklose: keičiasi visi

Prieš daugiau nei dešimtmetį, dar tik žengiant pirmuosius žingsnius ir įgyvendinant prevencines programas, stebėta ir net tyrimais įrodyta, kad pirmuosius kelerius metus stigo bendro supratimo, kas yra prevencinė programa. Šiandien tyrimų rezultatai atskleidžia, kad problemų mokyklose po truputį mažėja, tačiau labai daug priklauso, ar prevencinės programos naudojamos tinkamai.

Prevencinė programa yra pagalbinė priemonė.<br>123rf nuotr.
Prevencinė programa yra pagalbinė priemonė.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

lrytas.lt

Oct 23, 2015, 1:35 PM, atnaujinta Nov 30, 2021, 4:18 PM

Įrodyta moksliškai

Nuo 2011 metų prevencinių programų įgyvendinimas pradėtas finansuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. Suplanuotas ir parengtas valstybės projektas „Saugios aplinkos mokykloje kūrimas“, skirtas prevencinės veiklos plėtrai šalies mokyklose.

Toks žingsnis žengtas, mat moksliniai tyrimai rodo, kad būtent dėl dalyvavimo prevencijoje stiprėja teigiamos mokinių nuostatos mokyklos atžvilgiu, mažėja rizikingo elgesio atvejų, gerėja mokinių pasiekimai. Įrodyta ir tai, kad gyvenimo įgūdžių mokymas per prevencines programas turi įtakos mažesniam narkotikų vartojimui iki 75 procentų, alkoholio vartojimui – iki 60 procentų, smurtui, patyčioms ir nusikalstamumui – iki 50 procentų, o tabako vartojimas sumažėja net iki 87 procentų.

Tiesa, pozityvių rezultatų galima pasiekti tik tada, kai prevencinė veikla yra organizuojama kaip kryptingas ir sistemingas procesas, kurio metu vaikai įgyja žinių, nuostatų, įgūdžių ir kompetencijų tokiose srityse kaip savo emocijų suvokimas ir valdymas, pozityvių tikslų išsikėlimas ir pasiekimas, teigiamų santykių su kitais kūrimas ir palaikymas, atsakingas sprendimų priėmimas. Tam tikslui ir pasitarnauja prevencijos programos.

Įvertintos ir Lietuvoje

Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro (SPPC) psichologė Kristina Ignatavičienė pasakoja, kad kiekviena prevencinė programa turi skirtingą efektyvumo ir naudingumo įvertinimo metodiką. „Pavyzdžiui, mūsų centras jau septynerius metus įgyvendina Olweus patyčių prevencijos programą. Kasmet mokyklose, kuriose ši programa įgyvendinama, atliekame apklausas. Po metų atliktos apklausos rezultatus lyginame su prieš tai buvusiais“,– pasakoja specialistė.

Tad kalbant apie bendrą patyčių lygį, kai prisideda prevencinės programos įgyvendinimas, jis yra apie trisdešimt procentų. Programos šį gyvendinimo metu patyčių lygis kasmet mažėja. Per penkerius metus – maždaug iki aštuoniolikos procentų.

„Mūsų partneriai Norvegai, kurie kur kas ilgiau įgyvendina Olweus programą, mokyklose pradedant ją įgyvendinti turi tik aštuonių procentų pradinį patyčių lygį“,– lygina K. Ignatavičienė.

Kitos prevencinės programos, pavyzdžiui, kaip „Zipio draugai“, kuri Lietuvoje vykdoma daugiau nei dešimtmetį, taip pat įvertinamos daugiau mažiau kasmet. Tiksliau sekami kasmečiai rezultatai ir taip pat lyginami. „Zipio draugų“ įvertinimas buvo apibendrintas prabėgus dešimtmečiui. „Buvo surasti tie vaikai, kurie joje dalyvavo ir buvo įvertinta, koks jos poveikis ir liekamieji reiškiniai. Be to, kasmet taip pat sudaromi klausimynai, padedantys stebėti vaikų elgesio pokyčius“,– pasakoja SPPC psichologė.

Mokosi valdyti savo elgesį

Pastarosios programos įgyvendintojai VšĮ „Vaiko labui“ pateikia informaciją, kad tyrimo rezultatai parodė, jog programa „Zipio draugai“ buvo sėkmingai įgyvendinta tiek Lietuvoje, tiek Danijoje, abejose šalyse turėdama teigiamą įtaką vaikų gebėjimams įveikti kasdienius sunkumus. Išaugo vaikų pasitikėjimas savimi ir savo gebėjimais, atsparumas neigiamai aplinkos įtakai, gebėjimas susivaldyti, vaikai tapo jautresni draugų ir artimųjų emocinei būsenai bei problemoms, draugiškesni, gebantys drauge rasti išeitį, susitarti. Sumažėjo agresyvaus, nevaldomo elgesio atvejų, padidėjo dėmesingumas. Pasikeitė programoje dalyvaujančių pedagogų požiūris – jie suprato, kad ir su mažais vaikais galima kalbėtis apie jausmus bei problemas, išmoko naujų kalbėjimosi su tokio amžiaus vaikais būdų.

Programą „Zipio draugai“ nuodugniai bei įvairiapusiškai tiria ir Lietuvos mokslininkai. Programos ekspertės, psichologijos mokslų daktarės doc. Onos Monkevičienės atliktas programos įtakos vaikų adaptacijai mokykloje tyrimas parodė, kad programoje dalyvavę vaikai lengviau prisitaikė prie mokyklos tvarkos ir aplinkos, greičiau susirado draugų, turėjo mažiau problemų, geriau jautėsi.

Vaikai prašo tėvų: nešaukite ant mūsų

Panašių rezultatų pasiekta pradėjus įgyvendinti ir „Zipo draugų“ tęstinę programą „Obuolio draugai“. Praėjusiais metais pasibaigus bandomajam programos įgyvendinimui Lietuvoje, buvo atliktas programoje „Obuolio draugai“ dalyvavusių pedagogų nuomonės apie programą tyrimas. Visi pilotiniame programos įgyvendinime dalyvavę pedagogai akcentavo teigiamą programos poveikį daugumai klasės vaikų. Pedagogų nuomonė ar programa „labai naudinga“ ar „naudinga“ vaikui išsiskyrė maždaug per pusę. Pedagogai pastebėjo pokyčius vaikų elgsenoje: vaikai išmoko atjautos išklausyti kitų, suvaldyti pyktį, laikytis Obuolio taisyklių ne tik užsiėmimų, bet ir kitų pamokų ar veiklų metu. Taip pat pradėjo drąsiau kalbėti apie savo išgyvenimus, jausmus ir reikšti savo nuomonę, dažniau siūlyti pagalbą draugui ir nesigėdyti patys jos paprašyti, tapo savarankiškesni priimdami sprendimus.

Pedagogai teigė, kad net 95 procentų tėvų vertino programą teigiamai. „Tėvų nuomone, programa reikalinga ir tėvai klausė, ar yra jos tęsinys“, „Tėvai pasakojo, kad vaikai prašė tėvelių, kad ant jų nešauktų, nebartų, bet nori, kad kalbėtųsi taip, kaip kalbama per Obuolio draugų valandėles“, „Tėvai džiaugiasi, kad vaikai labai laukia šių valandėlių. Patys pastebėjo, kad vaikai pasikeitė į gerą.“

Labai svarbi mokytojų motyvacija

SPPC psichologė Kristina Ignatavičienė pastebi bendrą tendenciją: „Negalima kategoriškai sakyti, kad prevencinės programos yra vienintelė priemonė, kuri neša teigiamus pokyčius. Galbūt šalyje yra ne viena mokykla, kurioje yra sukurta bendravimo kultūra, nebijoma vienas kito ir patyčių nėra tiek daug. Tačiau tenka girdėti, kad patys mokytojai pripažįsta, jog dalyvaudami prevencinėse programose taip pat keičiasi. Turiu galvoje, kad suaugusieji taip pat moksi bendrauti ir spręsti problemas.

Prevencinė programa yra pagalbinė priemonė. Tam tikra suplanuota veikla, patikrinta ir įvertinta, kad yra efektyvi. Pradėjus įgyvendinti prevencinę programą yra labai didelė tikimybė, kad bus teigiamų pokyčių. Tačiau teigiami pokyčiai, be abejonės, priklauso nuo to, kaip pati programa yra įgyvendinama. Kiek mokytojai yra įsitraukę, motyvuoti dalyvauti ir vykdyti viską taip, kaip yra numatyta. Kai įsitraukia visa bendruomenė, pastebima, kad nesvarbu, kokią problemą imamasi spręsti, tampama labiau sutelktu kolektyvu: kalbasi, diskutuoja, ieško problemų sprendimo būdų. Kitaip tariant, prevencinės programos keičia visus. O kai mokytojai užsidegę imasi veikti, vaikai jaučiasi saugesni“,– įsitikinusi K.Ignataviečienė.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Oponentai“: kas slepiasi pedofilijos skandalo šešėlyje?