Bučiuojate vaikus į lūpas? Psichologai įspėja liautis

Cheryl Leach yra tokia pat, kaip ir kitos paauglių mamos. Nors jos sūnui Jordanui jau 16 m., ji vis vien turi priminti, jog kojinės pačios nesusirinks nuo miegamojo grindų, o pica sudegs, jei dar ilgiau keps orkaitėje. 42-metės C.Leach prisirišimas beribis – ir ji labai džiaugiasi, kai sūnus grįžta namo iš mokyklos. Ji taip džiaugiasi, kad su juo pasisveikina bučiniu į lūpas.

Kai kurie žmonės mano, kad nereiktų seksualizuoti vaikų bučiavimo į lūpas.<br>123rf nuotr.
Kai kurie žmonės mano, kad nereiktų seksualizuoti vaikų bučiavimo į lūpas.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2016-03-14 10:40, atnaujinta 2017-06-01 19:14

Jeigu paskutinis sakinys privertė jus pasijausti nejaukiai, esate ne vieni.

Ar tėvai turėtų bučiuoti savo vaikus į lūpas – kontroversiška tema, rašo „Daily Mail“. Ar tai – natūrali meilės išraiška, ar nukrypimas?

Vaikų psichologė Charlotte Reznick sulaukė daug pasipiktinimo, kai pasakė, jog mano, kad yra negerai bučiuoti vaikus į lūpas.

„Kai pradedi bučiuoti vaiką į lūpas, kada reikia sustoti? – retoriškai klausė ji. – 4-erių ar 5-erių vaikai po truputį ima suprasti seksualumo idėją, ir bučinys į lūpas gali juos stimuliuoti.“

Nepaisant daugybės pasipiktinusių tėvų, kiti pritarė psichologei. Dauguma žmonių pasijunta nejaukiai, kai mato, kaip tėvai bučiuoja vaikus į lūpas – ypač jei tie vaikai yra paaugliai ar net suaugusieji.

C.Leach, trijų vaikų mama, nė kiek nesigėdija savo elgesio – ir visas savo atžalas bučiuoja į lūpas. Ji net pyksta, kai kas nors pasisako prieš jos ir paauglio sūnaus bučinius.

„Tai, kad žmonės mato kažką seksualaus yra kvaila ir apgailėtina, – pareiškė ji. – Man nesvarbu, ką galvoja kiti. Nenustosiu bučiuoti Jordano – o jis taip pat nė nesiruošia liautis.“

Bučiniai būna trumpi

Jordanas sutinka su tiesmuku savo mamos pareiškimu.

„Bučiuosiu mamą ir tada, kai būsiu suaugęs, – sakė jis. – Tai dariau taip ilgai, kad nematau nieko keisto.“

Jordano tėvas paliko šeimą, kai C.Leach buvo nėščia – ir tai buvo viena iš priežasčių, kodėl mama su sūnumi tapo tokie artimi.

„Pirmuosius kelerius metus buvome tik dviese ir užmezgėme ypatingą ryšį, – pasakojo moteris. – Jordanas miegojo mano lovoje, ir kai jis ėmė klausinėti apie seksą, džiaugiausi galėdama atsakyti. Visada buvome atviri vienas kitam.“

Jų bučiniai trunka sekundę ar dvi – nebent Jordanas būna linksmesnės nuotaikos. Jis tada bučinį pratęsia, ir jį užbaigia su garsu.

Stebėtina, bet Jordano merginai Daisy netrukdo toks jo įprotis – nors ir jie vaikšto susikibę už rankų viešumoje, net prie mokyklos vartų.

„Mano draugai sarkastiškai šneka, kokie mes mieli, tačiau man nerūpi, ką jie mano“, – tikino paauglys.

Lūpos – erogeninė zona

C.Leach bučiuoja ir savo tėvus. Jos nuomone, pakštelėjimas į žandą būtų šaltas gestas.

„Bučinys į lūpas išreiškia stipresnį prisirišimą“, – teigė ji.

Nors ir pati moteris, ir jos sutuoktinis Darrenas mielai bučiuoja vaikus, jų pačių santykiai nėra tokie šilti.

„Mes su Darrenu dažnai nesibučiuojame, – prisipažino C.Leach. – Jis mano, jog neturi manęs bučiuoti, kad įrodytų savo meilę. Esu nepatenkinta ir galbūt dėl to dažniau bučiuoju vaikus. Nesibučiavusi su vyru galiu išbūti ilgai – tačiau ne su vaikais.“

Nieko keisto, bet psichologė C.Reznick yra kitokios nuomonės.

„Paaugliai savo seksualumą supranta geriau nei vaikai, todėl nerekomenduoju mamoms bučiuoti jų į lūpas, – sakė ji. – Vaikai nori, kad tėvai liestų jų kaktas, žandus ar rankas. Lūpos yra kitokia vieta, nes jos jautresnės stimuliacijai.

Žmonės nemėgsta apie tai galvoti, bet lūpos yra erogeninė zona. Bučiuojantis išsiskiria cheminės medžiagos, susijusios su lytiniu susijaudinimu – pavyzdžiui, seratoninas ir oksitocinas.

Kūdikiai ir vaikai nesupranta seksualumo, bet jie jaučia stimuliaciją.“

Dažniau bučiuojasi su tėčiu

Kas, jei tas vaikas jau suaugęs?

„Nesuprantu, kodėl kiti randa prie ko prisikabinti, – sakė 34-erių Jocelyn Miller, kuri vis dar bučiuoja savo 61-erių metų amžiaus tėvą Ianą. – Tai yra mano būdas parodyti, kiek jis man reiškia. Iki man suėjo 13 m., tėtis kiekvieną vakarą ateidavo pas mane į kambarį, pabučiuodavo mane ir kutendavo ranką iki tol, kol užmigdavau.

Esu artima su mama ir mes taip pat bučiuojamės į lūpas, bet ne taip dažnai – tikriausiai esu tėčio mergaitė.“

Tačiau ji su tėvais nesibučiuoja viešumoje.

„Nemanau, kad tai yra kažkas ištvirkusio, bet tai – privatus gestas, ir suprantu, kad jis kai kuriems gali atrodyti keistas, – teigė J.Miller. Aš tėtį bučiuoju į lūpas norėdama padėkoti už palaikymą. Bučiavau jį ir kai jis man padėjo pamiršti buvusį vaikiną, ir prieš išvažiuojant į bažnyčią mano vestuvių dieną. Visada bučiuodavomės, kai buvau maža, ir vis dar jaučiuosi esanti maža jo dukra.“

Ianas labai susijaudina, kai jo kas nors paklausia, kodėl jis dukrą bučiuoja į lūpas.

„Aš ją taip myliu, – prisipažino jis. – Neįmanoma mylėti stipriau. Oi, jaučiu, kad ima kauptis ašaros.“

Tačiau Ianas savo 24-erių sūnaus į lūpas nebučiuoja.

„Galbūt tai yra susiję su tuo, kad mano dukra yra priešingos lyties“, – sakė jis.

Nors šie bučiniai yra platoniški, J.Miller pripažįsta, kad jos vyro tai pernelyg nežavi.

„Jis sako, jog tai – mūsų pasirinkimas, tačiau bučiniai į lūpas jam yra užsiėmimas, kurį daro įsimylėjėliai“, – atskleidė moteris.

Bučiuojasi kelios kartos

Kai kurie žmonės mano, kad nereiktų seksualizuoti vaikų bučiavimo į lūpas.

„Tai – tik meilės vaikui išraiška, kurios pagalba leidžiate jam suprasti, koks jis ypatingas“, – sakė psichologė Emma Kenny.

35-erių Amanda Hewlett reguliariai bučiuoja savo 61-erių mamą Barbara ir 63-ejų tėtį Denneisą, taip pat ir 6-erių dukrą Kelcey su 13-os mėnesių amžiaus sūnumi Jaku.

„Ši situacija tik parodo, kuo virto mūsų visuomenė, ir kaip žmonės bijo būti išvadinti pedofilais, – sakė ji. – Aš tai darau nuolat, tačiau, savaime suprantama, tai būna tik pakštelėjimas – o ne aistringas bučinys, kuriuo dalijuosi su sužadėtiniu.

Nenoriu, kad mano vaikai augdami jaustųsi nemylimi. Jie jaustųsi daug blogiau, jei negautų tokio dėmesio.“

Barbara bučiuoja ir savo vaikus, ir anūkus.

„Savo vaikus taip bučiavau nuo tada, kai jie buvo maži, – sakė ji. – Manau, kad taip nutiko todėl, kad mano tėvai mirė, kai man buvo apie 30 m.

Gailėjausi, kad nepasakiau jiems, kaip juos mylėjau, todėl nusprendžiau vaikams atvirai rodyti prisirišimą.“

Parengė Dorotėja Noreikaitė

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.