Britus baugina naujos rūšies „motinos gegutės“ iš Rytų Europos

Britai sunerimę dėl naujos tendencijos – emigrantės iš Rytų Europos atiduoda savo naujagimius įvaikinti Jungtinėje Karalystėje, taip tikėdamosi užtikrinti jiems geresnį gyvenimą – šį reiškinį konstatavo šalies Aukščiausiasis teismas.

Emigrantės neketina pačios auginti savo vaikų, bet nori, kad jie būtų įvaikinti turtingoje šalyje.<br>123rf nuotr.
Emigrantės neketina pačios auginti savo vaikų, bet nori, kad jie būtų įvaikinti turtingoje šalyje.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2016-03-15 10:55, atnaujinta 2017-06-01 16:52

Naujos rūšies motinos „gegutės“ nori, kad jų vaikai augtų šalyje, kurioje galėtų džiaugtis geresniu gyvenimu, rašo „Daily Mail“.

Pirmadienį buvo nagrinėjamas dviejų motinų iš Estijos ir Vengrijos prašymas – moterys nuslėpė nėštumą nuo savo šeimų gimtosiose šalyse ir prašė leisti, kad jų vaikai būtų įvaikinti ir auginami Anglijoje.

„Pažymėtina, kad abiem atvejais tai motinos iš kitų šalių. Iš kitų teisėjų žinau, kad yra ir daugiau pavyzdžių, kai motinos iš kitų šalių pagimdžiusios vaikus atsisako jų, kad jie būtų įvaikinti“, – pasakojo teisėjas Justice Bakeris.

Panašios istorijos Jungtinėje Karalystėje žinomos dar nuo septintojo dešimtmečio, kuomet vienišos motinos iš Rytų Europos masiškai atiduodavo savo vaikus įvaikinti.

1968 m. buvo įvaikinta 25 tūkst. vaikų, bet vėliau ši „tradicinė“ savanoriško įvaikinimo praktika nunyko, išplitus kontracepcijai ir abortams, taip pat nustojus viešai smerkti vienišas motinas bei vienišiems tėvams pradėjus skirti valstybės pašalpas.

Naujoji įvaikinimo banga kelia teisinių keblumų, kadangi kai kurios Rytų Europos šalys reikalauja grąžinti vaikus, laikydamos juos savo piliečiais, nors naujojo tipo „motinos gegutės“ reikalauja, kad jų vaikai būtų auginami Jungtinėje Karalystėje.

Šią savaitę buvo nagrinėjami 23 m. estės, dirbusios viešojo maitinimo srityje, ir 21 m. vengrės, dirbusios viešbučio kambarine, atvejai.

Abi moterys atvyko į Jungtinę Karalystę antrojoje 2014 metų pusėje, neplanuodamos pačios auginti savo vaikų ir nepasakiusios savo šeimoms apie nėštumą.

Estė niekam nesakė esanti nėščia, kol pernai kovo 23-iąją atvyko į Šv.Jurgio ligoninę pietų Londone – tą dieną ir gimė jos sūnus.

Moters nėštumo niekas neprižiūrėjo. Ji jį nuslėpė nuo savo darbdavių, o gimdymo laikotarpiui pasiėmė dviejų savaičių atostogas.

Estė nenorėjo, kad jos vaiku rūpintųsi kas nors iš jos šeimos narių, taip pat nesutiko jo patikėti Estijos vaikų tarnyboms. Moteris išreiškė aiškų norą, kad vaikas būtų ne perduotas giminaičiams, o atiduotas įvaikinti Jungtinėje Karalystėje.

Vengrė ir jos vaiko tėvas, kuris dirba tame pačiame viešbutyje, sakė, kad jų šeimos nieko nežino, ir kad jie nenori, kad jų duktė, gimusi pernai spalio 16-ąją, ką nors žinotų apie savo kilmę.

Pora tvirtino, kad į Jungtinę Karalystę atvyko ieškodami gerovės ir kol kas neturi galimybių auginti vaiką patys, todėl nori, kad jis būtų įvaikintas Jungtinėje Karalystėje.

Motina sakė, kad vaikui gimus nenorėjo odos kontakto. Tėvai tvirtino, kad nenorėjo sužinoti net vaiko lyties ir niekaip būti su juo susieti“, – sakė teisėjas.

Pasak jo, estės šeima patvirtino negalinti auginti vaiko. Šiuo atveju nereikia jokio teismo sprendimo, kad būtų galima įvaikinti jį Jungtinėje Karalystėje.

Tuo tarpu dėl vengrės vaiko sudėtingiau, mat Vengrijos valdžia tvirtina, kad viešbučio kambarinės vaikas yra jų pilietis ir turi būti sugrąžintas į Vengriją, kur būtų įvaikintas.

Britų socialiniai darbuotojai sutiko, kad mergaitė turi turėti ryšį su savo motinos šalimi, ir kad vaikui gyvybiškai svarbu kultūrinis palikimas.

ES šalių institucijos automatiškai informuojamos, kai jų piliečiai atsiduria Jungtinės Karalystės Šeimos teisme.

Teisėjo nuomone, vengrės mažylė turėtų būti laikoma Jungtinės Karalystės gyventoja, o ne šalies, kurioje niekada nėra buvusi. Galutinis sprendimas dėl mergaitės įvaikinimo – Vengrijoje ar Jungtinėje Karalystėje, – dar bus sprendžiamas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.