Gydytojai diagnozavo abiejose akytėse persistuojantį pirminį hiperplastinį stiklakūnį. Pusės metukų kūdikiui jau atliktos trys operacijos, priešakyje laukia dar daugybė operacijų, po kurių, viliamasi, berniukas išvys mylinčias mamos akis.
Lietuvos medikai operuoti negali
Mažasis Adomėlis gimė sveikas, buvo įvertintas devyniais balais iš dešimties. Antrąją dieną buvo daroma klausos ir regos patikra. Būtent jos metu ir paaiškėjo, kad reikia nuodugnių tyrimų, kurie jau kitą dieną buvo atliekami Kauno klinikose. „Esant sveikoms akytėms matomas raudonas refleksas, tačiau jis jo nepamatė. Medikai įtarė kataraktą, tačiau ši diagnozė nepasitvirtino.
Kauno klinikose atlikti tyrimai bei ultragarsas parodė, kad berniukui - abiejų akyčių persistuojantis pirminis hiperplastinis stiklakūnis.
Gydytojai aiškino, kad tai įgimta liga, kuri dažniausiai pasireiškia berniukams. Lietuvoje Adomėliui nebuvo atlikta nė viena operacija. Medikai tvirtino neturintys patirties, kad galėtų tai daryti. Taip pat jie pareiškė neturintys reikalingų instrumentų gydymui ir pasiūlė vykti į kitas Europos Sąjungos šalis.
Važiavome į Vokietiją. Ten buvo atlikta dešinės akytės diagnostinė operacija, išvalė drumzles ir pasakė, jog dešinė akytė nėra išsivysčiusi. Tačiau tokį teiginį Šveicarijos medikai paneigė“, - sakė mama.
Didžiausia parama - vyras
Bėgantis laikas nėra naudingas Adomėliui. Kuo toliau, tuo sunkiau jam tinkamai vystytis ir augti. "Medikai sakė, kad reikės kelių operacijų. Dešinei akytei jau atliktos trys operacijos, dar gali reikėti tiek pat ar dar daugiau. Tik tada, kai pagerės dešinės akies būklė, bus galima gydyti kairiąją akytę.
Kiekvieną dieną su Adomėliu važiuojame į mankštas, kineziterapeutė moko jį sėstis, šliaužioti. Jam yra gerokai sunkiau to mokytis, nes jis nesuvokia, kokius judesius turi atlikti.
Mano didžiausia parama ir paguoda - mano vyras. Mudu kartu ištveriame net ir sudėtingiausias akimirkas.
Kai reikia vykti į Šveicariją, važiuojame automobiliu. Kadangi Adomėliui abiejų akyčių tinklainių atšokos, jis negali skristi lėktuvu.
Kelionė automobiliu iki Šveicarijos trunka iki pusantros paros. Kol buvo mažesnis, kelionėje miegodavo, tačiau dabar nebenori ramiai sėdėti kėdutėje.
Džiaugiuosi, kad po operacijų Adomėlis jaučiasi gerai. Jis nevemia, neviduriuoja - anaiptol, šypsosi ir būna geros nuotaikos.
Atvirai pasakysiu - man kiekviena kelionė yra viltis, kad mano sūnelis pradės matyti. Iki šiol negaliu susitaikyti su tuo, kad jis nemato nei manęs, nei savo žaislų, nei aplinkos, kurioje gyvena", - neslėpė jaudulio mama.
Skaudina aplinkinių replikos
Artimiausia operacija Šveicarijoje numatyta gegužės pabaigoje, tačiau tiksli data iki šiol nėra aiški. Dešinės akies operaciją Adomui atliks net trys gydytojai, todėl kol kas tvarkomi organizaciniai reikalai, kada ji galės būti atlikta.
M.Mickevičienė džiaugiasi, kad akyčių operacijas kompensuoja Valstybinės ligonių kasos. Tiesa, nemažai išlaidų pareikalauja ilgos kelionės automobiliu. Keliauti turi visa šeima - Adomėlio tėtis paprastai prašo neapmokamų atostogų, kad galėtų vežti šeimą ir būti kartu.
Paklausta, kokios medikų prognozės dėl Adomo regos, Milena gūžčioja pečiais. "Jie nesako, ar Adomėlis pagaliau galės matyti. Jie bijo žadėti.
Kol kas man didžiausias džiaugsmas, kad jis reaguoja į šviesą. Jei, kai būna tamsu, įjungiu šviesą, jis sureaguoja. Taip pat nusisuka ir nuo į jį šviečiančios saulės. Man tai - didžiulė laimė ir viltis, kad ateityje bus viskas gerai", - neslėpė kaunietė.
Ji atvira - iki šiol moterį skaudina nepažįstamų žmonių reakcijos. Gana dažnai poliklinikose arba kitose viešose vietose, kur apsilanko su mažyliu, žmonės ima klausinėti, kodėl jo akytės keistos. Milena neslepia - jai tai irgi didžiausias klausimas, kuris neduoda ramybės.
Daugiau informacijos apie Adomo gydymą ir reikalingą pagalbą rasite čia.
