Epilepsija, sutrikusi psichomotorinė raida, protinis atsilikimas, regėjimo sutrikimai – visų šių negalavimų priežastimi gali būti nuo tėvų rankų patirta trauma.
Sukrėsto kūdikio sindromo priežastis – netyčinis sužalojimas, dėl kurio kalti neatsargiai pasielgę tėvai.
Kasmet daugiau nei 500 vaikų dėl galvos traumų patenka į Vaikų ligoninę, taip atsitinka ne tik dėl nelaimingų atsitikimų.
Visas sunkias galvos traumas medikai skirsto į tris kategorijas. Pirmai grupei priklauso vyresnio amžiaus vaikai, patekę į avarijas, kai būtinas ilgas ir sudėtingas gydymas.
Antrai grupei priklauso galvų traumos, susijusios su nepilnamečių mėginimu pakelti prieš save ranką, kai pasirenkamas skrydis iš didelio aukščio.
Trečią grupę traumų sudaro nuo tėvų rankų nukentėję vos kelių mėnesių mažyliai, kuriems nustatomas sukrėsto kūdikio sindromas.
Tai – dažniausiai tyčinis sužalojimas, kai vaikas stipriai suimamas už krūtinės, pečių ir stipriai papurtomas.
Dėl silpnų kaklo ir sprando raumenų, neproporcingai didelės galvos masės – tai kūdikio anatominės savybės, dėl kurių staigūs judesiai jiems žalingi.
Jei tėvai iš nevilties, meilės ar pykčio stengiasi pravirkusį mažylį nutildyti, jie neturi daryti lemtingos klaidos.
Gydytojas neurochirurgas Ramūnas Raugalas įspėjo, kad kūdikis – gležna būtybė, o kiekvienas neadekvatus dirgiklis gali turėti lemiamų pasekmių.
Sužaloti galima vaiką ir netyčia, pavyzdžiui, išsigandę tėvai stengiasi gaivinti užspringusį kūdikį, suėmę jį už kojų ir purtydami žemyn galva.
Netgi vadinamosios dinaminės mankštos gali būti žalingos, nors į orą mėtomas kelių mėnesių kūdikis gali juoktis.
Pasirodo, tokio amžiaus kūdikiai gali juoku reaguoti ne tik į džiaugsmą, bet ir į bauginančią situaciją.
„Sukrėsto kūdikio sindromas palieka pėdsaką visam gyvenimui. Tai gali būti regos sutrikimai, traukuliai, smegenų atrofija, epilepsija, kai tenka taikyti sudėtingus chirurginius metodus“, – įspėjo gydytojas R.Raugalas.
Gėdinga statistika menkina šalies vardą
Nelaimingi atsitikimai, dėl kurių miršta vaikai, dar viena skaudi Lietuvos rykštė.
Skaudi tiesa, bet mūsų šalyje dažniausiai miršta ne nuo ligų, o nuo traumų ir nelaimingų atsitikimų.
„Iš visų nuo traumų ir nelaimingų atsitikimų mirusių vaikų beveik 20 proc. miršta ligoninėse, visi kiti – įvykio vietose arba nuskęsta kažkur“, – sakė Vaikų ligoninės Vaikų skubios medicinos, intensyviosios terapijos ir anesteziologijos centro vadovė Virginija Žilinskaitė.
Vaikų nuskendimų Lietuvoje statistika – taip pat siaubinga. Lietuva šiuo požiūriu pirmauja tarp visų kitų Europos šalių.
Jeigu eismo įvykiai ir tyčiniai mirtini susižalojimai yra daugiau būdingi paaugliams, tai vaikų iki 10 metų dažniausia mirties priežastis – skendimai.
Būtina mirtinų traumų analizė
Iš 70 tūkstančių pacientų, kuriems kasmet dėl įvairių nelaimių, nudegimų, kaulų lūžių, prireikia skubios pagalbos Vaikų ligoninėje, 2000 guldomi į palatą.
Maždaug 200 mažamečių būna stipriai susižaloję, o tai reiškia, kad trečdalis jų net pasveikę lieka neįgalūs visą gyvenimą.
Pastarąjį dešimtmetį į Vaikų ligoninės priėmimo skyrių dėl skubios pagalbos kreipėsi 7 kartus daugiau nukentėjusiųjų – nuo 2000 iki 14 000.
Dar triskart padidėjo poreikis pagalbos, kurią galėtų suteikti kiekviena poliklinika.
