„Tikrai nepagalvojau apie brolių tarpusavio konkurenciją. Tiesą pasakius tai iš tikrųjų sekina“, – atviravo vyras.
„Jie niekuo nesidalina“, – pridėjo jis.
Šie vargai pažįstami daugeliui tėvų, o I.Mucklejohno situacijos nelengvina ir tai, kad jo sūnūs yra trynukai. Vis dėlto tai ne vienintelis dalykas, dėl kurio ši vidurinės klasės šeima yra išskirtinė.
Šeimai reikia tik meilės
2001 metais, 54 metų vyriškis tapo pirmuoju vienišu vyru Jungtinės Karalystės istorijoje, kuris susilaukė vaikų su surogatine motina.
Dar prieš du metus vyras įdomumo dėlei internete ieškojo informacijos apie surogatines motinas. Jau po kelerių metų, sumokėjęs 50 tūkst. svarų, vyras sūpavo Larsą, Piersą ir Ianą.
Ne visi palaikė tokį vyro sprendimą. Kai kurie nerimavo, kad mažyliai bus auginami labai vyriškai, o kiti I.Mucklejohną vadino savanaudžiu, kad jis į šį pasaulį atvedė tris vaikus žinodamas, kad jie augs be motinos.
Tačiau prabėgus 15-ai metų berniukai sėkmingai užaugo ir jau trypčioja ant suaugusiųjų gyvenimo slenksčio. Jų tėvas taip niekada ir nevedė, o vienintelės moterys vaikų gyvenime buvo kelios I.Mucklejohno draugės bei Larso krikštamotė Esther Rantzen.
Galbūt tai skamba ir neįprastai, tačiau vyriškis tikina, kad jų šeima niekuo neišskirtinė.
„Mes visiškai normali šeima, kurioje vaikai auga su vienišu tėvu. Aš visada turėjau tokį požiūrį“, – teigė vyriškis.
„Visi norėtume gyventi idealiame pasaulyje, tačiau tai neįmanoma. Visiems mums, kaip žmonėms, kažko trūksta, tačiau vis tiek stengiamės kaip įmanydami.
Turėti motiną yra nuostabu, tačiau mano manymu, išlaikyti šeimai pakanka meilės: ar ją suteikia vienas ar du žmonės, visiškai nesvarbu. Jaučiu, kad aš turiu daugiau meilės, nei reikia“, – savo požiūrį aiškino I.Mucklejohnas.
Rūpinosi tėvu
Ir iš tiesų vyro šeima atrodo laiminga, nepaisant paauglių kivirčų.
I.Mucklejohnas yra pasiturintis vyras, kuris turi sėkmingai veikiančią kalbų mokyklą. Trynukų tėvo namų sienos Niuberio mieste, Berkšyro grafystėje yra nukabintos šiuolaikinio meno kūriniais.
Namuose taip pat stovi stalo teniso stalas bei galima išvysti nemažai automobilių modelių, o berniukų kambariuose vyrauja paaugliams įprasta betvarkė.
Trynukų namuose verda gyvenimas. Kiekvienas iš jų turi savo pomėgių. Įžengus į namus Piersas virtuvėje aptarinėja įvykusį referendumą, gamtą mylintis Ianas kambaryje tyrinėja kokius gamtos vaizdus užfiksavo jo kamera, o Larsas laiką leidžia savo miegamajame įnikęs į kompiuterinius žaidimus.
„Kiekvienas iš jų šiuo metu mėgsta užsiiminėti skirtingais dalykais, tačiau aš reikalauju, kad vakarienę valgytume kartu“, – sakė paauglių tėvas.
Namuose, kuriuose gyvena trys jaunuoliai, dėmesį traukia ir išskirtinė tvarka. Ją labai vertina I.Mucklejohnas.
Vyriškis vaikystėje buvo vienintelis vaikas šeimoje ir sulaukdavo gausios tėvų meilės. Tačiau vieną dieną gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis. I.Mucklejohno tėvas dirbo valstybės tarnautoju, kai pateko į avariją ir patyrė sunkių sužalojimų. Pasak vyro, tuomet jo tėvas iš tikro linksmuolio tapo „irzlus ir agresyvus“.
„Mano gyvenimas pasikeitė tą akimirką, kai policija pabeldė į duris. Žinojau, kad turėsiu pasikliauti savimi ir tą dieną staigiai suaugau. Viskas, kas vyko po to, prasidėjo būtent tą dieną“, – aiškino trynukų tėvas.
Ambicingas ir atkaklus vyras 28 metų pradėjo savo verslą ir sutaupė pakankamai lėšų, kad galėtų pasistatyti namą, kuriame gyvena iki šiol.
Į šį namą vyras pakvietė gyventi ir savo tėvus, kad galėtų rūpintis savo tėčiu, kurio sveikata nusilpo.
Vyras tikina, kad tai buvo viena iš priežasčių, kodėl jis negalėjo vesti ir sukurti įprastos šeimos.
„Tai nebuvo mano tėvo kaltė, tačiau man buvo gėda dėl jo elgesio ir aš nenorėjau, kad dar kam nors tektų su tuo taikstytis, – aiškino I.Mucklejohnas. – Su juo buvo labai sunku.“
Bijojo vienatvės
Mylima vyriškio mama Renee mirė 1999 metais. Ši netektis privertė jį dar kartą permąstyti savo gyvenimą.
„Aš išsyk pamačiau ateitį, – sakė vyras. – Mano tėvas fiziškai buvo gan sveikas. Tad supratau, kad kai jis paliks šį pasaulį, aš liksiu visiškai vienas.
Galėjau nujausti apmaudą, kuris tuomet mane apims. Supratau, kad noriu savo paties šeimos.“
Tai suvokęs vyras užsiregistravo pasimatymų tinklalapyje, tačiau greitai nustojo juo naudotis.
„Maniau, kad tai būtų apgaulinga ir neteisinga. Santykiams reikia laiko, o būdamas 52 metų supratau, kad aš laiko tam jau neturiu. Tad tai būtų nesąžininga“, – atviravo vyras.
Tuomet I.Mucklejohnas pamanė, kad išties logiška būtų susilaukti vaikų su surogatine motina.
2000 metais vyras ėmė ieškoti informacijos internete ir galiausiai nuvyko į kliniką Beverli Hilse, tačiau ten sužinojo, kad agentūra teikia paslaugas tik gėjų poroms.
„Prisimenu, klausiau jų, ar tai svarbu, nes maniau, kad jie užsiima šeimų kūrimu“, – pasakojo vyras. Vis dėlto klinika atsisakė padėti I.Mucklejohnui, tačiau bent jau nurodė jam teisingą kryptį.
Po šio susitikimo vyras susipažino su buvusia surogatine motina, kuri dabar dirba brokere ir supažindino jį su 27 metų dviejų vaikų mama Tina Price. Ji sutiko tapti jam surogatine motina.
„Ji parašė man šiek tiek apie save, o priežastis, kodėl ji tai daro, buvo žavi.
Ji teigė, kad kol kas gyvenime nenuveikė nieko ypatingo ir tai buvo jos galimybė padaryti kažką išskirtinio. Kai susitikome, supratau, kad ji tikrai miela moteris ir ėmėsi man padėti dėl teisingų priežasčių“, – prisiminimais dalinosi I.Mucklejohnas.
Nesunku buvo surasti ir kiaušinėlio donorę: I.Mucklejohnas išsirinko 27 metų civilinės inžinerijos studentę Melissą Valdovinesą.
„Man pateikė nuotraukas, iš kurių galėjau rinktis, tačiau man užteko ir pirmosios, – pasakojo vyras. – Melissa buvo ne tik graži, tačiau jos aprašymas rodė, kad ji sąmojinga, draugiška ir protinga – visų šių savybių norėtųsi ir savo vaikams.“
Biurokratinės kliūtys
Sprendimas buvo priimtas 2000 metų liepą. Keturi M.Valdovienesos kiaušinėliai buvo apvaisinti I.Mucklejohno sėkla ir įtaisyti į T.Price gimdą.
Šis procesas kainavo 50 tūkst. svarų, tačiau pavyko iš pirmo karto. T.Price gimdoje įsitvirtino trys kiaušinėliai. Ji paskambinusi vyriškiui pranešė, jog yra „labai nėščia“.
„Až planavau turėti tik vieną kūdikį. Bet galimybė turėti tris buvo nuostabi. Tuo pačiu žinojau, kad rizikinga, tad stengiausi nesitikėti per daug“, – tuomet užplūdusias emocijas prisiminė I.Mucklejohnas.
Vyriškis palaikė ryšius su T.Price, kol 2001 metais sulaukė skambučio. Jam buvo pranešta, kad jis tapo trijų berniukų tėvu.
„Buvau priblokštas, – neslėpė jis. – Sujaudintas, bet priblokštas.“
Vis dėlto pirmojo susitikimo su mažyliais teko palaukti. I.Mucklejohnas į JAV nukako tik po penkių savaičių.
„Žinoma, kad norėjau juos pamatyti, bet turėjau elgtis protingai. Tuo metu buvo ypač sunku susitvarkyti su tėvu ir buvo nelengva rasti jam laikiną priežiūrą.
Žinojau, kad iš pradžių kūdikiams bus suteikta speciali priežiūra, tad nuskridau tuomet, kai man jau atėjo laikas juos pasiimti. Tokiu būdu galėjau palikti tėvą kuo trumpesniam laikui“, – aiškino I.Mucklejohnas.
Su trimis sūnumis grįžęs į Jungtinę Karalystę vyras susidūrė ir su teisiniais sunkumais. Berniukai buvo JAV piliečiai ir iš pradžių jiems buvo suteiktos tik laikinos vizos. Jungtinės Karalystės pasus jie gavo po dviejų metų.
Net ir šiandien I.Mucklejohno teisinis statusas berniukų atžvilgiu yra gan neaiškus.
„Techniškai aš neturiu jokių teisių. Aš tiesiog juos prisiėmiau sau“, – aiškino vyras.
Auklės nenorėjo
Nepaisant medicininių ir biurokratinių sunkumų, užmegzti ryšį su vaikais jų tėvui buvo lengva.
„Tai įvyko staigiai ir automatiškai.
Visada juos besąlygiškai mylėjau. Tiesą pasakius, man sunkiau buvo užmegzti ryšį su jų aukle“, – atvirai kalbėjo I.Mucklejohnas.
Auklę vyras nusamdė tik advokato liepimu, nes šis pareiškė, kad valdžios institucijos tikisi, kad namuose bus ir moteris.
„Iš tiesų taip tiesiog neįvyko. Valdžios institucijų mano šeimos situacija visiškai nesudomino“, – sakė trynukų tėvas.
Kai berniukams suėjo du metai I.Mucklejohnas atsisakė auklės paslaugų ir nusprendė pats prižiūrėti mažylius. Jis stengėsi ir toliau vystyti savo verslą, tačiau tuo pačiu lakstė su sauskelnėmis ir su vaikais vaikščiojo po parką.
„Pasisekė, kad aš galėjau dirbti iš namų, – teigė vyras. – Kitaip nebūčiau apsisprendęs tapti surogatiniu tėvu.“
Panašu, kad audringa berniukų vaikystė išties praėjo be jokių žymių nesklandumų.
„Žinoma, pasitaikydavo akimirkų, kai išties supykdavau, tačiau tai normalu, kai esi tėvas. Nuostabiausia auginant vaikus yra tai, kad viskas nuolat keičiasi“, – patirtimi dalinosi I.Mucklejohnas.
Paslapties nelaikė
Daugiausia problemų auginant vaikus vyras sutiko už namų durų.
„Išleidau juos į valstybinę pradinę mokyklą, tačiau tiesiog negalėjau priprasti prie ten galiojusių taisyklių.
Jiems nebuvo leidžiama žaisti futbolo, nes kas nors galėjo pralaimėti. Jiems neleido veinas kieto liesti, nes tai galėjo pasirodyti nenatūralu.
Mane visa tai labai erzino, tad galiausiai užrašiau juos visus į privačią mokyklą“, – pasakojo I.Mucklejohnas.
Dabar du vyro sūnūs lanko prestižinę Abingdono mokyklą, o trečiasis, kuris yra labiau linkęs į akademinius mokslus, eina į valstybinę bendrojo lavinimo mokyklą. Berniukai išties užaugo skirtingi.
„Ianas labai mėgsta viską liesti ir be galo myli gyvūnus tad laimingiausias yra lauke. Jis turbūt pats rūpestingiausias.
Larsas tikras paauglys. Jam vieninteliam iš tikrųjų rūpi drabužiai, muzika, šukuosenos ir panašūs dalykai.
Piersas yra sąmojingas bei analitiškas. Jis labai žavingas“, – pasakojo trynukų tėvas. Visi jie nuo mažų dienų žino, kad į pasaulį atkeliavo neįprastu būdu.
„Nebuvo jokio didžiojo paslapties atskleidimo. Visada pasakojau apie jų gimdytoją bei kaip jie atėjo į šį pasaulį, tad dėl to nekilo jokių dramų“, – atvirai sakė vyras.
Berniukai taip pat buvo sutikę ir savo „mamas“. Pirmą kartą tai įvyko 2006 metais, o 2011 metais su jais dar karta susitiko M.Valdovienesa.
„Abu susitikimai praėjo sklandžiai, nors pirmą kartą jie nelabai suprato kas vyksta, nes berniukams buvo tik penkeri.
Kai M.Valdovienesa pasirodė, berniukai žinojo, kas ji tokia. Visi kartu jie žaidė žaidimus ir smagiai praleido popietę“, – pasakojo I.Mucklejohnas.
Deja, T.Price būdama 45 metų mirė nuo širdies smūgio.
„Žinoma, buvo liūdna, tačiau berniukai neturėjo su ja biologinio ryšio. Jie manęs paklausė, kaip turėtų jaustis, ir aš nežinojau, ką jiems atsakyti“, – apie surogatinės motinos mirtį pasakojo vyras.
Moters nepasigenda
Iš tikrųjų nepanašu, kad kuris nors iš berniukų namuose primygtinai norėtų matyti moterį. Galbūt taip yra todėl, kad I.Mucklejohnas tikina, jog bet kokiu atveju yra pernelyg „pavargęs“ romantikai.
„Iš tikro yra atvirkščiai, tai juos gąsdintų, – tvirtino vyras. – Galų galie jie mato daug nuostabių motinų savo draugų namuose. Tai džiugina, tačiau nepanašu, kad jiems tokio žmogaus trūktų šiuose namuose.“
Tokį patį požiūrį patvirtino ir P.Mucklejohnas bei L.Mucklejohnas.
„Mūsų namuose viskas vyksta, kaip ir visur kitur. Nauja mama reikštų tik tiek, kad padidėjo tėvų skaičius, tačiau nieko daugiau“, – savo nuomonę išreiškė L.Mucklejohnas.
„Mes tiesiog esame prie visko pripratę taip, kaip yra. Tad būtų gan didelis įvykis, jei į mūsų gyvenimus dabar ateitų moteris“, – pridėjo P.Mucklejohnas.
Nei vienas berniukas neturėjo jokių priekaištų dėl išskirtinių gyvenimo aplinkybių.
„Kai kurie žmonės mokykloje nelabai mus supranta, bet jiems tai nesukelia problemų“, – sakė P.Mucklejohnas.
„Tiesą pasakius manau, kad tėtis pasielgė labai drąsiai, nes, akivaizdu, tai buvo gan sudėtinga“, – tėvą gyrė jis.
„Mūsų situacija man neatrodo keista, nes niekada nežinojau, ką reiškia turėti mamą. Mūsų gyvenimas tiesiog toks yra“, – broliams pritarė I.Mucklejohnas.
